Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Panevėžio Rožyno bendruomenė: „Mūsų gyvenimo kokybė daug priklauso nuo mūsų noro ja rūpintis“

Panevėžio Rožyno bendruomenė: „Mūsų gyvenimo kokybė daug priklauso nuo mūsų noro ja rūpintis“

Prieš daugiau nei 10 metų suaktyvėjęs vietos bendruomenių organizacijų steigimas kai kuriuose Lietuvos kaimuose ilgainiui atnešė ryškių pokyčių: ne tik stiprėjo gyventojų bendruomeniškumas, savanorystės idėjos, bet ir atsirado daugiau užimtumo galimybių, verslumo iniciatyvų, gražėjo ir modernėjo aplinka Kiek vėliau tokiu pavyzdžiu ėmė sekti ir miestuose pradėjusios steigtis bendruomenės. Aktyvumu garsėjanti Panevėžio Rožyno bendruomenė buvo įkurta 2008 metų pavasarį, tačiau Rožyno mikrorajono gyventojai jau gerokai anksčiau noriai telkėsi ir kartu sprendė gyvenamosios vietos problemas. Daugiau nei 8 metus bendruomenei vadovaujanti Roma Šerplienė papasakojo, kaip prie to, kuo dabar džiaugiasi ir didžiuojasi Rožyno mikrorajonas, prisidėjo iniciatyvūs gyventojai, kokių dar svajonių siekiama, ir pasidalijo sėkmingos veiklos paslaptimi.

1

Bendrystė stiprėjo tvarkantis

Panevėžio miesto dalis, kuri dabar vadinama Rožyno mikrorajonu, per daugiau nei tris dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai. „Kai 1981 metais gavau šioje vietovėje sklypą, čia nebuvo nieko, tik pelkės ir balos“, – prisimena R. Šerplienė, dabar Rožyną vadinanti viena gražiausių miesto dalių.

Pasak pašnekovės, Rožyno mikrorajonas pradėjo kurtis po II pasaulio karo. Vieni pirmųjų čia apsigyveno buvę tremtiniai, ėmė kurtis jaunos šeimos. Tačiau bendruomeninis judėjimas prasidėjo tik 1980–1982 metais.

„Buvo nuostabu matyti, kaip darbštūs žmonės savomis rankomis kuria grožį. Kadangi tai buvo individualių namų rajonas, tebuvo nutiestos gatvės, įvesta elektra, o visais kitais patogumais – vandentiekiu, kanalizacijos sistema, dujų įvedimu – rūpinomės patys bendromis jėgomis. Dažnai susirinkdavome tvarkyti mikrorajono aplinkos. Iš noro gyventi tvarkingoje ir gražioje aplinkoje dar tada, kai apie bendruomenes buvo mažai kas žinoma, pamažu gimė graži Rožyno mikrorajono gyventojų bendrystė ir draugystė. Atsirado susiėjimai, bendri vakarai“, – apie mikrorajono kūrimąsi ir bendruomeniškumo užuomazgas pasakoja R. Šerplienė, tapusi gyventojų susiėjimų iniciatore. „Atsikėlus gyventi į Rožyną, man labai trūko šilto, gražaus kaimynų bendravimo, kokį prisiminiau iš savo vaikystės Panevėžio rajone. Galbūt gražaus dainuojančio kaimo ilgesys ir skatino prisidėti prie Rožyno gyventojų bendrystės stiprinimo“, – prisimena pašnekovė.

Atsiradus galimybei bendruomenes steigti ne tik kaimuose, bet ir miestuose, 13 Rožyno gyventojų 2008 metų pavasarį įsteigė Rožyno bendruomenės asociaciją. Pirmasis vadovauti bendruomenei ryžosi Bronislovas Pakalnis. Iš jo šias pareigas prieš beveik 8 metus perėmusi R. Šerplienė jai sėkmingai vadovauja iki šiol.

Bendruomenė vienija visus Rožyno mikrorajono gyventojus. Pašnekovė prisimena, kad, prieš įregistruojant bendruomenę, jame gyveno apie 18 000 žmonių, tačiau visoje Lietuvoje įsisiautėjusi emigracija gyventojų gretas gerokai praretino. Vis dėlto tvirtas bendruomenės branduolys išliko.

Rožyno bendruomenės pirmininkė Roma Šerplienė

Rožyno bendruomenės pirmininkė Roma Šerplienė

Tikrove paverstos gyventojų idėjos ir norai

Vieno svarbiausių darbų Rožyno gyventojai ėmėsi prieš daugiau nei 10 metų, kai asociacija dar net nebuvo įsteigta, – 2005 m. jų pastangomis Rožyno progimnazijoje buvo įkurta bendruomenės skaitykla. „Šios idėjos iniciatorius buvo Panevėžio garbės pilietis, aviakonstruktorius Vladas Kensgaila, atkreipęs dėmesį, kad Rožyno gyventojai daug dirba, tvarkosi, bet juk vien puoštis neužtenka – reikia ir turėti vietą kultūrintis, skaityti knygas ir t. t. Su didele varomąja jėga pradėjome siekti šio tikslo. Sulaukėme didelio vietos valdžios palaikymo. Daug padėjo tuometis Panevėžio meras Vitas Matuzas, savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius. Labai daug pastangų, kad kiltume, įdėjo Seimo nariai Julius Dautartas, Petras Narkevičius“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė.

