Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Balsių bendruomenė: „Siekiame būti pavyzdine bendruomene Lietuvoje“

Balsių bendruomenė: „Siekiame būti pavyzdine bendruomene Lietuvoje“

„Siekiame tapti labiausiai susitelkusia, geriausiai matoma ir pavyzdine bendruomene Lietuvoje, kurios nariai didžiuotųsi būdami bendruomenės dalimi“, – tokią viziją stengiasi įgyvendinti 2002 metais įkurta Balsių bendruomenė. Ir panašu, kad jai puikiai sekasi. Kaip teigia nuo pat įkūrimo bendruomenei vadovaujantis Rimantas Micka, žmonės čia kuria gausias šeimas (gimstamumo rodikliai Balsiuose gerokai lenkia Lietuvos vidurkį), vadinasi, tiki ateitimi, nesiruošia emigruoti. Daug jų aktyviai prisideda prie bendruomeninės veiklos bei pokyčių, kurie svarbūs ne tik patiems, bet ir visiems mikrorajono gyventojams.

Balsiai – šiaurinėje Vilniaus miesto Verkių seniūnijos dalyje esantis individualių gyvenamųjų namų mikrorajonas su greta esančiais kaimais (Kryžiokų, Krakiškių, Ožkinių, Naujanerių, Pagubės, Sakališkių, Birelių,  Naujųjų Verkių gyvenviete) ir gausia (apie 40-ies)  sodų bendrijų bendruomene. Tai vienas jauniausių Vilniaus mikrorajonų. Didžiulę jo teritoriją iš pietų supa Verkių regioninis parkas, vakaruose tyvuliuoja Balsio ežeras, rytuose teka Neris.

1990 metais pradėję kurtis Balsiai išaugo į didelę gyvenvietę. Pasak R. Mickos, dar 2000 metais Balsiuose buvo galima rasti nemažai statyti pradėtų ir apleistų namų, nebuvo vandentiekio, gatvių, apšvietimo sistemos, rajonas buvo tarsi paliktas likimo valiai, o dabar Balsiai yra jaukus, puikios infrastruktūros gyvenamųjų namų rajonas. Visa tai – bendruomenės, kuri buvo įkurta 2002 metais vietos problemoms spręsti, ir kitų mikrorajono gyventojų dėka. Apie milijoną litų balsiškiai surinko gatvėms nutiesti, dar daugiau nei 100 tūkst. litų – apšvietimo sistemai įrengti. Bendruomenė taip pat ėmėsi organizuoti įvairius kultūrinius renginius, kurie padeda stiprinti bendruomeniškumą, kaimyniškus santykius.

„Dirbame Balsių ir apylinkių gyventojų labui, kurdami aplinką, kurioje gera gyventi, ugdydami žmonių sąmoningumą ir suteikdami erdvę bendruomenės narių saviraiškai“, – tokią misiją yra išsikėlusi Balsių bendruomenė.

Pagrindinės bendruomenės veiklos kryptys: projektai ir veiklos, duodančios apčiuopiamą (ir ekonominę) naudą Balsių ir apylinkių gyventojams, gerinančios gyvenamąją aplinką Balsiuose; projektai, puoselėjantys bendruomeniškumą, pilietiškumą, sąmoningumą ir bendravimą, skatinantys Balsių ir aplinkinių rajonų gyventojus tapti bendruomenės nariais; projektai, teikiantys savirealizacijos galimybių bendruomenės nariams.

Kiekvienas bendruomenės tarybos narys atsakingas už konkrečias veiklas, pvz., bendruomenės veiklos viešinimą, sporto renginių organizavimą ir sporto komandų būrimą, socialinius projektus, kultūrinės veiklos, gyventojų aktyvaus ir kūrybiško laisvalaikio organizavimą, ūkio reikalus, tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimą, senjorų veiklos aktyvinimą, mikrorajono plėtrą ir vystymosi strategiją, verslumo skatinimą ir rėmėjų paiešką ir t. t. Nors išvardytos toli gražu ne visos veiklos, tačiau akivaizdu, kad bendruomenės veiklai tęsti ir plėtoti reikia nemažos žmonių komandos.

Bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka

Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka

R. Micka bendruomenei pirmininkauja jau 14 metų ir kartu su komanda stengiasi  imtis vis naujų projektų, kad darbas bendruomenėje netaptų rutina, būtų įdomus ir teiktų pasitenkinimą dėl vis naujų pasiekimų. Pasak jo, džiuginantys rezultatai skatina žengti toliau. Šiuo metu bendruomenės tarybą sudaro net 19 narių. Ji kasmet atnaujinama, skaičiuojama, kad per visą laikotarpį joje dirbo apie 150 žmonių. Kodėl tarybos nariai taip greitai keičiasi? „Žmonės, kurie aktyvūs bendruomenėje,  yra aktyvūs visur, tačiau jie turi tiek pat laiko per parą, kiek visi. Todėl savanoriška veikla negali būti pastovi“, – mano R. Micka.

Bendruomenei labai svarbu, kad jos nariais taptų atsakingi ir pilietiški Balsių ir apylinkių gyventojai.

Šiuo metu bendruomenę sudaro 180–200 šeimų, mokančių nario mokestį. Laikant, kad vidutiniškai šeimoje gyvena penki žmonės, į bendruomenę įeina apie 1000 žmonių. Į susirinkimus gali ateiti bet kuris šeimos narys ar visi kartu, tačiau jie turi tik vieną balsą.

Jau devintajai tarybai pirmininkaujantis pašnekovas pasakoja, kad nuo pat bendruomenės įkūrimo taryboje išliko tik jis ir dar vienas žmogus. Jo teigimu, bėgant metams taryba jaunėja, vis daugiau jaunimo imasi iniciatyvos.

Didžiausias bendruomenės pasiekimas – žmonių pasididžiavimas savo gyvenama vieta

R. Micka, paklaustas, kaip bendruomenei sekasi įgyvendinti savo viziją – tapti pavyzdine bendruomene Lietuvoje, – pabrėžia bene svarbiausią pasiekimą: „Džiugu pripažinti, kad žmonės tikrai didžiuojasi, jog gyvena Balsiuose. Manau, pakeitėme gyventojų požiūrį. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip čia elgiamės, kaip gyvename, kaip atrodo mūsų kiemas. Labai džiugu girdėti vaikus sakant, kad bendruomenė, kurioje jie gyvena, yra geriausia. Manau, kad net ir ne visai tiesa, šimtą kartų pasakyta, tampa tiesa. Čia kuriasi gausios šeimos (su 3–4 vaikais), nes žmonės tiki ateitimi, nesiruošia emigruoti. Manau, tai yra didžiausias bendruomenės laimėjimas.“

Per 14 metų Balsių bendruomenė tapo viena aktyviausių ir žinomiausių bendruomenių ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje. Į problemų sprendimą kūrybiškai žvelgiančiai bendruomenei 2006 m. buvo įteiktas „Metų bendruomenės“ apdovanojimas. 2010 m. ji tapo respublikinio konkurso „Darni aplinka“ ir Nacionalinio bendruomenių konkurso „Tikime laisve“ finalininke ir nugalėtoja.

Kad Balsiuose gera gyventi, rodo sparčiai didėjantis gyventojų skaičius. „Per 10 metų mūsų gyvenamojoje teritorijoje gyventojų skaičius padidėjo dešimt kartų. 1990 metais čia gyveno apie 600 žmonių, 2000 m. – apie 6000, o dabar turime 10 000 gyventojų, registruotų Balsių ir Verkių seniūnaitijose, tačiau iš tiesų čia gyvena gerokai daugiau žmonių“, – teigia bendruomenės pirmininkas.

Iš minėtųjų 10 000 registruotų gyventojų maždaug 2500 yra vaikai iki 18 metų.  Pasak R. Mickos, Balsiuose gimstamumas yra vienas didžiausių Lietuvoje. „2013 m. Mykolo Romerio universiteto studentės rengdamos kursinį darbą apie šeimų socialinę gerovę palygino gimstamumo rodiklius Balsiuose su gimstamumo rodikliais Lietuvoje. Paaiškėjo, kad mūsų mikrorajone suminis gimstamumo rodiklis tuo metu buvo 3,3, nors Lietuvos vidurkis – 1,59. Iš esmės jeigu mes gyventume Lietuvoje taip, kaip Balsiuose, tai tikrai negrėstų jokios demografinės problemos“, – pažymi pašnekovas.

