Nors šeštas pagal dydį šalies miestas Alytus negali pasigirti tokiu kultūrinio gyvenimo intensyvumu, renginių bei kitų pramogų gausa kaip didžiausi Lietuvos miestai, tačiau pastarąjį dešimtmetį čia išties jaučiamas pagyvėjimas – įvairių veiklų gali rasti tiek jaunimas, tiek šeimos, tiek vyresni gyventojai. Daug prie to prisidėjo iniciatyvūs alytiškiai, susibūrę į bendruomenes ir ėmęsi organizuoti įvairius renginius, stiprinti gyventojų bendruomeniškumą ir skatinti jų visuomeninį aktyvumą. Šį kartą geraisiais bendruomeninės veiklos pavyzdžiais dalijasi vienos aktyviausių Alytaus miesto bendruomenių – Senamiesčio bendruomenės – valdybos narė Vida Grišmanauskienė.
Bendruomenė – visi, kurie nori būti kartu
Senamiesčio bendruomenė, šiuo metu vadovaujama Lino Jakštonio, jungia Alytaus senamiestyje, kurorte gyvenančius žmones, tačiau yra labai atvira. „Juk gyvenimas kitoje gatvėje ar netgi kitame mieste negali apriboti ir išbraukti iš savų žmonių būrio. Todėl sakau, jog mūsų bendruomenė yra ne skaičiai, o tie, kurie nori būti kartu“, – teigia V. Grišmanauskienė, paklausta apie bendruomenės dydį.
Jos įsitikinimu, kiekvienas nori savame mieste gyventi įdomiai, o daug įdomios ir prasmingos veiklos galimybių suteikia bendruomeninės organizacijos. Todėl svarbu skatinti jas įtraukti kuo daugiau žmonių kurti, organizuoti, dalyvauti, palaikyti.
Pašnekovės manymu, į bendruomenę žmogus turi ateiti pats: „Durys visada turi būti praviros, tačiau atidaryti reikia pačiam.“ Paklausta apie bendruomenės narių aktyvumą, V. Grišmanauskienė pripažįsta, jog aktyvumo, idėjų, savanoriškumo norisi daugiau, tačiau mano, kad bendruomeniškumui reikia pribręsti.
Pašnekovės teigimu, vienas iš svarbiausių bendruomenės tikslų – būti atvirai. „Labai svarbu skleisti žinią, kad bendruomenės nariai – tai mes patys. Kiekvienas iš mūsų esame tas žmogus, kuris gali keisti bendruomenės gyvenimą, o ne tik reikalauti“, – sako bendruomenės valdybos narė.
V. Grišmanauskienės manymu, sėkminga bendruomenės veikla neįsivaizduojama be lyderio, be žmonių drąsos prisiimti atsakomybę ir veikti: „Kiekvienai bendruomenei, kaip ir bet kuriam kitam kolektyvui, reikia lyderio. O lyderiui reikia bendruomenės. Dar visiems mums reikia drąsos veikti ir nebijoti atsakomybės naštos.“
Prasmingi darbai miestui
Šiuo metu Senamiesčio bendruomenė daugiausia dėmesio skiria kultūrinės veiklos organizavimui, tačiau ateityje ketina įgyvendinti ir daugiau socialinių, sveikatinimo, sporto projektų.
Senamiesčio bendruomenė geografiškai yra išsidėsčiusi centrinėje miesto dalyje, kurioje netrūksta alytiškių pamėgtų gražių vietų. Pasak pašnekovės, siekiama čia įpūsti daugiau gyvybės: „Čia yra vaizdingas Miesto sodas, turintis seną istoriją, toliau driekiasi Dailidės ežerėliai, vasarą itin pamėgti pėsčiųjų bei dviračių mėgėjų. Bendruomenė visada puoselėjo norą įpūsti gyvybės vasarą rožėmis kvepiančiame Miesto sode. Prieš keletą metų jo istorija buvo priminta konferencijoje, o šiemet, šiltuoju metų laiku, beveik kiekvieną savaitgalį bendruomenė kvietė į čia rengiamus muzikos, kino ir teatro vakarus.“
Be jau minėtų renginių Miesto sode, bendruomenė per maždaug 5 metų gyvavimo laikotarpį suorganizavo daugybę kitų renginių, įgyvendino skirtingų projektų. Per bendruomenės renginius alytiškiai turi progą ne tik plėsti akiratį, įdomiai ir turiningai praleisti laisvalaikį, bet ir geriau pažinti aplinkinius gyventojus ar net savo kaimynus. V. Grišmanauskienė prisimena, kad netgi buvo kuriozinis atvejis, kai „Kaimynų dienoje“ susitiko du žmonės, gyvenantys, kaip sakoma, „tik per tvorą“, iki tol nežinoję esantys kaimynai.