R. Šerplienės žiniomis, tuo metu tai buvo vienintelė valstybinėje mokykloje įkurta bendruomenės skaitykla Lietuvoje. Įgyvendinant šį Panevėžio miesto savivaldybės remiamą sumanymą mokyklos bibliotekos patalpos išplėstos daugiau kaip du kartus, suremontuotos, įrengta bendra skaitykla ir atskira skaityklėlė pedagogams. Be to, naujosios patalpos pritaikytos ir neįgaliesiems. Už gautas lėšas mokykla įsigijo naujų kompiuterių ir kitos reikalingos kompiuterinės bei programinės įrangos, kuria gali naudotis ir mikrorajono gyventojai. Ši biblioteka-skaitykla tapo kultūriniu ir informaciniu Rožyno mikrorajono gyventojų centru.

Bendruomenė kartu su mokykla yra įgyvendinusi ir gausybę kitų išliekamąją vertę turinčių projektų. Vienas jų – atidarytas mikrorajono gyventojų ir progimnazijos muziejus.

Trejus metus iš eilės bendruomenė vykdė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą „Kartų kartos mums laimę lemia“, kuris subūrė skirtingas kartas – nuo vaikų iki senolių. Šiuo projektu siekta ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius, jaunuolių saviauklą tobulinant savo dorovines savybes. Didelis dėmesys buvo skiriamas teisiniam švietimui, psichologiniams užsiėmimams, padedantiems suprasti, kas ir kodėl sukelia vidinius ir išorinius konfliktus. Projekto metu buvo organizuojami įvairūs žaidimai, estafetės, sportinės varžybos, paskaitos, diskusijos, pokalbiai, seminarai. Sulaukta didžiulio ne tik Rožyno, bet ir kitų mikrorajonų gyventojų susidomėjimo.

Įgyvendinus šį projektą, buvo užsibrėžtas tikslas sutvarkyti mokyklos stadioną, įrengti modernų sporto aikštyną, apie kurį ilgai svajojo tiek mokykla, tiek Rožyno bendruomenė. Dabar džiaugiamasi gražiu, moderniu aikštynu, kurio atidaryme dalyvavo ir bendruomenės bei mokyklos iniciatyvumą gyrė Sergejus Jovaiša ir kiti žymūs žmonės. Prie šio tikslo įgyvendinimo prisidėjo ir sportininkas Virgilijus Alekna, Seimo narys Petras Narkevičius.

Rožyno bendruomenė progimnazijoje turi kabinetą, kurį gražiai sutvarkė ir iš prastos būklės patalpos pavertė jaukia įvairaus amžiaus žmonių susitikimų, bendruomenės renginių, įvairių žaidimų, ansamblio ir choro repeticijų vieta.

Rožyno mikrorajonas yra palyginti jaunas, tad jame nėra gausu šaliai reikšmingų įvykių atminimą įamžinančių objektų. Todėl bendruomenė ėmėsi iniciatyvos ir suteikė  Valstybės atkūrimo dvidešimtmečio vardą ąžuolynui, sukūrė Baltijos kelio atminimo ženklą. Galbūt ateityje tokių sumanymų daugės.

Dideli užmojai – laisvalaikio ir sveikatinimo parkas ir daugiafunkcis centras

Vietoje nenustygstanti Rožyno bendruomenė džiaugiasi turima skaitykla, muziejumi, moderniu stadionu, tačiau nesiliauja svajoti ir siekti naujų tikslų. Vienas jų –  Baranausko pušynėlį paversti laisvalaikio ir sveikatinimo parku. Jau imtasi ir darbų – parengtas didelis projektas. R. Šerplienė teigia svajojanti, kad šiame parke atsirastų sūpynės, suoliukai, kur laiką galėtų leisti tiek jaunuoliai, tiek šeimos, tiek senoliai.

Dar viena svajonė – įkurti daugiafunkcį centrą. „Mano didelis noras buvo sukurti gražią europietišką vietos bendruomenę, turinčią daugiafunkcį centrą, kur įvairių veiklų rastų ir vaikai, ir jaunos šeimos, ir senoliai, – savo viziją atskleidžia R. Šerplienė, kurios manymu, šiame centre būtų reikalinga ir atskira erdvė garbingo amžiaus žmonėms. – Be galo norėčiau įkurti pagyvenusių žmonių dienos centrą, kuriame senoliai galėtų susirinkti, bendrauti ir nesijaustų vieniši. Juk visuomenė sensta, vis daugiau jaunimo dėl tam tikrų gyvenime susiklosčiusių aplinkybių išvyksta į kitus miestus ar šalis. Tenka daug bendrauti su po pasaulį išsibarsčiusiais panevėžiečiais, ir ne vienas jų prisipažįsta jaučiantys nostalgiją, liūdesį dėl paliktų tėvų ir senelių. Emigravusiems ar tiesiog norintiems neilgam išvykti panevėžiečiams būtų gera žinoti, kad prireikus bus žmonių, kurie, kad ir už nedidelį atlygį, pasirūpins senoliais, juos paglobos ar tiesiog su jais pabus.“

