Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Prie Druskininkų krašto sėkmės istorijos kūrimo prisideda ir bendruomenės

Prie Druskininkų krašto sėkmės istorijos kūrimo prisideda ir bendruomenės

Grožiu, švaria gamta, pramogų ir sveikatinimo paslaugų gausa garsėjantys Druskininkai – vienas lankomiausių Lietuvos kurortų, pamėgtas ne tik lietuvių, bet ir užsienio turistų. Įdomus ir turintis ką pasiūlyti tiek vietiniams, tiek svečiams yra ne tik šis miestas, bet ir aplink jį išsidėstę kaimai bei miesteliai. Tuo neabejoja ir šių vietovių bendruomenės, priklausančios Druskininkų vietos veiklos grupei. Jos prisideda prie malonios gyventi ir ilsėtis aplinkos kūrimo, stengiasi puoselėti tradicijas ir savais būdais prisidėti prie Druskininkų krašto unikalumo, patrauklumo ir sėkmės istorijos kūrimo. Šįkart kviečiame susipažinti su dviem iš šių bendruomeninių organizacijų – Viečiūnų bendruomene „Versmė“ (vadovė Agnė Jazepčikaitė-Gaidienė) ir Leipalingio miestelio bendruomene (vadovė Žaneta Krivonienė).  

Viečiūnai – augantis ir veiklia bendruomene garsėjantis miestelis 

Viečiūnai – per 5 km į šiaurės rytus nuo Druskininkų nutolusi gyvenvietė (šiemet jai suteiktas miestelio statusas), kurioje, 2016 m. gruodžio 1 d. duomenimis, gyvena 1990 žmonių. Šioje vietovėje noriai kuriasi šeimos ir yra steigiamas verslas – tai rodo kasmet didėjantis gyventojų skaičius ir sukuriamos naujos darbo vietos. Prie gyventi jaukios aplinkos ir draugiškos atmosferos Viečiūnuose kūrimo nemažai prisideda 2003 metais įsteigta kūrybinga, veikli, iniciatyvi „Versmės“ bendruomenė, kuri šiuo metu vienija 119 narių ir į kurios veiklą aktyviai įsitraukia apie 200 žmonių.

Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio Viečiūnų bendruomenei „Versmė“ sėkmingai vadovauja jauna pirmininkė Agnė Jazepčikaitė-Gaidienė, į šios organizacijos veiklą įsitraukusi 2009 m., kai sukūrė šeimą ir persikėlė gyventi į Viečiūnus. „Prisidėti prie bendruomenės veiklos paskatino Viečiūnų seniūnijos darbuotojai, kurie yra kupini įvairių originalių idėjų. Tekdavo prisidėti prie jų įgyvendinimo, daug bendrauti su aktyviais ir kūrybingais žmonėmis – tai ir paskatino įsitraukti į bendruomenę“, – pasakoja dabartinė pirmininkė.

Pasak jos, pagrindiniai bendruomenės tikslai – skatinti šiltą žmonių bendravimą, spręsti gyventojų užimtumo problemas, aktyvinti žmones, įtraukti juos į savanoriškas veiklas, puoselėti tradicijas ir jas perduoti jaunajai kartai, gražinti aplinką, skatinti įvairių kartų bendradarbiavimą.

Jauna moteris teigia, kad didžiausia motyvacija jai yra noras prisidėti prie draugiškesnės, jaukesnės savo gyvenvietės aplinkos kūrimo, noras realizuoti savo gebėjimus ir bendrauti su aktyviais, įdomiais, kūrybingais ir, svarbiausia, pozityviais žmonėmis.

