Pradinis / Aktualijos / Kurioje iš Baltijos šalių sostinių gyvenanti šeima išleidžia mažiausiai?

Kurioje iš Baltijos šalių sostinių gyvenanti šeima išleidžia mažiausiai?

Per pastaruosius dvejus metus Vilniuje gyvenančios keturių asmenų šeimos disponuojamos pajamos išaugo 20 procentų. Tai yra didžiausias augimas, lyginant šeimų pajamas trijose Baltijos šalių sostinėse, parodė „Swedbank“ Finansų instituto atliktas Lietuvos, Latvijos ir Estijos namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas. Be to, šiuo metu Vilniuje būtinosios šeimos išlaidos yra mažiausios tarp Baltijos valstybių sostinių – jos vidutiniškai sudaro 486 eurus per mėnesį.

„Lyginant su situacija 2016-aisiais, Vilniuje nuosavame bute miegamajame rajone gyvenančios šeimos būtinosios mėnesio išlaidos sumažėjo maždaug 8 procentais. Rygoje ir Taline priešingai – per pastaruosius keletą metų šios išlaidos išaugo ir, mūsų skaičiavimu, siekia, atitinkamai, 617 ir 510 eurų. Tad pagal būtinąsias išlaidas maistui, būstui ir viešajam transportui Vilnius susikeitė vietomis su Talinu ir šiuo metu yra mažiausiai pragyventi kainuojanti Baltijos šalių sostinė“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak banko atstovės, pagerėjusiai namų ūkių situacijai Vilniuje įtakos turėjo du veiksniai – augusios vidutinės šeimos pajamos ir pastebimai mažėjusios būtinosios išlaidos. „Swedbank“ skaičiuoja, kad keturių asmenų šeimos disponuojamos pajamos Vilniuje šiuo metu siekia 1 559 eurus per mėnesį (įskaitant išmokas už du vaikus) ir yra 20 proc. didesnės negu prieš dvejus metus.

Tiesa, padidėjusiomis pajamomis gali pasigirti ir latviai bei estai. Šiuo metu Rygoje šeimos disponuojamos mėnesio pajamos yra apie 1 600 eurų, Estijoje jos siekia apie 2 430 eurų. Per pastaruosius dvejus metus jos šiose sostinėse padidėjo atitinkamai 12 ir 19 procentų.

Didžiausias būsto išlaikymo išlaidų sumažėjimas – Vilniuje

Vilnius iš kitų Baltijos valstybių sostinių išsiskiria tuo, kad per pastaruosius dvejus metus čia pastebimai sumažėjo būsto išlaikymo išlaidos. „Swedbank“ skaičiuoja, kad senos statybos 70 kv. m. ploto butui išlaikyti keturių asmenų šeima per mėnesį turi vidutiniškai skirti 129 eurus. Ši suma, palyginti su 2016-aisiais metais, sumažėjo 15 procentų. Tuo metu tokį patį butą išlaikyti Rygoje kainuoja 172 eurus per mėnesį, Taline – 180 eurų per mėnesį.

„Vilniuje būsto išlaikymui reikia skirti mažiau pinigų beveik visose srityse, o didžiausios įtakos turėjo  mažėjusios šildymo kainos. Todėl dabar standartiniame bute gyvenantys vilniečiai už jo šildymą moka penktadaliu mažiau negu prieš dvejus metus – vidutiniškai apie 60 eurų per mėnesį. Rygoje ši suma yra panaši, kaip ir Vilniuje, ir siekia apie 59 eurus, o Taline ji didesnė ir sudaro 71 eurą per mėnesį“, – sako J. Cvilikienė.