Didžiausi bendruomenės projektai

Kadangi gyventojų ir vaikų Balsiuose sparčiai daugėjo, pirmas didžiausias bendruomenės projektas buvo pastatyti mokyklą. „Būtinai reikėjo mokyklos vaikams. Ką šiandien investuosime į juos, tuo ir gyvensime“, – mokyklos būtinybę mikrorajonui pabrėžia R. Micka. Jo teigimu, šiandien mokyklą lanko 944 mokiniai. Ši jau peraugo. „Iš pradžių tai buvo pagrindinė mokykla, klasių buvo po tris. Po trejų metų tapo progimnazija su keturių klasių srautais. Pastaraisiais metais į mokyklą ateina po aštuonias pirmokų klases. Jeigu artimiausiu metu nebus imtasi pakeitimų, ši mokymo įstaiga gali tapti pradine mokykla su 1000 vaikų – numatoma, kad per artimiausius trejus mokslo metus čia mokytis pradės po 200 pirmokėlių“, – prognozuoja pašnekovas ir užsimena apie būtinybę pastatyti mokyklos priestatą arba atskirą pradinę mokyklą.

Kažkada svajoję apie mokyklą, dabar balsiškiai laukia, kol bus įvykdyti nauji dideli projektai. Vienas jų – šiuolaikinis prekybos ir paslaugų centras, kokio iki šiol Balsiuose nėra. Jis naudingas ne tik dėl patogumo gyventojams, bet ir dėl naujų darbo vietų steigimo Balsiuose. Kaip numatoma projektiniame pasiūlyme, šis prekybos centras būtų priderintas prie aplinkos apželdinant jo stogą ir sienas, sukuriant vijoklių tinklo sistemą, jo interjere taip pat nestigtų žalumos.

Dar vienas didelis projektas – Balsių daugiafunkcio centro kūrimas. „Šis centras pakeis balsiškių gyvenimo ritmą, gyvenimas taps dar kokybiškesnis“, – teigia R. Micka. Projekte, parengtame bendruomenės pirmininko, numatoma, kad šiame centre bus įkurtas vaikų darželis, dienos centras, visuomeninio maitinimo įstaiga, taip pat seniūnijos ir bendruomenės savivalda, įvairūs verslai, policijos nuovada, koplyčia, Balsių šeimos sveikatos centras ir t. t. Visomis šio centro paslaugomis naudosis skirtingo amžiaus gyventojai. Pavyzdžiui, numatoma, kad sveikatingumo kompleksu (baseinas, pirtys, sporto salės) iš ryto naudosis senjorai ar kiti suaugusieji prieš darbą, tada – moksleiviai, po jų – profesionalūs sportininkai, o vakarais – iš darbų sugrįžę tėvai.

Pasak pašnekovo, šiuo metu Vilniaus Balsių progimnazijoje vykdoma popamokinė veikla ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Kiekvieną dieną į šias veiklas susirenka po 200 žmonių – jie mankštinasi, šoka, praktikuoja jogą, mokosi karatė ir t. t. Vadinasi, aktyvaus laisvalaikio paslaugos Balsiuose išties paklausios. R. Mickos nuomone, daugiafunkcis centras didins visų gyventojų užimtumą.

Tiesa, ne visos jaunos šeimos, turinčios tris ir daugiau vaikų, gali sau leisti po darbo užsiimti minėtomis veiklomis, tačiau ir tam rasta išeitis – įkurtas vaikų sporto būrelis. Kol vaikai sportuoja, jų tėvai gali šokti ar užsiimti kitokia veikla.

Nestinga renginių ir veiklų kiekvienam

Balsių bendruomenė per metus organizuoja daug įvairiausios tematikos renginių. Svarbiausias ir didžiausias jų – Balsių bendruomenės šventė, vykstanti kasmet nuo 2002 m. Šiemet ši šventė vyks birželio 4 dieną. Renginyje, trunkančiame 14 valandų, susirenka daugiau nei 3000 vietos gyventojų ir svečių. R. Mickos teigimu, vienais metais vien dalyvių į sceną užlipo apie 1500.  Bendruomenės šventėje talkina apie 50–60 žmonių.

Šventę sudaro dvi pagrindinės dalys: sportinė ir kultūrinė. Sporto mėgėjai dalyvauja 3,3 km bėgime Balsių gatvėmis. O tokių būna labai įvairaus amžiaus – nuo 5 iki 85 metų. Dažnai bėgimo varžybose dalyvauja ir profesionalūs sportininkai bei sporto veteranai, kai kurie iš jų turi net dalyvavimo olimpinėse žaidynėse patirties.

