Žvalgydamiesi po Lietuvą atrandame vis daugiau nuostabių vietovių, savo kraštą puoselėjančių žmonių. Šiaurės Lietuvoje, Akmenės rajone, prie Latvijos sienos, įsikūręs Kivylių kaimas gali didžiuotis darbščiais gyventojais, kuriems rūpi ne tik tai, kas vyksta jų kieme, – jie negaili laiko ir jėgų bendrai krašto gerovei kurti. Džiugina ir tai, kad Kivyliuose į bendruomeninę veiklą stengiasi įsilieti ir jaunimas. Puikus pavyzdys – jauna bendruomenės pirmininkė Julija Sereikienė.
Kivylių išskirtinumas
Dažną atvykėlį stebina Kivylių modernumas, daugybė netipinių, vienodo stiliaus namukų. Viskas tampa aišku, sužinojus šios gyvenvietės kūrimosi aplinkybes. Pasirodo, dabartiniai Kivyliai anksčiau buvusio kaimo vietoje pradėjo kurtis tik prieš kiek daugiau nei pusšimtį metų. Tada tai buvo Kivylių kolūkio centras. Kolūkiui vadovavęs Vladas Račkauskas užsimojo sukurti išskirtinę gyvenvietę Akmenės rajone. 1967 m. Kivylių kaimas pradėtas plėsti pagal originalų architekto Vytauto Lisausko projektą. Šiam projektui įgyvendinti buvo kviečiami mokslininkai, architektai, apželdintojai. Gyventojai noriai jiems talkino, suprasdami, kad grožis padeda gyventi ir dirbti. Neilgai trukus Kivyliai ne tik tapo gražiausia ir moderniausia gyvenviete rajone, bet ir buvo pastebėta šalyje, apdovanota tais laikais prestižiniu prizu.
Šis V. Račkausko sumanymas padėjo į nuošalų Kivylių kaimą pritraukti jaunų šeimų iš Akmenės ir kitų rajonų. Gyvenvietėje buvo įrengtas vandentiekis, nuotekų surinkimo tinklai. 1984 m. iškilo išskirtinės architektūros modernus mokyklos pastatas, kiek vėliau – ir šiuolaikiški kultūros namai su didelėmis žiūrovų, šokių salėmis. Čia vykdavo įvairūs koncertai, buvo rodomas kinas. Daugelis atvykėlių iš miestų stebėdavosi, kad kaimas turi tokius modernius kultūros namus. Tiesa, ilgainiui kultūrai skirta jų dalis ėmė nykti.
Sakoma, kad nors dabar Kivyliai nebėra moderniausia šalies gyvenvietė, tačiau tai yra vienas Akmenės rajono kaimų, kuriuose dar nelieka apleistų namų.
Žmonių gerumas
Aktyvūs kivyliškiai prieš 15 metų nusprendė sujungti jėgas ir gyvenimą savo krašte paversti dar įdomesnį. 2003 m. birželį buvo įkurta Kivylių gyvenvietės bendruomenė. Pirmąja pirmininke buvo išrinkta Aldona Statkienė. Iš pradžių viskas nevyko taip sklandžiai, po metų Aldona atsisakė pirmininkauti. Metus laiko organizacija neturėjo pirmininko. Seniūno paskatinta šių pareigų ėmėsi Roma Kristinaitienė, kaimo gyventojų meiliai vadinama Romike. 14 metų ji nenuilstamai darbavosi bendruomenės labui. Tai moteris, gebanti suprasti ir jauną, ir seną, mylinti ir gerbianti žmones. Be jos idėjų, darbo, dalyvavimo neapsieidavo turbūt nė vienas bendruomenės renginys.
Vis dėlto net ir patiems kūrybingiausiems, veikliausiems būtina atsipūsti, todėl R. Kristinaitienei prireikė pamainos. Šiemet prie bendruomenės pirmininko vairo stojo 29-erių Julija Sereikienė.
