Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Kirkilų bendruomenė savo krašto tradicijoms neleidžia nugrimzti į užmarštį

Kirkilų bendruomenė savo krašto tradicijoms neleidžia nugrimzti į užmarštį

Ką mums reiškia senosios tradicijos, kiek jų įsileidžiame į savo gyvenimą? Ar suvokiame ir jaučiame jų prasmę, ar tik atkartojame jų formą? Tradicijos – tai mūsų ryšys tiek su protėviais, kurių nepažinojome, tiek su senoliais, kurie mums reiškė tiek daug Mums jie paliko ne tik brangius prisiminimus, savo išmintį, bet ir šimtmečius audžiamo tradicijų audinio giją – dabar mūsų eilė puoselėti, kurti ir perduoti tradicijas.

Džiugu, kad vis daugiau žmonių jaučia poreikį išsaugoti šį ryšį su senoliais ir ne tik prisiliesti prie savo krašto kultūrinio lobio, bet ir pritaikyti jį šiuolaikiniam gyvenimui. Nemažai tokių žmonių galime sutikti Biržų rajono Kirkilų kaime – čia įsikūrusi bendruomenė saugo savo krašto tradicijas, puoselėja tradicinius amatus ir lankytojams atveria jų žavesį. Kviečiame susipažinti.

Svarbiausia veiklos kryptis – tradicijų puoselėjimas

Nuo pat pradžių Kirkilų bendruomenės veikloje dalyvaujanti, o nuo 2014 metų jai ir pirmininkaujanti Rita Trečiokaitė pasakoja, kad iniciatyvių kirkiliečių dėka ši organizacija buvo įkurta 2003 metais. Savo veiklos pradžioje bendruomenė išsikėlė šiuos tikslus – suburti Kirkilų kaime ir jo apylinkėse gyvenančius žmones bendruomenės problemoms spręsti, atstovauti visuomenėje bei valdžios institucijose Kirkilų bendruomenės interesams ir juos ginti, teikti įvairiapusę informaciją ir pagalbą bendruomenės nariams.

Greitai išryškėjo viena svarbiausių bendruomenės veiklos krypčių – tradicinių kaimo amatininkų skatinimas imtis bendros veiklos siekiant išsaugoti Kirkilų kaimo amatų ir kultūros tradicijas. Nuo 2004 metų bendruomenės nariai ir jaunesni pagalbininkai aktyviai dirba amatų plėtros srityje. Bendruomenės namuose ir kieme priima atvykstančius turistus, juos vaišina Lietuvos tautinio paveldo produktais, pagamintais pagal iš kartos į kartą perduodamus receptus.

Bendruomenė yra įgyvendinusi projektą „Tautinio paveldo produktai ant ratų“ ir įsigijusi virtuvėlę ant ratų. Joje ruošiamus savo tradicinius patiekalus pristato ir už Kirkilų ribų: Biržų rajono turistų lankomuose amatininkų renginiuose, Biržų krašto ir Aukštaitijos regiono šventėse.

Dar vienas naujesnių bendruomenės įgyvendintų projektų – „Suvenyrai iš Kirkilų“. Šis projektas leido Kirkilų bendruomenei įsigyti siuvinėjimo, frezavimo ir graviravimo įrangą, valdomą kompiuteriu. Bendruomenės nariai, pramokę dirbti su kompiuterinėmis programomis, gamina suvenyrus iš tekstilės, medžio ir pristato juos į Kirkilus užsukantiems turistams įrengtame amatų centre, Biržų miesto turistų lankomuose objektuose per įvairias šventes.

Šiuo metu bendruomenė turi 68 narius. Tai ne tik Kirkilų, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai.

Tautinio paveldo vaišės Kirkilų svečiams

Vienas iš išskirtinių tautinio paveldo produktų, kurių paskanauti kviečia Kirkilų bendruomenė, – rupių miltų blynai su spirgučiais, kurie vasarą patiekiami ant vynuogių lapų. Blynai kepami ant krosnies. Nors ši yra nauja, tačiau išmūryta tokia, kokias naudodavo močiutės. Blynus bendruomenės narės (daugiausia Asta Kurkauskienė, Diana Šimukėnienė, Regina Juzėnienė) ruošia pagal iš Kirkilų krašto senolių – Žukų šeimos – perimtą receptą.

Kviečių grūdus, užaugintus vietos ūkininkų, pagal XIX a. antrojoje pusėje naudotas malimo technologijas girnomis mala Kirkiluose gyvenanti Angelė Krasauskienė. Turistai, paragavę bendruomenės šeimininkių keptų blynų, neretai užsimano ir patys įsigyti šių miltų.

Dar vienas tautinio paveldo produktu pripažintas valgis, kurio siūlo paskanauti Kirkilų bendruomenė, – žuvienė. Jai ruošti naudojamos žuvys (karšiai, lynai ir karosai), pagaunamos Kirkilų karstiniuose ežerėliuose. Bendruomenės vyrai prižvejoja, o moterys verda žuvienę. Atvykėliai vaišinami ir Kirkilų pievose augančių žolelių arbata. Ji, kaip ir minėti patiekalai, 2011 metais buvo įregistruota kaip tautinio paveldo produktas.