Druskininkų krašto bendruomenes vienija bendra vizija

A. Jazepčikaitė-Gaidienė teigiamai vertina ne tik Viečiūnų, bet ir kitų 9 Druskininkų vietos veiklos grupei (DVVG) priklausančių bendruomenių įnašą į bendro tikslo siekimą. Šis tikslas įvardijamas DVVG vizijoje, kurią tikimasi įgyvendinti iki 2023 metų: „Druskininkų vietos veiklos grupės teritorija 2023 m. – tai klestintis Dzūkijos kraštas, kuriame gera gyventi, ilsėtis ir kurį įdomu pažinti, nes čia gyvena tautines tradicijas ir gražią gyvenamąją aplinką puoselėjanti, solidari ir sumani bendruomenė – visavertė Druskininkų kurorto sėkmės istorijos kūrėja.“

Pasak pašnekovės, kiekviena Druskininkų kaimo bendruomenė yra savita, išskirtinė ir kartu jos turi tam tikrų panašumų, bendrų tikslų, kurių siekdamos reikšmingai prisideda prie minėtos vizijos įgyvendinimo: „Bendruomenės daug dėmesio skiria tradicijų puoselėjimui, aplinkos gražinimui ir siekia įgyvendinti idėjas, kurios būtų įdomios ne tik vietos gyventojams, bet ir į Druskininkus atvykstantiems turistams. Pavyzdžiui, Druskininkų VVG įsteigta viešoji įstaiga „Sūrūs vėjai“ bendradarbiauja su visomis kaimo bendruomenėmis ir visuomenei siūlo jų sukurtas edukacines programas, tradicines vakarones ir kitas pramogas kaimiškoje teritorijoje. Taip siekiama paskatinti kaimo gyventojų, bendruomenių verslumą. Kaimo bendruomenių, ūkininkų, amatininkų paslaugos siūlomos interneto svetainėje www.surusvejai.lt, – pasakoja Agnė Jazepčikaitė-Gaidienė.

Pašnekovės teigimu, prie Druskininkų VVG vizijos įgyvendinimo reikšmingai prisideda Druskininkų savivaldybė, kuri rodo didelį dėmesį visoms Druskininkų kaimo bendruomenėms, palaiko jų idėjas. 9 iš 10 bendruomenių turi savo bendruomenių namus – savivaldybė arba skyrė panaudos teise patalpas, arba pirko sklypą ar pastatą. Ji kiekvienai bendruomenei kasmet skiria po 1500 Eur jų kasdienėms reikmėms.

Sėkmingo Viečiūnų bendruomenės darbo rezultatai

A. Jazepčikaitė-Gaidienė džiaugiasi, kad jau 13 metų gyvuojančiai organizacijai pavyko pasiekti akivaizdžių sėkmingo komandinio darbo rezultatų: įgyvendinta ne viena rekordo verta idėja, pradėtos rengti naujos ir paįvairintos tradicinės šventės, imtos organizuoti edukacinės programos, sukurta per 12 užimtumo būrelių (teatras, tautiniai ir pramoginiai šokiai, įvairūs dainų ansambliai, joga, aerobika, keramika, meninės dirbtuvės, siuvimas, kvėpavimo užsiėmimai, šiaurietiškas ėjimas, mankštos, jaunimo užsiėmimas, sportiniai turnyrai suaugusiesiems ir kt.).

Viečiūnų bendruomenė „Versmė“ nuo 2014 metų organizuoja žvakių liejimo, audimo, keramikos, kalvystės, Užgavėnių kaukių gamybos, kiaušinių marginimo, dzūkiškas vakarones, kūrybines dirbtuves „Tep šlep“ ir kt. edukacines programas. Taip siekiama ne tik saugoti senąsias tradicijas ir amatus, bet ir pritraukti kuo daugiau svečių ir vietos gyventojams sudaryti galimybę papildomai užsidirbti.

A. Jazepčikaitė-Gaidienė pasakoja, kad norima, pasitelkus vietos gyventojus, Viečiūnuose gaminti kvapųjį vandenį (hidrolatus) iš vietos augalų ir įgyvendinti socialinio verslo idėją – įrengti specialią nereikalingų daiktų parduotuvę (šaldytuvai, televizoriai, baldai, kita įranga) ir pardavėjais įdarbinti neįgaliuosius. Taip pat nereikalinga įranga būtų atiduodama šeimoms, kurioms to trūksta.