Kultūrinę programos dalį sudaro vietos talentų konkursas „Balsingi Balsiai“, Balsių mokyklos mokinių programa ir svečių pasirodymai, o šventę vainikuoja didelio laužo sukūrimas ir įspūdingas fejerverkų šou.

Kiek anksčiau, gegužės mėnesį, Balsių bendruomenė organizuoja socialinę akciją „Balsių blusos“. Jos metu gyventojai nenaudojamus ir nereikalingus daiktus gali parduoti ar atiduoti tiems, kuriems jų išties reikia. Šiame turguje galima rasti įvairiausių daiktų: nuo žaislų iki virtuvės rakandų, nuo garažo prietaisų iki buitinės technikos ir t. t. Siekiama šios akcijos idėją išplėsti ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje skatinant žmones atsakingai vartoti.

Viena naujesnių Balsių bendruomenės iniciatyvų – Ūkininkų turgelis, kuris nuo šių metų balandžio mėnesio vyksta kiekvieną šeštadienį.

Balsių bendruomenė švenčia Užgavėnes, organizuoja Lietuvos karių dienos minėjimą, blukio deginimą. Rengia Gražiausios sodybos konkursą, organizuoja įvairias išvykas, noriai dalyvauja kitų bendruomenių festivaliuose. Pati organizuoja  Vilniaus bendruomenių krepšinio turnyrą.

Balsiškiai netgi leidžia savo laikraštuką „Balsių balsas“.

Balsių bendruomenė glaudžiai bendradarbiauja su mokykla, per įvairias veiklas ir renginius ugdo vaikų pilietiškumą, patriotiškumą, skatina juos domėtis tautos tradicinėmis vertybėmis, pvz., organizuoja Amatų dieną, Laisvės gynėjų dienos, Kovo 11-osios minėjimus. Mokykloje įkurtas Jaunųjų šaulių būrelis. Paminėtina ir tai, kad Balsiai turi ir pirmą Lietuvoje vietos bendruomenės pagrindu įsteigtą Šaulių būrį.

Balsių bendruomenė yra atvira bendravimui ir bendradarbiavimui su kitomis bendruomenėmis – dalijasi patirtimi su kitais ir patys mokosi iš gerųjų pavyzdžių, kiek įmanoma stengiasi juos pritaikyti savo gyvenamojoje vietovėje. Pavyzdžiui, rengiant Balsių daugiafunkcio centro projektą, buvo semtasi idėjų ir iš užsienio. R. Mickos teigimu, Balsiuose, kaip ir visame Vilniuje, gyvena žmonės, suvažiavę iš visos Lietuvos. Į bendruomenę įsitraukia ir daug po pasaulį keliavę ar svetur gyvenę tautiečiai, turintys idėjų, ką galima pritaikyti, panaudoti, sukurti čia, Balsiuose.

Balsių pasididžiavimas – Mitologinis parkas

Kalbant apie Balsių bendruomenę ir pačią vietovę, negalima nepaminėti Balsių pasididžiavimo – Mitologinio parko. Kokia jo atsiradimo istorija? „Viskas prasidėjo nuo to, kad 1991 metais religijotyrininkas, etnografas, baltų mitologijos tyrinėtojas Norbertas Vėlius besikuriančio Balsių mikrorajono gatves pasiūlė pavadinti baltų mitologinių būtybių vardais. Buvo siekiama taip išsaugoti mūsų senąją baltiškąją mitologiją – dievybes, reiškinius, apeigas ir t. t., nes vietovardžiai išlieka ilgiausiai“, – pasakoja R. Micka.

Pašnekovas prisimena, kaip, ruošiant kvietimus į renginius, žmonės būdavo kviečiami pagal gatvių, kuriose gyvena, pavadinimus. Jeigu gyvena Aitvarų gatvėje – Aitvarai, jeigu Kaukų – Kaukai. Taip kilo idėja įkurti parką, kur būtų ir Aitvarai, ir Kaukai, ir t. t., kur kiekvienas rastų savo gatvės simbolį.

Pasitikdama Lietuvos tūkstantmetį, 2008 metais Balsių bendruomenė ir ėmė įgyvendinti šį unikalų projektą – kartu su menininkais realizavo mitologinio parko idėją. Projekto įgyvendinimo pradžia tapo 2008 m. surengtas tarptautinis granito skulptūrų simpoziumas. Parko įsteigimą inicijavo bendruomenės pirmininkas R. Micka ir skulptorius Rytas Jonas Belevičius.