Visa tai, kaip R. Trečiokaitė sako, tėra tik kirkiliečių laisvalaikio veikla – dauguma jų turi nuolatinius darbus. Todėl ir atvykstančių turistų paprastai laukia iš anksto sutartu laiku.

Daugiausia turistų atvyksta gegužės–rugsėjo mėnesiais, tačiau kartais paskutinės grupės apsilanko ir lapkričio pabaigoje. Pasak R. Trečiokaitės, sulaukiama turistų ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, pvz., Kauno, Šiaulių, bet ir iš užsienio. Itin dažni svečiai – latviai, taip pat atvyksta lenkų, yra buvę ir vokiečių, švedų ir t. t.

Paklausta apie ateities planus, R. Trečiokaitė užsimena, kad esamu meniu apsiriboti neketinama – dar šiemet norima jį papildyti naujais kepiniais. Kadangi rekonstruotose bendruomenės patalpose įrengta duonkepė krosnis, yra minčių surengti šventę „Duonos kelias“ ir pradėti Kirkilų svečius vaišinti namine duona. O galbūt pasiūlyti nesunkių kulinarinių pamokėlių jauniesiems atvykėliams, nes Kirkiluose neretai apsilanko ir moksleivių ekskursijos. Tačiau visa tai dar idėjų ir svarstymų lygmenyje.

Nuo nėrimo iki kalvystės

Kirkilus būtų galima vadinti darbščių ir nagingų žmonių, amatininkų kraštu. Vienas iš auksarankių –  Jonas Balčiūnas, pynimo amato atstovas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Įvairaus dydžio krepšelius, pintines, lėkštes ir kt. iš apdirbtų vytelių jis pina nuo 1982 metų. Jonas pats augina pynimui tinkamą žaliavą, vėliau nupjovęs ją ruošia įvairių dydžių vyteles.

Kirkilų kaimas nuo XIX a. pabaigos garsėjo sūrių gamybos meistrais. Varškės sūrių receptai čia keliaudavo iš kartos į kartą. Šią tradiciją tęsia ir Kurkauskų giminė. Asta Kurkauskienė gaminti sūrius išmoko iš savo anytos Aleksės Kurkauskienės ir jau antrą dešimtmetį ne tik kirkiliečius, bet ir atvykėlius džiugina sūriais, pagardintais česnakais, kmynais, razinomis, abrikosais ir kt.

Tikra auksaranke galime vadinti kirkilietę Oną Gružauskienę, kuri ne tik gamina tradicinius šio krašto skanėstus, bet ir neria, pina, velia vilną… Minėti tradiciniai skanėstai – aliejuje verdami įvairių formų sausainiai, Kirkilų krašte vadinti „karbatkomis“. Juos O. Gružauskienė ruošia pagal šeimos receptus, išsaugotus XX amžiuje. Taip pat moteris ėmė neria kilimėlius iš panaudotų įvairiaspalvių audinių.  Jiems nerti pasitelkia dviračio lanką. Amatininkės rankose gimsta ir įvairūs velti gaminiai iš avies vilnos: šalikai, riešinės, servetėlės, įvairaus dydžio padėkliukai. Aplinkinius žavi ir gaminiai iš įvairių rūšių ir spalvų skiautinių: lovatiesės, pagalvės ir kt.

Kalvystės amatui nugrimzti į užmarštį Kirkiluose neleidžia dirbinius iš įvairių rūšių metalo dirbantis bendruomenės narys Vytas Jareckas. Kalvystės amatu jis rimčiau užsiima jau 20 metų. Nuo 2005 metų V. Jareckas yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2010 metais jam suteiktas Lietuvos tautinio paveldo sertifikatas. Kirkilietis daugiausia kuria ir gamina sakralinius, namų interjero ir eksterjero dirbinius, taip pat stengiasi atkurti ir gaminti istorinės kalvystės gaminius naudodamas autentiškas senosios kalvystės technologijas. Jo teigimu, meninė kalvystė – tai improvizacija, beribės galimybės; iš metalo galima bet ką nukalti, jungti su akmeniu, medžiu, stiklu. „Kiekvieną sugalvotą idėją aš turiu „išnešioti“, kol pagaliau gimsta kūrinys.  Man labiausiai patinka kalti sakralinius dirbinius, kryžius, saulutes“, – pasakoja V. Jareckas.

Ir tai toli gražu ne visi bendruomenės amatininkai. Savo rankdarbiais, ypač veltais, garsėja Diana Griciūnienė. Gretimame Rimgailių kaime mezgimo, nėrimo amatus puoselėja Ramutė Teresė Strugova, mezgimu, nėrimu, siuvimu ir papuošalų gamyba užsiima Dalia Drevinskienė. Kaip puikus medinių lauko statinių, įvairių baldų gamybos meistras čia žinomas Andrius Strugovas.

Kirkilų bendruomenės namuose galima apžiūrėti amatininkų dirbinius, o atšilus orui kartais rengiamos amatų dienos, kurių metu amatininkai atsiveža kilnojamuosius įrenginius ir rodo, kaip gimsta dirbiniai.

Įdomios veiklos amatų centre

Kirkiluose tradicijos puoselėjamos ne tik pavienių amatininkų namuose, bet ir tradicinių amatų centre, kuris buvo atidarytas 2015 metais, pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis iš „Kaimo plėtros programos“. Amatų centras, kuris yra Biržų krašto muziejaus „Sėla“ filialas, vienija ne tik Kirkilų kaimo, bet ir viso Biržų rajono amatininkus. Neretai rengti kūrybinių dirbtuvių atvyksta amatininkai ir iš kitų šalies rajonų. Į dirbtuves renkasi ne tik vietiniai, bet ir žmonės iš viso Biržų rajono, besidomintys rankdarbiais.

Amatų centre iš anksto suplanuotu laiku tradicinių amatų meistrai moko megzti, velti vilną, gaminti veltinius, austi vytines ir pintines aukštaitiškas juostas, pinti tradicinius šiaudinius sodus ir žaisliukus, lieti žvakes, taip pat liaudies grafikos paslapčių – medžio raižinių, karpymo meno ir kt.

Bendruomenės kultūrinis gyvenimas ir edukacinės kelionės

Kirkilų bendruomenė puoselėja ne tik tradicinius krašto amatus, bet ir kultūrinį gyvenimą. Turi savo tradicines šventes. Kasmet paskutinį gegužės ar pirmą birželio savaitgalį organizuojama Kirkiliečių šventė, į kurią kviečiami visi, gimę, augę, gyvenantys Kirkiluose. Per Atvelykį visada rengiama šventė vaikams. Metų pabaigoje bendruomenės nariai susiburia naujametiniame karnavale.

Bendruomenės nariai stengiasi plėsti akiratį kartu keliaudami po Lietuvą. Pasak bendruomenės pirmininkės R. Trečiokaitės, dažniausiai vykstama į tokias bendruomenes, kurios turi tradicinių amatų centrus, – pasidalijama savo patirtimi ir pasisemiama jos iš kitų. Naudingų žinių ir patirties organizuojant amatininkų darbą, pateikiant gaminius turistams semtasi netgi iš kaimynų estų ir latvių – lankytasi jų amatų centruose, dirbtuvėlėse, muziejuose, pas ūkininkus ir t. t. Iš tokių kelionių ne vienas bendruomenės narys parsiveža naujų idėjų ir praplečia savo veiklą naujais amatais, rankdarbių technikomis ar pan.

R. Trečiokaitė pasakoja, kad bendruomenę sudaro labai skirtingo amžiaus žmonės: jauniausiam bendruomenės nariui – 25, o vyriausiai šiemet sukaks 90. Tad nekeista, kad viena sunkesnių užduočių vadovaujant bendruomenei yra pasiūlyti veiklų, kurios tiktų visų amžiaus grupių, skirtingų interesų žmonėms. Todėl vieną kartą daugiau dėmesio stengiamasi skirti jaunesnių bendruomenės narių interesams, o kitą kartą – vyresnių.

Ką pamatyti Kirkiluose

Kirkilai puikūs ne tik savo darbščiais žmonėmis, tradicijų saugotojais, bet ir vaizdingu kraštovaizdžiu, kurio neatsiejama dalis – unikalus karstinis ežerynas. Kirkilų ežerėliai – tai viena prie kitos įgriuvusios smegduobės, užpildytos vandeniu, susijungusios į vieną vandens baseiną. Jų skersmuo apie 35 m ir daugiau. Juose vanduo tamsus, tačiau skaidrus. Kirkilų ežeras susidaręs daugiau nei iš 30 tokių ežerėlių. Manoma, kad Kirkilų karstiniai ežerėliai – jauniausi Europoje. Kartais, esant tam tikroms sąlygoms, vasaros metu jie nusidažo įvairiomis spalvomis.

Pasižiūrėti įspūdingų karstinių ežerėlių į Kirkilus atvyksta daugybė turistų. Dar didesnio dėmesio ši vietovė susilaukia ir dėl 2015 metais šalia karstinių ežerėlių pastatyto beveik 32 metrų aukščio Kirkilų apžvalgos bokšto, nuo kurio atsiveria visas apylinkių grožis. Ir pats statinys įspūdingas – jo forma primena kanoją arba grimztančią valtį.

Tad jeigu dar neaplankėte šio puikaus Biržų krašto kampelio, tačiau planuojate leistis į šimtmečio kelionę po Lietuvą, būtinai į savo maršrutą įtraukite ir svetingus Kirkilus, siūlančius itin malonių patyrimų.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš Kirkilų bendruomenės archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top