Pradinis / Aktualijos / Patikrino, ar Lietuvoje parduodamoje vištienoje nėra antibiotikų ir hormonų

Patikrino, ar Lietuvoje parduodamoje vištienoje nėra antibiotikų ir hormonų

Skambus latvių kompanijos šūkis, netiesiogiai priverčiantis suabejoti mūsų šalies paukštienos gamintojų produkcija, sprogo kaip muilo burbulas. Tokią išvadą galima padaryti analizuojant atliktus nepriklausomus tyrimus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.

Po tyrimo specialistų nuomonė sutampa

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos vartotojai gali nesibaiminti.

„Tirtoje produkcijoje neužfiksuota jokių antibiotikų ar hormonų likučių, produkcija yra kokybiška, nekenksminga ir atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus“, – neabejojo Nacionalinio maisto ir rizikos vertinimo instituto cheminių tyrimų skyriaus vedėja Inga Jarmalaitė.

Siekiant dar didesnio objektyvumo, tyrimų rezultatai buvo išsiųsti dar keliems specialistams. Tačiau jų nuomonė sutapo: tyrimui pateikta produkcija kokybiška, vartotojai gali būti ramūs ir nesibaiminti Lietuvos gamintojų paukštienos.

„Atlikus gautus paukštienos ir jos produkcijos tyrimų rezultatus, galime daryti išvadą, kad antibiotikų, hormonų ir kitų preparatų šiuose produktuose neaptikta. Produkcija yra kokybiška“, – teigė veterinarijos gydytojas-konsultantas Jonas Baltrušaitis.  Jo teigimu, jeigu net paukščiai suserga ir gydomi antibiotikais auginimo metu, tai neturi jokios įtakos mėsai, nes medžiagos organizme neišlieka. Taigi net gydyto antibiotikais viščiuko vartojimas neturi jokios įtakos žmogaus atsparumui antibiotikams.

Skirtingų paukštienos gamintojų produkcijos tyrimų rezultatai buvo nusiųsti ir LSMU Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyresniajam mokslo darbuotojui Modestui Ružauskui.

„Duotieji tyrimų rezultatai rodo, kad tirtoje paukštienos produkcijoje antibiotikų likučių nenustatyta. Paukštiena nėra užteršta antibiotikų likučiais, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos žmonių ir gyvūnų sveikatai“, – teigė LSMU Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas M. Ružauskas.

Latvių paukštiena neišskirtinė

Įdomu tai, kad paukštienos fabriko „Kekava“ reklaminė kampanija, kurioje teigiama, kad šio gamintojo vištos buvo auginamos be antibiotikų ir hormonų, Latvijos dietologų bei taisyklingos mitybos specialistų asociacijos vadovę, dietologę Lolitą Neimanę paskatino surengti analogišką paukštienos tyrimą ir kaimyninėje šalyje.

„Po tokios reklamos kyla logiškas klausimas, ar antibiotikų bei hormonų yra kitų gamintojų produkcijoje. Latvijos gyventojai buvo sunerimę, todėl atlikome tyrimus. Vištiena labai svarbus produktas mūsų šalies gyventojų racione. Augant žmonių, susirgusių žarnyno vėžiu, skaičiui, rekomenduojama mažinti raudonosios mėsos, t. y. jautienos bei kiaulienos, vartojimą ir daugiau valgyti paukštienos, kurioje yra mažiau riebalų, daugiau baltymų ir nėra cholesterolio“, – teigė L. Neimanė.

Po tyrimų, kaip ir Lietuvoje, neradę antibiotikų bei hormonų pėdsakų ir nustatę, kad tirtų aštuonių gamintojų produkcija nepavojinga vartotojams, Latvijos Dietologų ir taisyklingos mitybos asociacija paskelbė: „Kekavos“ reklaminį šūkį „be antibiotikų ir hormonų“ drąsiai gali naudoti ir kiti gamintojai.“

Įvertinus faktus, Latvijos produkcijos šūkis „užauginta be antibiotikų“ dar nereiškia, kad jų produkcija yra geresnė nei Lietuvos gamintojų.

Su tuo sutiko ir žinomas rinkodaros specialistas Linas Šimonis: „Ar ji geresnė? Nedrįsčiau taip teigti.“  Jam pritarė viešųjų ryšių bei rinkodaros ekspertas Kęstutis Isakas, dirbantis Latvijoje: „Šioje vietoje galima įžvelgti bandymus gauti dirbtinius pranašumus, dėl kurių būtų galima pakelti vištienos kainas.  Latvijos paukštienos gamintojų tikslas komercinis ir nieko bendra su rūpinimusi vartotojais neturi. Sakyčiau, kad tokia kampanija yra abejotina ir šiek tiek neetiška.“

„Vertinant gautus cheminius tyrimus, nenustatyta, kad tai kuo nors išskirtinis produktas“, – įvertinęs jau Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus, įsitikinęs ir Veterinarijos gydytojas-konsultantas J. Baltrušaitis.

Paimti aštuonių gamintojų mėginiai

Pastaruoju metu Latvijos paukštienos gamintojai pradėjo aktyvią savo produkcijos reklamą Lietuvoje pabrėždami, kad jų paukštiena užauginta be hormonų ir antibiotikų.