Pasak pašnekovės, įsteigus bendruomenę žmonių aktyvumas gerokai padidėjo. Bendruomenės nariai aktyviai prisideda prie įvairių švenčių organizavimo. „Rengiame jau tradicinėmis tapusias šventes – Užgavėnes, Šeimos dieną, Rudenėlio šventes, kalėdinius renginius, golfo turnyrą ir kt. Kai kurios jų pritraukia per 600  ne tik vietinių gyventojų, bet ir svečių iš visos Druskininkų savivaldybės, taip pat turistų iš kitų Lietuvos vietovių. Į renginius įsitraukia vietos įstaigos ir organizacijos, jų metu pasirodo vietos kolektyvai, vietos gyventojai skatinami parduoti, pristatyti savo dirbinius, gaminius. Renginius nuolat finansuoja Druskininkų savivaldybės verslo įmonės“, – pasakoja pašnekovė.

Dėl nuolatinio aktyvaus darbo pastaruosius metus Viečiūnų bendruomenę lydi sėkmė: 2014 m. vasario mėn. Druskininkų savivaldybės rengtame Padėkos vakare „Druskininkai 2014“ jai buvo įteiktas Stiklinis mineralinio vandens lašas „Už aktyvios bendruomenės kūrimą ir sėkmingą veiklą“.  Ši bendruomenė yra vienintelė iš kaimo bendruomenių, gavusi tokį apdovanojimą Druskininkų savivaldybėje.

Bendruomenė – trijų Lietuvos rekordų autorė

Viečiūnų bendruomenė yra įgyvendinusi itin originalių idėjų ir tapusi net trijų Lietuvos rekordų autore. 2015 m. spalio mėn. Rudens šventės metu buvo siekiama Obuolių sulčių gėrimo rekordo – vienu metu 400 žmonių gėrė šviežiai spaustas Viečiūnų obuolių sultis. 2013 m. vasario mėn. Viečiūnuose pastatyta ir per Užgavėnes sudeginta rekordinė Morė, kurios aukštis siekė 16,12 metro. Iki 2014 m. tai buvo Lietuvos rekordas.  2010 m. pastatytas rekordinis statinys – Kaštonų piramidė.  Piramidei statyti sunaudota daugiau nei 67 tūkst. kaštonų, suvertų ant 1296 metrų ilgio vielos. Jos aukštis – 5,04 metro, atstumai tarp pagrindo kampų – 5,4 metro.

Rengia socialines akcijas

Viečiūnų bendruomenė, neabejinga į bėdą patekusiems žmonėms, rengia socialines akcijas. 2016 metais surengė akciją 9 metų Gustui, kuris vienintelis Lietuvoje serga labai sunkia oksalozės liga, ir jo šeimai paremti. „Berniukui buvo reikalinga inkstų ir kepenų transplantacija Hamburge. Kadangi šeima nebuvo pajėgi viena susidoroti su finansiniais iššūkiais, bendruomenė sugalvojo originalią akciją. Vietos dailininkas Deividas Sinkevičius sukūrė specialų Gustuko logotipą, prikalbinome privačias įmones už savikainą pagaminti specialius marškinėlius su logotipu ir juos pardavinėjome po 10 eurų. Per 3 akcijos mėnesius buvo surinkta 10 000 eurų. Prie akcijos aktyviai prisidėjo vietos gyventojai, visa Druskininkų savivaldybės bendruomenė, privačios įmonės, įstaigos, gyventojai. Surinktos lėšos naudojamos po transplantacijos gyjančio Gustuko reikmėms“, – pasakoja A. Jazepčikaitė-Gaidienė.

Dėmesys jaunimui

Viečiūnai gali džiaugtis veikliu jaunimu – bendruomenėje aktyviai dalyvauja ir nemažai 14–29 metų žmonių. Du iš devynių bendruomenės tarybos narių yra jaunesni nei 29 metų. Jaunimo atstovo funkcijas taryboje atliekanti Agnė Launykienė yra atsakinga už jaunimo įtraukimą į bendruomenės veiklą, jų problemų sprendimą, jaunimo veiklos koordinavimą.