Skirtingas kartas suburiantys renginiai

Rožyno bendruomenė ne tik siekia spręsti bendruomenės narių problemas socialinėje, dvasinėje, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose srityse, bet ir rengia gražias, išskirtines šventes, kurios suburia įvairaus amžiaus  Rožyno gyventojus. Viena jų – Rožių kiemo šventė, rengiama pirmąjį rugpjūčio sekmadienį. Ši šventė gimė pačios bendruomenės pirmininkės R. Šerplienės namų sklype, o šiemet persikėlė į Baranausko pušynėlį ir išaugo į bendruomenių sąskrydį „Sparnuotosios sūpynės“. Į šventę susirinko įvairiausios Panevėžio bendruomenės ir daugybė svečių iš kitų miestų. Šventės dalyviai ne tik mėgavosi pačių Rožyno gyventojų paruošta programa, bet ir turėjo galimybę išvysti išskirtines parodas. Tikimasi šią gražią tradiciją toliau tęsti.

Mokyklos sporto aikštyne gegužės paskutinį savaitgalį Kaimynų dienos proga tradiciškai organizuojama Šeimų sporto šventė, kurioje netrūksta ir smagių užduočių, ir šokėjų bei chorų pasirodymų.

Mokyklos salėje organizuojama „Amatų diena“. Į kelias dienas trunkantį renginį šiemet stengtasi įtraukti ir neįgaliuosius. Šiuo renginiu siekiama parodyti jaunimui, kad amatai yra naudingi ir vertingi, pristatyti ne tik tautodailininkų, bet ir neįgaliųjų, įvairių bendruomenių darbus.

Išlaikoma tradicija kiekvieną mėnesio ketvirtadienį Rožyno gyventojus pakviesti į kokį nors renginį: ar į susitikimą su valdžios, meno ar kitų sričių atstovais, ar į meno kolektyvų koncertus ir pan.

Žino, kaip kasdienybę paversti pasaka

Pasakodama apie bendruomenės darbus ir pasiekimus, R. Šerplienė paminėjo daugybę veiklių Rožyno žmonių, džiaugėsi savo puikia komanda, be kurios nebūtų pavykę tiek nuveikti. Pasak jos, Rožyno gyventojų nereikia raginti ko nors imtis – jie patys kupini idėjų ir užsidegimo įgyvendinti ne tik sau, bet ir mikrorajonui reikšmingus sumanymus. „Esu be galo dėkinga visiems žmonėms, kurie kaip vabaliukai kruta, gražina savo kiemelius, darželius, dalyvauja susiėjimuose, padeda ir patys siūlo idėjas, ragina vis kažką rengti, daryti“, – sako bendruomenės pirmininkė. Kaip vieną iš tokių idėjų ji prisiminė buvusio VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus Gintaro Kerbedžio inicijuotą ir didelio susižavėjimo sulaukusią išvyką ir iškylą „Rožių traukinukas“ Rekstino šile, į kurią buvo kviečiami ne tik Panevėžio, bet ir kitų miestų gyventojai. Siauruku atvykusius iškylautojus gamtos apsuptyje linksmino dainų ir šokių ansamblis, vyko įvairūs žaidimai, sporto rungtys, „Rožių karalienės“ rinkimai, stalai lūžo nuo atsivežtinių vaišių, žemė drebėjo nuo šokėjų trepsėjimo… „Tokie renginiai paverčia kasdienybę pasaka, todėl jų reikia kuo daugiau“, – po 2015 metais organizuotos išvykos yra rašiusi bendruomenės narė Sandra Zalieskienė.

Sėkmės raktas – meilė

Paklausta, kas svarbiausia norint suburti veiklią bendruomenę, palaikyti jos gyvybingumą, R. Šerplienė įvardija visų pirma meilę gyvenamajai teritorijai ir žmonėms. „Svarbiausia – vidinė ugnelė, begalinė meilė savo gyvenamajai teritorijai ir noras ją matyti gražią. Taip pat be galo svarbu mylėti žmones, jų klausytis ir juos išgirsti“, – sako pašnekovė, kuri yra ne tik bendruomenės pirmininkė, bet ir Rožyno seniūnaitijos seniūnaitė.

Panevėžio ligoninėje dirbanti, medicininį ir teisinį išsilavinimą turinti R. Šerplienė sako be galo mylinti Rožyną ir net po 8 vadovavimo bendruomenei metų vis dar turinti didelį norą kartu su stipria komanda toliau puoselėti šią vietovę, spręsti vietos gyventojų problemas. Mat ji, kaip ir turbūt daug prie bendruomenės veiklos prisidedančių Rožyno gyventojų, tiki, kad žmogaus gyvenimo kokybė daug priklauso nuo jo paties noro ja rūpintis.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš Rožyno bendruomenės ir R. Šerplienės archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top