Pradinis / Aktualijos / Tyrimas: pagerėjo šalies politinės ir ekonominės padėties vertinimas, žmonės jaučiasi laimingesni

Tyrimas: pagerėjo šalies politinės ir ekonominės padėties vertinimas, žmonės jaučiasi laimingesni

„Žmogaus studijų centras“, šešerius metus vykdydamas emocinės Lietuvos būsenos stebėseną, pirmą kartą fiksuoja ryškius teigiamus pokyčius. „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad labiausiai pagerėjo šalies politinės ir ekonominės situacijos vertinimas ir kad žmonės jaučiasi laimingesni.

Politinės ir ekonominės padėties vertinimas

„Žmogaus studijų centras“, palyginęs  2008–2013 m. reprezentatyvių apklausų  rezultatus, daro išvadą, kad pernai labai pagerėjo politinės situacijos vertinimas. Teigiančiųjų, kad  politinė situacija Lietuvoje pagerėjo, per metus padaugėjo daugiau nei tris kartus, nuo 4,8 proc. iki 15,2 proc. Per metus taip pat reikšmingai padaugėjo teigiamai vertinančiųjų ekonominę situaciją (nuo 14,5 iki 22,3 proc.). Manančiųjų, kad „vykstantys politiniai ir ekonominiai pokyčiai Lietuvoje“  greičiau ar visiškai atitinka gyventojų norus, padaugėjo nuo 11,1 iki 18,6 proc.

Didesnis pasitikėjimas valdžia

Komentuodamas šiuos rezultatus „Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. G. Chomentauskas sako: „Tokio ryškaus pokyčio nebuvo nuo  atliekamų tyrimų pradžios. Jis sietinas su dviem pagrindiniais veiksniais – objektyviai pagerėjusia ekonomine situacija ir, matyt, su tuo, kad dabartinė valdžia mažiau ieškojo priešų ir konstruktyviau žvelgė į problemų sprendimą. Pasikeitęs, ramesnis, pozityvesnis tonas rado visuomenės palaikymą ir padidino jos pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. 2010 metais su teiginiu „valdžia, reikalui esant, man padės“  sutiko tik 13,8 proc. respondentų, o 2013 m. pabaigoje – jau 29,9 proc. Pasitikėjimo valdžia didėjimas – džiuginanti tendencija, nes pasitikėjimas valdžia yra  glaudžiai susijęs su emociniais ryšiais, siejančiais visuomenės narius. Nieko keista, kad 8 proc. sumenko ir tendencija emigruoti.“

Tapome optimistiškesni

„Baltijos tyrimų“ vadovė dr. R. Ališauskienė pažymi, kad praėjusius 2013 metus  lietuviai baigė geresnės nuotaikos nei prieš metus.  Pagerėjo tiek ekonominių, tiek politinių pokyčių vertinimas, į ateitį žiūrima optimistiškiau.

2013 m. apklausa parodė, kad lietuvių, teigiančių, jog yra „gana laimingi“ ir  „labai laimingi“ per metus padaugėjo nuo 65,2 proc. iki 72,1 proc. Ar tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai išlipo iš „emocinės duobės“, pažymėtos rekordiniu savižudžių skaičiumi? G. Chomentauskas sako, kad pokyčiai geri, tačiau neapima visuomenės emocinės gerovės taip plačiai, kaip norėtųsi. Sakykime, visuomenės narių susvetimėjimo (anomijos),  taip pat ketinimo nusižudyti rodikliai yra net šiek tiek aukštesni nei pernai. Tad savižudybių epidemijos pabaigos dar teks palaukti. Kaip ir didesnio pasitikėjimo vienų kitais, nes net 81,3 proc. gyventojų teigia, kad „šiais laikais žmogus tikrai nežino, kuriuo žmogumi gali pasitikėti“.

Piliečių emocinė būsena yra nepaprastai svarbus veiksnys, lemiantis piliečių sveikatą ir ekonominį aktyvumą. Tad jos gerėjimas teikia vilčių, kad 2014-ieji Lietuvai bus geri.

Parengė dr. Gintaras Chomentauskas

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top