Kaip J. Sereikienė pasakoja, į bendruomeninę veiklą įsitraukė visai netikėtai. „Kaip ir įprastai, buvo rengiamas susirinkimas, tik šis buvo ir rinkiminis. Kadangi man rūpi vietos reikalai, nuėjau… O tada paaiškėjo, kad mūsų ilgametė pirmininkė R. Kristinaitienė atsistatydina ir norima atjauninti valdybą. Taip tapau valdybos nare. Po ilgų svarstymų, siūlymų buvo nuspręsta – arba naikiname organizaciją, arba tampu pirmininke. O kaip aš, taip mylėdama Kivylius, galėjau leisti prapulti tiek metų gyvavusiai organizacijai? Taigi šių metų kovą buvau išrinkta pirmininke“, – pasakoja Julija.
Jauna moteris į Kivylius atitekėjo prieš beveik devynerius metus. „Įsimylėjusi vyrą Vaidą, labai pamilau ir Kivylius. Jie man tokie savi, tokie gražūs, tikiuosi, likimas niekada neprivers iš jų išeiti“, – sako Julija, šiuo metu auginanti mažąjį Kajų ir vystanti nedidelį gėlių verslą.
Pasak pašnekovės, bendruomenės esminiai tikslai yra kurti grožį, didinti gyventojų užimtumą, skatinti bendravimą ir puoselėti šiltus jausmus savo gyvenamai vietovei. „Norisi dirbti, kad mūsų Kivyliuose būtų gera gyventi, kad čia kurtųsi jaunos šeimos“, – sako pašnekovė, kurios uždavinys – rasti būdų padėti Kivyliams tobulėti ir gražėti.
„Kol netapau pirmininke, buvau tik lašelis jūroje. Man viskas yra nauja, iškilus klausimų, visada kreipiuosi į R. Kristinaitienę. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi bendruomenės valdyba, kuri be galo daug padeda“, – sako kojas naujoje veikloje jau spėjusi apšilti Julija.
Tapusi bendruomenės vadove ji ypač pajuto vietos žmonių geranoriškumą, paslaugumą. „Štai prie manęs prieina moteris, kurią pažįstu tik iš matymo, ir sako: „Aš darau puokšteles, dovanėles, jeigu ko reikės, ateik… Man pinigų nereikia.“ Ar gali būti geriau?.. Buvo kitos bendruomenės gimtadienis, paprašiau Dalytės iškepti pyragą, kuris mūsų bendruomenėje tapo hitu, tai ji net pasiprašė iš darbo, kad tik galėtų jį pagaminti. Tokie poelgiai tiesiog griebia už širdies. Mūsų gyvenvietės žmonės yra tokio gerumo ir tokio kuklumo… Ne visi ateis pasisiūlyti padėti, bet jei paprašysi, tai retai kada atsisakys“, – džiaugiasi pašnekovė.
Dabar bendruomenė vienija daugiau nei 100 narių, kuriems rūpi visų 400 kivyliškių reikalai.
Bendruomenėje puoselėjamos tradicijos
Šiais metais bendruomenė nusprendė organizuoti visas svarbiausias šventes: Vasario 16-osios, Valstybės dienos minėjimą, Joninių, Žolinės šventes, dalyvavo Alkiškių kaimo gimtadienyje. Per Jonines, Žolinę prisimenamos senosios ir puoselėjamos bendruomenėje užgimusios tradicijos.
Joninėms bendruomenė kruopščiai ruošiasi iš anksto: ne tik rūpinasi programa, bet ir organizuoja parko švarinimo talką. Šventės metu pagerbiami Jonai ir Janinos, rišami ir plukdomi vainikai, vyksta koncertas, šokiai, bendraujant stiprinama gyventojų bendrystė.
Žolinė Kivyliuose švenčiama nuo 2000-ųjų, kai buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Bendruomenės aktyvas turi gražią tradiciją kiekvieną, atėjusį į mišias, apdovanoti džiovintų žolelių maišeliais. Po pamaldų susirenkama arba mokyklos aktų salėje, arba kiemelyje prie bažnyčios, skanaujama arbata, vaišinamasi puikių šeimininkių keptais pyragais. Apdovanojama skaniausiu pripažinto pyrago kepėja. Taip pat šventės metu pagerbiami gražiausių sodybų šeimininkai.
Ankstesnės pirmininkės R. Kristinaitienės iniciatyva Kivyliuose užgimė Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos bendruomenių sporto ir meno šventė „Draugystės tiltai“. Joje ne tik varžomasi sporto rungtyse (tinklinio, rankų lenkimo, virvės traukimo, smiginio, kelmo metimo, vaikščiojimo kojūkais ir pan.), bet ir mėgaujamasi šventiniu koncertu, linksminamasi gegužinėje. Renginys kasmet vyksta vis kitoje rajono gyvenvietėje ir jau spėjo apsukti ne vieną ratą.