Senamiesčio bendruomenė finansiškai prisidėjo prie atvirukų rinkinio „Tiltas, sujungęs tris šimtmečius“, kurį sumanė asociacija „Olita_Orany“, gimimo. Kaip žinoma, šią vasarą Alytuje buvo oficialiai atidarytas ketvirtas tiltas per Nemuną. Tai yra aukščiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas. Jis ypatingas ir tuo, kad buvo pastatytas išsaugant istorinį objektą ant akmeninių atramų, kurios liko svarbus miesto kraštovaizdžio akcentas net tada, kai senasis geležinkelio tiltas buvo susprogdintas. „32 atvirukų rinkinyje atsispindi dvi skirtingos tiltų statybos technologijos: 16 jų susiję su naujojo Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviratininkų tilto statyba (jam pavadinimą taip pat išrinko miesto bendruomenė), o antrąją atvirukų dalį sudaro geležinkelio tilto, kuris stovėjo 1899–1915 m., statybos akimirkos“, – apie atvirukų rinkinį, kaip išskirtinį Alytų reprezentuojantį suvenyrą, pasakoja V. Grišmanauskienė.
Keletą metų iš eilės Alytaus Senamiesčio bendruomenė gamtos apsuptyje per Rudens lygę rengė dailininkų, jaunųjų piešėjų plenerus, o vėliau jų darbais papuošė Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės palatas bei kitas erdves.
Senamiesčio bendruomenė į savo veiklą stengiasi įtraukti įvairaus amžiaus žmones. „Šiemet jaunimui buvo atiduota scena vasaros uždarymo renginiui, planuojama kitąmet jų renginiu pradėti vasarą. Jaunus žmones įtraukiame į kitus renginius, savanorišką veiklą“, – pasakoja V. Grišmanauskienė.
Dėmesys vaikams ir šeimoms
Kalėdų proga Senamiesčio bendruomenė stengiasi įgyvendinti vaikų svajones. Pastaruosius keletą metų į Alytaus miesto teatro spektaklį ir susitikimą su Kalėdų Seneliu pakviečia kelias dešimtis gausių ir sunkiau gyvenančių bendruomenės šeimų. Aplanko negalią turinčius vaikus ir įteikia jiems po svajonių dovanėlę. „Dažnai svarbiausia būna ne pati dovana, o bendravimas ir dėmesys“, – pabrėžia pašnekovė.
Bendruomenė siekia skatinti vaikų domėjimąsi knygomis, todėl būsimiesiems Alytaus Senamiesčio teritorijoje esančios pradinės mokyklos pirmokams yra įteikusi Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos skaitytojo bilietus.
Originalios iniciatyvos virsta tradicijomis
Šiemet Alytuje buvo surengtas pusmaratonis „Alytaus tiltai“, kuris, tikėtina, taps tradicinis. Renginys sutraukė per 700 įvairaus amžiaus bėgikų, panorusių įveikti visą trasą ar dalį jos. Prie starto linijos stojo bėgimo entuziastai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Pusmaratonio „Alytaus tiltai“ koordinatorius ir dalyvis, Senamiesčio bendruomenės valdybos narys, buvęs pirmininkas Šarūnas Klėgeris teigė, kad Alytaus pusmaratonio trasa – viena įdomiausių šalyje, sujungusi keturis istorinius tiltus per didžiausią Lietuvos upę Nemuną.
Tradicija tapo bendras Senamiesčio bendruomenės ir VšĮ „Tėviškės namai“ renginys, vienintelis toks Lietuvoje, – „Vidurnakčio eitynės“. „Šis renginys skirtas prisiminti savo išėjusiems artimiesiems, puoselėti hospiso idėjai, ugdyti gedėjimo kultūrai. Jautrus susitikimas ir pokalbiai Miesto sode, eitynės miesto gatvėmis, lazerių šou, muzika ir dainos. Visa tai skirta trapiai žmogaus gyvenimo kelio kasdienybei. Nors renginys sujaudina ne vieną, tačiau gerų ir šviesių emocijų čia visada labai daug“, – apie unikalų renginį pasakoja V. Grišmanauskienė.