Vilniečiai pajuto su būsto išlaikymu susijusių kainų mažėjimą ir kitose srityse. Šiandien mūsų šalies sostinėje gyvenanti keturių asmenų šeima už sunaudojamą vandenį moka apie 16 eurų per mėnesį, arba beveik 20 proc., mažiau negu prieš dvejus metus, o už elektrą – apie 23 eurus per mėnesį, arba 11 proc., mažiau negu prieš dvejus metus. Taline šios išlaidos siekia atitinkamai 23 ir 26 eurus per mėnesį, Rygoje – atitinkamai 17 ir 29 eurus. Abiejuose miestuose šių kategorijų išlaidos per pastaruosius dvejus metus iš esmės nesikeitė.

Atpigo vilniečių šeimos maisto krepšelis

Kaip parodė tyrimo rezultatai, lietuvių maisto krepšelis yra pigiausias tarp visų Baltijos šalių sostinių – vilniečių šeima maistui per mėnesį vidutiniškai išleidžia 293 eurus. Tuo metu Taline gyvenanti šeima per mėnesį tokiam pačiam maisto krepšeliui vidutiniškai turi išleisti 329 eurus, Rygoje – 344 eurus.

„Vilnius ir šioje srityje išsiskiria iš kitų Baltijos šalių sostinių, nes čia išlaidos maistui per pastaruosius dvejus metus sumažėjo 5 proc., o valstybių kaimynių sostinėse maistui skiriamų pinigų suma didėjo 5–7 procentais. Nors Lietuvoje pastaraisiais metais buvo fiksuota infliacija, kai kuriose namų ūkiams aktualiose prekių kategorijose kainos mažėjo. Pagrindinės to priežastys – naujų žaidėjų atėjimas į rinką ir padidėjusi konkurencija mažmeninės prekybos srityje“, – aiškina J. Cvilikienė.

Laisvų pajamų dalis po būtinųjų išlaidų išaugo

Dėl augusių pajamų ir mažėjusių būtinųjų išlaidų Vilniuje gyvenančios šeimos laisvų pajamų po būtinųjų išlaidų dalis per pastaruosius dvejus metus padidėjo labiausiai. Geriausioje situacijoje yra nuosavame būste gyvenančios šeimos – joms per mėnesį, atskaičius būtinąsias išlaidas, lieka 69 proc. laisvų pajamų, o prieš dvejus metus likdavo 60 procentų.

Tos šeimos, kurios gyvena už paskolą įsigytuose būstuose, paskolos įmokoms per mėnesį vidutiniškai skiria 253 eurus, o jų laisvų pajamų dalis po būtinųjų išlaidų sudaro 53 procentus. Tuo metu mažiausiai laisvų pajamų lieka šeimoms, gyvenančioms nuomojamame būste. Mokant už būsto nuomą vidutiniškai 434 eurus per mėnesį, joms liekančių laisvų pajamų dalis per mėnesį sudaro 41 procentą.

Pasak J. Cvilikienės, tą pačią tendenciją galima pastebėti visose Baltijos šalyse – daugiausia laisvų pajamų lieka šeimoms, gyvenančioms nuosavame būste, o mažiausia dalis lieka toms šeimoms, kurios gyvena nuomojamuose būstuose. Teigiama tendencija yra tai, kad net ir šios šeimų grupės laisvų pajamų po būtinųjų išlaidų dalis per pastaruosius dvejus metus didėjo.

„Šeimų situacija augant atlyginimams šalyje, ypač Vilniuje, ir toliau turėtų gerėti. Daugeliui šeimų didesnė dalis laisvų lėšų po būtinųjų išlaidų dažniausiai reiškia galimybę pasigerinti gyvenimo sąlygas, pavyzdžiui, atsinaujinti būstą, naudojamą automobilį ar daugiau pinigų skirti šeimos narių pomėgiams. Vis dėlto reikėtų nepamiršti dalį laisvų lėšų atidėti taupymui ir kaupti finansinį rezervą nenumatytoms situacijoms ateityje. Planuoti šeimos finansus reikia ir tuomet, kai šeimos pajamos didėja“, – pataria J. Cvilikienė.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top