Šis mitologinis parkas yra peizažinio stiliaus. Tokios teritorijos įprastos didžiuosiuose Europos miestuose (Londone, Paryžiuje ir kt.). Parkas buvo kuriamas organizuojant talkas, buriant gyventojus. Prie jo kūrimo prisidėjo kraštovaizdžio architektas Eduardas Lozuraitis.

Pasak R. Mickos, dabar šis parkas turi didžiulę vertę. Jis yra bendruomenės renginių, sporto ir poilsio vieta. Parke įrengta krepšinio aikštelė, lauko treniruoklių kompleksas, vaikų žaidimų aikštelės.  „Čia pasivaikščioti ateina senjorai, buriuojasi jaunimas, dviračiais važinėja vaikai. Čia pasijuntame istorinio kelio žygeiviais, kuriančiais gražią ir jaukią aplinką sau ir ateinančioms kartoms“, – apie parko svarbą gyventojams pasakoja bendruomenės atstovas.

Daugiau kaip dviejų hektarų plote yra įkurdintos 23 skulptūros. Keletas jų: „Žalčių vėlių bokštas“, „Aitvaras“, „Žynys“, „Aitvaro dovana“, „Žilvinas“, „Praamžis (Praamžius, Prakorimas)“, „Ąžuolo dvasia“, „Austėja“, „Romuva“, „Parko kertinis akmuo“, „Laimės kvadratas“, „Alka, Alkas“, „Aukuras“, „Bubilas“, „Kryžiokas“, „Laiškas Norbertui Vėliui“, „Dausų stebėtojas“.

Kiekviena skulptūra turi tam tikrą reikšmę, simboliką. Prisiminkime keletą jų. Žaltys – namų židinio, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybės, gyvybės ir jos atsinaujinimo simbolis (pameta seną odą – tarsi miršta, vėliau užsiaugina kitą). Aitvaras lietuvių mitologijoje – pagoniškojo panteono dieviška būtybė, atmosferos, vandens, ypač debesų, saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais. Praamžius – aukščiausiasis dievas. Tautosakoje kovoja su tamsiosiomis jėgomis ir nedorybėmis: su velniais, laumėmis ir raganomis, šykštuoliais ir savanaudžiais. Bubilas – tranas, storas, gauruotas vaisingumo simbolis. Laimės kvadratas – susikaupimo, apmąstymų ir svajonių materializavimo vieta. Alka, alkas – šventvietė, kulto ir aukojimo vieta. Alkose įrengdavo aukurą, jame kūrendavo amžinąją (šventąją ugnį). Šios vietos laikomos šventomis, jose esą gyvena protėvių vėlės. Per šventes jos pagerbiamos uždegant žvakę. Dausos – senovės lietuvių mitologijoje pomirtinio gyvenimo vieta. Minima kaip protėvių, dangaus Dievo buveinė, kurioje gyvena mirusiųjų vėlės bei žiemoja paukščiai. Minima, kad Dausos yra ant Pasaulio kalno viršūnės ir su Žemiškuoju Pasauliu jas jungia Paukščių Takas.

Tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip gyvensime

14 metų bendruomenės darbų ir pasiekimų sąrašas įspūdingas. Kaip suspėjama dirbti prie tiek įvairiausių projektų? „Kuo daugiau rankų, tuo didesnę naštą paneša“, – visiems žinomą tiesą primena bendruomenės pirmininkas R. Micka, kuris labai džiaugiasi tarybos ir kitų veiklių, iniciatyvių žmonių darbu siekiant bendrų  tikslų. Jis pats teigia savo laiką dalijantis į kelis etapus. „Rudens ir žiemos sezonus aš visiškai atsiduodu bendruomenės veiklai – tai tampa mano pagrindine veikla, o likusiais sezonais išvykstu į sodybą“, – sako pašnekovas. Jis prisimena, kaip kuriantis mikrorajonui jam teko ne tik kartu su žmona pačiam savo rankomis statytis namą, bet ir imtis įvairiausių kitų darbų, padėti statybose ir t. t.  Daug jėgų šiai vietovei kurti skyręs tris vaikus turintis R. Micka sako, kad galbūt dėl čia įdėto darbo viskas aplink jam labai miela. O tai, kas jau sėkmingai nuveikta, motyvuoja toliau siekti, kad gyventi Balsiuose taptų dar geriau.

Inga Nanartonytė

Balsių bendruomenės nuotraukos

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top