Skatina savanorystę ir bendradarbiavimą
Pašnekovė džiaugiasi, kad į bendruomenę žiūrima draugiškai, nėra sunku rasti partnerių rengiant projektus. „Įgyvendinant įvairius bendruomenės inicijuotus projektus, pajėgas sujungia ir įvairios institucijos. Tai lemia ir tai, kad daugelis institucijų, su kuriomis palaikome ryšius, įgyvendiname bendrus projektus, taip pat įsikūrusios Senamiestyje, o čia dirbantys žmonės natūraliai jaučiasi bendruomenės dalimi. Tiesa, finansinės paramos rasti visuomet yra sunkiau“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, organizacija visada atvira idėjoms, siūlymams, bendradarbiavimui.
Paklausta apie tolesnius darbus, veikli moteris teigia, kad bendruomenė sieks ir toliau dalyvauti įvairiuose projektuose, ieškoti finansavimo šaltinių, bendradarbiauti rengiant įvairius renginius. Taip pat skatinti savanorystės idėjas, įtraukiant skirtingo amžiaus žmones į įvairias veiklas.
Miesto gyvybė priklauso nuo jame gyvenančių žmonių
Kas pačią Vidą paskatino įsitraukti į bendruomeninę veiklą? „Visuomeninė veikla visuomet buvo svarbi. Juk jei ne tu, tai kas? Man ne tas pats, kokiame mieste gyvename ir kaip jame gyvena žmonės, kokia jų nuotaika ir kasdienybė. Manau, kad miesto gyvybė priklauso nuo jame gyvenančių žmonių. Kuo mažiau abejingumo, užsisklendimo, tuo daugiau idėjų ir kūrybiškumo“, – mano V. Grišmanauskienė, Alytuje derinanti nemažai skirtingų darbų ir vis dar randanti laiko visuomeninei veiklai. Ji yra Senamiesčio seniūnaitė, žurnalistė, radijo stoties FM99 vyriausioji redaktorė ir įvairių renginių, švenčių vedėja.
Svarbu kurti ryšį su išvykusiais
Alytus – V. Grišmanauskienės gimtasis miestas. Moteris nesusiviliojo galimybe po studijų pasilikti Vilniuje – dirbti ir kurti nusprendė savo gimtajam miestui, kuriam to reikia labiau.
Pašnekovė pažymi, kad pastarųjų dešimtmečių emigracijos banga labai palietė Alytų. 1996 metais Dzūkijos sostinėje gyveno beveik 75 tūkstančiai žmonių, per dvi dešimtis metų jų sumažėjo iki 53 tūkstančių. Dalis išvažiavo mokytis ar dirbti į didesnius miestus ir juose pasiliko, dar kiti laimės išvyko ieškoti į užsienio šalis. V. Grišmanauskienės manymu, Alytui labai svarbu sukurti ryšį su išvykusiais, po pasaulį išsibarsčiusiais alytiškiais, nes jų mintys, patirtis, kontaktai gali padėti miestui tapti gyvybingesniam, atjaunėti ir pasiekti norimų rezultatų. „O svarbiausia – skleisti gerą žinią, kad savo gimtajame mieste žmogus visada yra reikalingas ir laukiamas, – pabrėžia aktyvi visuomenininkė. – Todėl telkiamos pajėgos, siekiama užmegzti ryšį su išvažiavusiais alytiškiais ir pakviesti juos į Pasaulio alytiškių susitikimą, planuojamą ateinančią vasarą.“
Yra ir kuo džiaugtis, ir ko siekti
Paklausta, apie Alytaus pranašumus, V. Grišmanauskienė pirmiausia įvardija miesto grožį, gerą logistiką, tinkamumą šeimoms: „Alytus – gražus, patrauklus miestas, pasižymintis gera logistika. Tikrai puikus miestas šeimai. Čia nestinga vietų darželiuose, atstumai nebaugina. Daug žalumos.“ Ir priduria, ko mieste norėtų daugiau: „Norėtųsi daugiau gyvybingumo, aktyvumo, idėjų, kaimyniškumo, pozityvumo, verslumo… Galima vardinti ir vardinti. Juk siekiai ir svajonės niekada neturi ribų. Tikiuosi, kad Alytus taps išmaniuoju miestu, patraukliu ir gyventojams, ir svečiams.“
Inga Nanartonytė
Vidos Grišmanauskienės, Dovilės Ba ir Alytaus senamiesčio bendruomenės nuotraukos