Tokia netiesiogiai mūsų šalies gamintojų produkciją menkinanti reklama sukėlė Lietuvos vartotojų nerimą dėl kitų gamintojų produkcijos ir klausimų bangą, ar Lietuvoje prekiaujama saugia ir biologiškai švaria paukštiena.

Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, Lietuvos antsvorio ir nutukimo asociacijos prezidentė, medicinos mokslų daktarė Rūta Patereit palaikė Latvijos dietologų bei taisyklingos mitybos specialistų asociacijos idėją patikrinti, ar Lietuvos parduotuvėse parduodamoje vištienoje yra antibiotikų ar hormonų.

„Gydytojams labai svarbu, kad maisto produktai, kuriuos Lietuvos gyventojai perka parduotuvėse, būtų saugūs. Latvijos paukštienos gamintojo skleidžiama informacija verčia vartotojus abejoti, ar tikrai jų perkamoje vištienoje nėra antibiotikų ir hormonų. Tokiu būdu mėginama kaimyninės šalies produkciją pateikti kaip pranašesnę nei Lietuvos gamintojų, nors maisto ekspertai ir veterinarijos specialistai sako, kad tam nėra pagrindo“, – teigė Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, gydytoja R. Patereit.

Tam tikslui buvo įsigytos šviežios vištienos šlaunelės ir nešaldyta filė, pažymėtos prekės ženklais „Vilniaus paukštynas“, „Rumšiškių paukštynas“, „Agromėsa“ (pagaminta Lenkijoje), Latvijos paukštienos fabrikas „Kekava“, „LIDL“, „Vištiena kitaip“, „IKI“ (pagaminta taip pat Latvijoje).

Hormonai auginant paukštieną naudojami ne ES

„Lietuvos paukštienos gamintojai nenaudoja augimą skatinančių hormonų paukščių auginimo metu, nes hormonų naudojimas galiojančiais teisės aktais uždraustas visoje Europos Sąjungoje“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji patarėja Jurgita Savickaitė.

Tai patvirtino ir pastarųjų trejų metų atliktų tyrimų duomenys: gamintojai nenaudoja hormonų paukščio auginimo metu, o Lietuvoje pagaminta paukštiena draudžiamų kenksmingų medžiagų neturi.

„Mėsos augintojai griežtai kontroliuojami. Jei jie kažką draudžiamo darytų, tai kaipmat iškiltų į viešumą, o toks skandalas – jų bankrotas, – įsitikinęs Visuomenės sveikatos instituto direktorius, profesorius Rimantas Stukas. – Todėl didžiausi ir garsiausi mūsų šalies gamintojai nerizikuoja savo reputacija, o dėl jų produkcijos mes galime būti ramūs. Ir, beje, kartais net nežinome, ką, augindami paukštieną pardavimui nedideliais kiekiais, perka ir naudoja kai kurie ūkininkai, nes to niekas nekontroliuoja.“

Profesorius R. Stukas pripažino, kad kai kuriose ne Europos Sąjungos šalyse paukštiena auginama naudojant hormonus.

„Vartotojams sunkiau susigaudyti ir pastebėti, kad produkcija auginama ne ES, tačiau skerdžiama ar pakuojama, kaip užfiksuota ženklinime, jau ES šalyse, – sakė Visuomenės sveikatos instituto direktorius. – Daug ramiau, kai didieji mūsų šalies gamintojai augina ir skerdžia vietoje, nes juos lengviau ir kontroliuoti.“

Draudžiamų kenksmingų medžiagų liekanų nenustatyta 

Europos Sąjungoje antibiotikai naudojami tik išskirtiniais atvejais ir tik su griežta veterinarijos gydytojų priežiūra, kai paukščių pulke nustatomi patogeniniai mikroorganizmai, keliantys pavojų paukščių sveikatai.

Panaudojus antibiotikus skersti paukščius galima tik praėjus išlaukos periodui, po kurio antibiotikų likučių paukščio organizme nelieka.

Europos Sąjungos antimikrobinių veterinarinių preparatų naudojimo kontrolės tarnyba (ESCAV) skelbia, kad Lietuvoje bei Latvijoje antimikrobinių preparatų, naudojamų veterinarijos medicinoje, pardavimas yra mažiausias tarp visų ES šalių.

„Ankstesnių metų statistiniai duomenys rodo, kad tyrimų metu nebuvo nustatyta nei draudžiamų kenksmingų medžiagų liekanų, nei tam tikros koncentracijos leidžiamų medžiagų liekanų“, – tikino J. Savickaitė.

Beje, ženklinimo būdas, kai gamintojas ženklina paukštienos produkciją žyma „Vištiena be antibiotikų“, prieštarauja teisės aktais nustatytiems ženklinimo reikalavimams. „Yra galimas šūkis „Užauginta be antibiotikų“, tačiau ne ženklinimas, nes produkcija atitinka teisės aktų reikalavimus“, – teigė J. Savickaitė.

Neatsitiktinai viena iš Lietuvos paukštieną perdirbančių įmonių Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai rengiasi pateikti dokumentus, užtikrinančius tokio teiginio, naudojamo ženklinime, pagrįstumą ir taip pat gauti teisę analogiškai ženklinti savo produkciją.

Po Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikto tyrimo apie tokį šūkį svarsto dar keli Lietuvos paukštienos gamintojai.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top