Į 15 bendruomenės gyvavimo metų telpa gerokai daugiau darbų, švenčių, koncertų, varžybų, susitikimų, talkų, gegužinių, projektų… Vieni įsimintiniausių renginių – kraštiečius bent trumpam į gimtinę kviečianti sugrįžti šventė „Iš kelionių tolimų į Kivylius aš grįžtu“ (2006), Kivylių 40-metis (2007), Kivylių 50-metis (2017), poezijos ir muzikos vakaras „Neklauskit meilės vardo – jai tūkstančiai vardų“ (2011).
Kivylių bendruomenė stengiasi įtraukti į savo veiklą visų kartų žmones. Daug metų puoselėja gražią tradiciją garbingų jubiliejų proga sveikinti krašto senjorus, dovanoti jiems jubiliejines juostas. Advento laikotarpiu bendruomenės nariai taip pat aplanko juos su dovanomis. J. Sereikienė teigia norinti, kad tradicija taptų ir gimusių kivyliškių sveikinimas.
Bendruomenė dažniausiai renginius organizuoja kartu su mokykla. Per šventes mokiniai padainuoja, vaidina ar muzikuoja. Anksčiau bendruomenė turėjo ir suaugusiųjų ansamblį, tačiau, pasitraukus meno vadovei, iširo ir kolektyvas. Į Kivylius bendruomenė kviečiasi ir įvairius meno kolektyvus, atlikėjus ne tik iš rajono, bet ir iš kitų šalies miestų. Yra koncertavę ir svečiai iš užsienio. Po darbų kivyliškiams muzika tampa tikra atgaiva.
Kivylių bendruomenės iniciatyvoms nelieka abejingi ir jas daug metų remia vietos verslo atstovai – Pipirių ir „Kontakto“ žemės ūkio bendrovių vadovai.
Nuo Kivylių neatsiejamas žodis „grožis“. Akį traukia darbščių gyventojų išpuoselėtos sodybos – žmonės nuo seno įpratę gražiai tvarkytis: veja laiku nupjauta, gėlių prisodinta, dekoraciniais elementais pasirūpinta. Gražų pavyzdį iš kaimo senbuvių perima ir naujakuriai. Gyventojai supranta, kad gyvenvietės tvarka, švara ir grožis priklauso tik nuo kiekvieno noro gražiai gyventi, gausiai dalyvauja aplinkos švarinimo talkose.
Bendruomenės svarba
J. Sereikienė išduoda, kad planų turi visiems metams (tokiam laikui yra išrinkta), tačiau tikisi, kad kartu su valdyba pavyks pasiekti daugiau, nei planuojama. Vienas iš bendruomenės norų – įsirengti maudyklą su vaikų žaidimų aikštele. Tikimasi, kad su seniūno Rimvydo Žilaičio palaikymu ši vizija bus įgyvendinta jau kitąmet. „Kitas vizijas, planus kol kas pasiliksiu galvoje ir popieriuje, juk svajonės, kaip ir laimė, mėgsta tylą“, – šypsosi Julija.
Ji įsitikinusi, kad bendruomenes miesteliuose, kaimuose kurti iš tiesų verta: „Be pirmininko, valdybos nebus to strėlės smaigalio, kuris vestų tikslo link. Mes galime kiekvienas apie save apsišluoti, bet kai visi suėję sušluojame – visai kitas vaizdas ir kiti jausmai. Bendruomenės pradininkų dėka ir iniciatyva dabar galime džiaugtis tuo, ką turime, ir tik jų dėka dabar kažkas mumis domisi“, – sako Julija.
„Manau, kad kiekviena bendruomenė yra veikli savaip. Vieni sportuoja, kiti dainuoja, vaidina. O man pasitaikė garbė pirmininkauti universaliai bendruomenei. Aš turiu idėją, kiti išgirsta, diskutuojame, atsiranda noras – ir 80 procentų darbo jau padaryta. Reikia nebijoti prašyti, kalbėtis, tartis, ir viskas bus gerai“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš bendruomenės archyvo