Kada mes pradedame senti? Ar tada, kai kūnas griūva ir užpuola ligos? O gal gerokai anksčiau pasenstame savo dvasia ir kūnas tampa nebeatsparus, nieko nesinori, apima gili depresija, gyvenimas ima suktis ties lova, televizoriumi ir virtuve? Kažkur dingo didingi tikslai, vaikų ir anūkų klegėjimas, kaimynų susibūrimai, dainos, gegužinių šokiai, giliai pasislėpė vidinis spindesys ir gyvenimo išmintis.
Kažkada gavau laišką, kuriame žmogus prašė rekomenduoti mamai žmogų, galintį pabendrauti su ja ir optimistiškai nuteikti, padėti jai kovoti su onkologine liga, skatinti kovoti už savo sveikatą. Nieko konkretaus negalėjau pasiūlyti, daviau keletą nuorodų į sėkmės istorijas, organizacijas. Ir nežinau, ar jiems pavyko rasti įkvėpimo kovoti už savo sveikatą ir nepasiduoti. Niekas negali padėti žmogui, jei jis pats nebenori gyventi, niekas. Ir dažnai su skausmu širdyje turime leisti žmonėms eiti savo keliu.
Tačiau kartais mums duota padaryti daugiau nei tik stebėti, kaip liūdnai sensta žmonės. Lietuvos sveikuolių sąjungoje zuja didžiulis pulkas sveikai gyvenančių senolių, norinčių dalytis savo patirtimi, galinčių įkvėpti, uždegti kitus noru imtis atsakomybės už savo sveikatą, atsikratyti vaistų, išrašytų „visam gyvenimui“, atsikelti iš fotelio, imti daugiau judėti ir nukreipti dėmesį nuo savo nelaimių padedant kitiems žmonėms.
„Iš manęs ištraukėte lavą, jau keletą metų klampinusią mane vis giliau ir giliau. Galiu nebebijoti senatvės, nes jos, supratau, paprasčiausiai nėra“, – po senjorų sveikatingumo stovyklos „Mes galim!“ patirtimi dalijosi vilnietė Džiuljeta.
„Po staigios vyro mirties sušlubavo sveikata, pradėjau eiti pas įvairius gydytojus ir priėjau iki Santarų klinikų kardiologų (širdies aortos ir galvos kraujagyslių aterosklerozė), toliau visokie „betalok zok“, „zofistar“, „statinai“ nuo cholesterolio, ir sakė „visą likusį gyvenimą“. Pagėrus juos apie 1–2 mėn. pulsas nukrito iki 50 k./min., prasidėjo sunkūs, varginantys kosuliai. Vaistus nutraukus pulsas krito iki 45 k./min. ir savijauta… Norėjau jau greitąją kviesti, o po to atnaujinti vaistus. Bet… prieš akis buvo sveikuolių stovykla, daug tikėjausi. Ir štai rezultatai: šokau iki devinto prakaito, jokių vaistų, kraujospūdis normalus, išvažiuoju sveika!“ – džiaugėsi Viola iš Alytaus, dalyvavusi senjorams skirtoje stovykloje.
Lietuvos sveikuolių sąjungos veteranai, 60 metų perkopę sveikuoliai kviečia bendraamžius į rudens stovyklą „Mes galim!“. Stovykla skirta atgauti gerai savijautai, numesti nereikalingam antsvoriui, atsikratyti vaistų nuo „nepagydomų ligų“, prisiminti, kaip gera šokti ir dainuoti, dalytis savo patirtimi su kitais, pajusti gyvenimo džiaugsmą ir sutikti rudens darganas su plačia šypsena, puikios nuotaikos, užkrečiančios aplinkinius gyventi sveikiau.
Sigita Kriaučiūnienė, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė