Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Margininkų bendruomenė kuria savitą kaimo veidą

Margininkų bendruomenė kuria savitą kaimo veidą

Turbūt nepaneigsite, kad Kaunas – vienas iš Lietuvos kultūrinio gyvenimo centrų, kuriame netrūksta aukšto meninio lygio renginių. Tačiau ar žinote, kad tokių renginių vyksta ir keliolika kilometrų į pietryčius nuo Laikinosios sostinės nutolusiame Margininkų kaime? Be kitų profesionalių atlikėjų koncertų, Margininkų gyventojai ir svečiai kasmet renkasi į čia vykstančius Pažaislio muzikos festivalio, laikomo vienu iškiliausių Lietuvos kultūros projektų, renginius. Tai – svarbi Margininkų kultūrinio gyvenimo dalis, kurianti savitą šio kaimo veidą. Svarbų vaidmenį kuriant aukšto lygio kultūriniams renginiams atviro, patrauklaus ir gyvybingo kaimo įvaizdį, be abejonės, atlieka Margininkų kaimo bendruomenė. Apie bendruomeninę veiklą, esminius tikslus, atliktus darbus ir kylančius iššūkius sutiko papasakoti šios bendruomenės pirmininkas, socialinių mokslų daktaras ir savivaldos ekspertas Justinas Rimas, kuris taip pat pirmininkauja Kauno rajono bendruomenių sąjungai.

Justinas Rimas (viduryje)

Margininkų bendruomenės pirmininkas Justinas Rimas (viduryje)

Margininkų bendruomenė, kaip organizacija, gyvuoja beveik 6 metus. Įdomu tai, kad jos įkūrėjas ir pirmininkas J. Rimas šiame kaime negyvena. „Su Margininkų kaimu mane sieja tolimi ryšiai. Čia gyveno mano proseneliai, seneliai, tėvai. Todėl šis kaimas man yra savas, – apie savo sąsajas su Margininkais pasakoja pašnekovas. – Šiuo metu kaime negyvenu, tačiau prižiūriu ir puoselėju savo senelių, tėvų sodybą, esu gerai susipažinęs su kaimo žmonių rūpesčiais. Gerai žinodamas kaimo problemas ir nusiskundimus bei pageidavimus 2011 m. subūriau iniciatyvinę grupę ir įkūriau Margininkų bendruomeninę organizaciją „Margininkų bendruomenė“. Įkurti bendruomenę J. Rimą taip pat paskatino noras pasidalyti sukaupta patirtimi, parodyti žmonėms, kad jie gali savo pastangomis ir iniciatyva kurti gyvenimo gerovę, nelaukdami kol už juos nuspręs valdžia.

Pašnekovas džiaugiasi, kad į bendruomenės gretas pavyko įtraukti ir jaunimą, kuris kaime negyvena, tačiau turi čia gyvenančius senelius ar tėvus. Pasak jo, jaunuoliai su malonumu padeda organizuoti kultūrinius renginius  bei programas.

Paklaustas, kodėl Margininkams reikalinga bendruomenė, kaip organizacija, J. Rimas teigia: „Kaime gyvena daug veiklių ir kūrybingų žmonių ir jų kūrybingumui atsiskleisti labiausiai tinka organizuota bendruomeninė veikla. Žmogus, dalyvaudamas bendruomeninėje veikloje, tampa atsakingesnis už kaimo ateitį, reiklesnis sprendžiant aktualius klausimus, auga kaip pilietis, plečiasi jo visuomeninių interesų laukas.“

Prisideda prie aplinkosaugos problemų sprendimo

J. Rimo teigimu, Margininkų gyventojai į bendruomeninę organizaciją susibūrė vedami noro atkurti kaimą naujam gyvenimui, sustabdyti aplinkos teršimą dėl neatsakingai vykdomos fermų komplekso veiklos, spręsti infrastruktūros klausimus, kelti kaimo kultūrinį lygį organizuojant įvairius renginius ir susitikimus, stabdyti žmonių emigraciją iš kaimo.

Pasak pašnekovo, bendruomenė veiklos pradžioje atliko tyrimą ir nustatė dvi pagrindines priežastis, kodėl žmonės emigruoja iš kaimo: „Pagrindinė priežastis – tai Margininkų gyvenvietėje esantis fermų kompleksas, kuris teršia orą ir skleidžia nemalonius kvapus. Tai blogina žmonių gyvenimo sąlygas, ypač vasarą, kai  jie negali atsidaryti langų arba su šeima vakarais pasėdėti vasaros pavėsinėje. Visas kaimas kvėpuoja amoniako prisodrintu oru ir negali džiaugtis gamtos teikiamais malonumais. Be to, mokslininkai išaiškino, kad amoniakas ir jo junginiai, kurie dėl aplaidaus ūkininkavimo sklinda iš fermų, yra pavojingi žmonių sveikatai, ypač tiems, kurie serga alergijomis. Antra priežastis – prastai išvystyta infrastruktūra ir susisiekimas su Kauno miestu. Kaime darbo pasiūla yra didesnė už paklausą, bet žmonės vis tiek išvyksta iš kaimo.“

J. Rimas pasakoja, kad bendruomenė fermų komplekso savininkui A. Banioniui pasiūlė bendradarbiauti ir kartu išspręsti oro taršos problemą įdiegiant naujausias biotechnologijas. Šios problemos sprendimui bendruomenė subūrė darbo grupę, į ją pakvietė mokslininkus, aplinkosaugos atstovus, ūkininką ir visi kartu po ilgų diskusijų surado sprendimą, kaip sumažinti oro taršą ir nemalonius kvapus. Pirmuosius rezultatus gyventojai pradėjo jausti 2014 metais: sumažėjo oro tarša ir nemalonūs kvapai.

Bendruomenės pastangos gerinti kaimo žmonių gyvenimo sąlygas buvo pastebėtos ir LR prezidento Valdo Adamkaus, o patirtis – pritaikyta dar dviejuose kaimuose esančiuose fermų kompleksuose. „2012 m. Margininkų bendruomenę aplankęs LR prezidentas Valdas Adamkus susipažino su bendruomenės pastangomis diegiant naujausias biotechnologijas fermų komplekse sumažinti oro taršą ir nemalonius kvapus gyvenvietėje, – pasakoja J. Rimas. – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui rekomendavus, Margininkų bendruomenės patirtis buvo pritaikyta Jurbarko rajono Dainių kaime esančiame fermų komplekse bei Kauno rajono Dievogalos kaime įkurtoje antrinių atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonėje. Šiuose kaimuose žmonės skundėsi padidėjusia oro tarša.“

2017 metų pirmoje pusėje Kauno rajono bendruomenių sąjunga, kuriai, kaip buvo minėta, pirmininkauja J. Rimas, kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu organizuos respublikinę konferenciją dėl Margininkų bendruomenės patirties sklaidos ir įdiegimo Lietuvos žemės ūkio įmonėse, kurios teršia orą ir skleidžia nemalonius kvapus. Tad Margininkų bendruomenė siekia ne tik išspręsti vietines problemas, bet ir prisidėti prie Lietuvos kaimų žmonių gyvenimo sąlygų gerinimo sprendžiant aplinkosaugos problemas.

Žymių profesionalų koncertai ypatingoje aplinkoje 

Per pirmuosius bendruomenės susirinkimus išaiškėjo ir kiti svarbūs bendruomenės veiklos prioritetai – tai kaimo ekonominio, socialinio, kultūrinio gyvenimo gaivinimas, gyventojų emigracijos stabdymas bei naujų gyventojų pritraukimas, kaimo žinomumo didinimas per kultūrinių renginių organizavimą kviečiant aukšto lygio atlikėjus ir orientuojantis į klasikinės muzikos koncertus. „Žmogus gyvas ne tik duona, jo mąstymą labai stipriai formuoja ir aplinkos kultūra. Todėl bendruomenė nuo veiklos  pradžios daug dėmesio skyrė kultūrinių renginių organizavimui“, – teigia J. Rimas.

Margininkuose vyksta aukšto meninio lygio renginiai, į juos kviečiami Lietuvoje gerai žinomi muzikos atlikėjai. Čia yra koncertavę maestro Virgilijus Noreika, Eduardas Kaniava, Liudas Mikalauskas, Vita Novikaitė, operos primadona Irena Milkevičiūtė ir kiti garsūs Lietuvos atlikėjai. Dvejus metus iš eilės buvo organizuojamas Sakralinės muzikos chorų festivalis. Ta proga Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkė, kompozitorė Zita Bružaitė parašė ir padovanojo Margininkams himną „Į tave, dangau“ – juo būdavo užbaigiama festivalio programa. Didelio žmonių susidomėjimo sulaukė Margininkų bažnyčioje organizuotas spektaklis – vieno veiksmo monodrama „Tikiu visa apimančia Tavo meile“. Tai – tik dalis šiame Kauno rajono kaime vykstančių renginių, kuriuose žmonės susirenka pasimėgauti profesionalų pasirodymais.

2012 metais bendruomenė su Pažaislio muzikos festivalio organizatoriais sutarė, kad Margininkuose kiekvieną  vasarą vyktų po vieną šio festivalio koncertą. Į organizuojamus koncertus atvyksta žmonės ne tik iš Kauno rajono ir miesto, bet ir kitų Lietuvos vietovių. Tokiu būdu populiarinamas kaimas, didinamas jo žinomumas.

Tiesa, Margininkai neturi kultūros namų. Daug kam tai atrodytų kaip rimta kliūtis rengti aukšto meninio lygio koncertus. Tačiau muzikai neabejingi gyventojai išeitį rado: bendruomenės ir klebono sutarimu kultūriniai renginiai ir susitikimai su žymiais žmonėmis vyksta Margininkų bažnyčioje, kuri yra XVII amžiaus medinės architektūros statinys, saugomas kaip kultūros paveldo vertybė.

Jau minėti ir kiti pagrindiniai Margininkų bendruomenės veiklos aspektai atsispindi bendruomenės tinklalapyje www.margininkai.lt. Bendruomenės pirmininkas patartų kiekvienai bendruomenei turėti savo tinklalapį – tai gera organizacinės veiklos pristatymo ir komunikavimo priemonė.

Pagrindinės kliūtys plėtoti bendruomeninę veiklą

Kalbant apie bendruomenių galimybes dalyvauti sprendžiant viešuosius vietos reikalus, J. Rimas pažymi, kad Vyriausybės (2012–2016) patvirtintoje Viešojo valdymo programoje numatytos nuostatos, susijusios su gyventojų galimybių dalyvauti sprendžiant viešuosius vietos reikalus gerinimu, neatsispindi Vietos savivaldos įstatyme. Jo manymu, būtina šį įstatymą tobulinti siekiant Lietuvos savivaldybėse užtikrinti subsidiarumo principą, taip pat reikėtų priimti atskirą bendruomeninių organizacijų įstatymą: „Šiandien kyla klausimas, kodėl valstybė nepasitiki savo piliečiais ir nesuteikia pakankamai teisių jiems tiesiogiai dalyvauti vietos valdžiai priimant sprendimus. Kodėl nepriima atskiro bendruomeninių organizacijų įstatymo, kuris reglamentuotų bendruomeninių organizacijų santykius su vietos valdžia? Kodėl dirbtinai sukurtos seniūnaičių institucijos su seniūnaitijomis, kurios tik imituoja demokratinius procesus, bet praktiškai yra neefektyvios? Šiandieną vietinė valdžia turi suprasti, kad jie nėra aukščiau piliečių, jie yra lygūs su piliečiais ir privalo atsižvelgti į jų poreikius. Kol vietinė valdžia sieks tik valdyti, o ne bendradarbiauti su piliečiais, tol demokratija savivaldoje bus tik deklaracija. Yra patvirtinta Lietuvos nacionalinės pažangos programa „Lietuva 2030“, kurioje numatoma sukurti sumanią ir kūrybingą visuomenę – tai aktyvi, pilietiška, savo tikslus sugebanti įgyvendinti visuomenė. Kauno rajono bendruomenių sąjunga, kurios pirmininkas aš ir esu, su Kauno rajono  vietine valdžia ieško sprendimų, kaip įgyvendinti vietinės valdžios ir gyventojų bendradarbiavimo modelį.“

J. Rimo teigimu, netobulas Vietos savivaldos įstatymas ir išleisti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai yra pagrindinė kliūtis plėtotis bendruomeninei veiklai. Antra kliūtis – vietinės valdžios nenoras kalbėtis ir susikalbėti su bendruomenės nariais. „Šiandien vietos valdžios atstovams trūksta pasitikėjimo bendruomeninėmis organizacijomis, nors jie patys turi būti katalizatoriai ir skatinti bendruomenes imtis bendrų reikalų. Todėl bendruomenių sąjunga sieks, kad būtų užtikrintas dialogas tarp rajono vietos valdžios ir bendruomeninių organizacijų, įtraukiant bendruomenių atstovus į sprendimų rengimo, svarstymo ir įgyvendinimo procesus“, – teigia pašnekovas. Jo manymu, tik stipri pilietinė visuomenė kuria tokią valstybę, kokios pati nori, tai yra gebančią kontroliuoti jos pačios išrinktą valdžią ir kolektyviai veikti dėl bendro gėrio.

Bendruomenės pirmininkas – 2015 m. Europos metų vystymuisi geros valios ambasadorius

Margininkų bendruomenės pirmininkas Justinas RimasVerslininko, savivaldos eksperto, socialinių mokslų daktaro J. Rimo bendruomeninė veikla neliko neįvertinta renkant žmones, savo darbais nusipelniusius savo krašto žmonių pagarbos ir galinčius prisidėti prie visuomenės švietimo apie vystomąjį bendradarbiavimą. 2015 metais LR užsienio reikalų ministerijos organizuotame konkurse jis buvo išrinktas Europos metų vystymuisi geros valios ambasadoriumi, kurio tikslas – visuomenėje skleisti žinią apie vystomąjį bendradarbiavimą siekiant mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką, mažinti skurdą ir užtikrinti paramą žmogaus teisėms. „Lietuvai tapus ES nare, ji iš paramos gavėjos tapo donore ir įsipareigojo, kad parama besivystančioms šalims sudarys 0,33 proc. šalies bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Tačiau Lietuvos parama besivystančioms šalims siekia tik 0,1 proc. BNP, arba tris kartus mažiau, nei ji yra įsipareigojusi. Kaip geros valios ambasadorius dalyvavau verslo, bendruomenių atstovų susirinkimuose, konferencijose ir jose pristačiau Lietuvos vykdomą vystomojo bendradarbiavimo politiką remiant besivystančias šalis, aiškinau, kuo toks rėmimas naudingas mūsų valstybei ir kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie paramos besivystančioms šalims“, – apie savo, kaip Europos metų vystymuisi geros valios ambasadoriaus, uždavinius pasakoja J. Rimas.

Rengdami šį straipsnį dar kartą įsitikinome, kad veiklių, kūrybingų ir profesionalių žmonių darbai iš tiesų gražina ne vieno Lietuvos kaimo ar miestelio veidą, stiprina kitų žmonių ryžtą ir tikėjimą, kad jų gerovė – jų pačių rankose.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš Margininkų bendruomenės archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top