Pasak A. Jazepčikaitės-Gaidienės, bendruomenė bendradarbiauja su Viečiūnų seniūnu Alvydu Varaniu ir jam išsako jaunimo problemas. Seniūnas bent porą kartų per metus (jeigu reikia, ir dažniau) susitinka su jaunimu aptarti jiems rūpimų klausimų.

Taip pat Viečiūnuose susikūręs jaunimo klubas „Karta“, kuris jungia miestelio jaunimą ir sprendžia jų problemas.

Iš 2012–2014 m. Viečiūnų kaimo bendruomenei skirtų Vietos bendruomenės tarybos lėšų 2013 m. 10 000 Lt panaudota įrengiant jaunimo erdvę – specialią patalpą Viečiūnų bendruomenės centro rūsyje. Jame yra 4 kambariai, kuriuose jaunimas kiekvieną dieną renkasi sportuoti, žaidžia biliardą, stalo tenisą, kitus žaidimus. Už šios erdvės priežiūrą, tvarką atsakingi patys jaunuoliai.

Nuo ko priklauso bendruomenės veiklos sėkmė

Antrus metus bendruomenei vadovaujančios A. Jazepčikaitės-Gaidienės teigimu, palaikyti bendruomenės gyvybingumą nėra lengva, nes nuolat reikia aktyviai dirbti, palaikyti savanorių aktyvumą, ieškoti naujų idėjų ir finansavimo, įgyvendinti projektus. Pasak jos, pasiekti užsibrėžtus tikslus padeda bendruomenės ir Viečiūnų seniūnijos, Viečiūnų laisvalaikio salės, Viečiūnų pagrindinės mokyklos, vietos įmonių glaudus bendradarbiavimas ir teigiamas Druskininkų savivaldybės požiūris į bendruomenės veiklą.

Ką pašnekovė patartų neseniai susikūrusioms ar veiklą ne taip sėkmingai pradėjusioms bendruomenėms? „Svarbu būti atviriems visiems: tiek jauniems, tiek seniems, bendradarbiauti su vietos organizacijomis ir įmonėmis. Reikia rasti kuo daugiau žmonių užimtumo galimybių, pasiūlyti kuo daugiau įvairesnės veiklos skirtingų poreikių žmonėms. Svarbu atrasti žmonių gebėjimus ir skatinti juos panaudoti bendruomenės veikloje, nepamiršti padėkoti už darbą bendruomenės labui renginiais, kelione ar tiesiog gražiais žodžiais“, – patarimais dalijasi Viečiūnų bendruomenės „Versmė“ pirmininkė.

Leipalingio miestelio bendruomenė – tradicijų puoselėtoja ir vertybinių nuostatų formuotoja

Už 15 km į šiaurės vakarus nuo Druskininkų įsikūręs dar vienas unikalus Dzūkijos miestelis – Leipalingis, kuriame gyvena apie 1500 žmonių. 2008 metais įkurta Leipalingio miestelio bendruomenė vienija apie 130 narių.

Leipalingio miestelio bendruomenei nuo 2014 metų vadovaujanti pirmininkė Žaneta Krivonienė teigia, kad pagrindinis bendruomenės tikslas – pilietinės visuomenės kūrimas. „Susibūrėme norėdami kurti saugią ir gražią gyvenamąją aplinką, puoselėti šeimos ir bendruomenės dvasines vertybes, tradicijas ir papročius, organizuoti šviečiamąją veiklą. Tačiau bendruomenė, kaip organizacija, užsiima ne tik laisvalaikio organizavimu ar socialinių problemų sprendimu. Mes taip pat atstovaujame bendruomenės narių interesams platesniu mastu. Labai didelį dėmesį skiriame šeimoms, jaunimui. Šiuo metu baigėme įgyvendinti projektą „Darni šeima – stipri bendruomenė“. Seniūnijos ir  Druskininkų kultūros centro padedami įrengiame atviras jaunimo erdves, kuriose jaunuoliai galės turiningai leisti laiką, organizuoti susitikimus“, – apie esminius bendruomenės siekius ir naujausius darbus pasakoja pašnekovė.

Bendruomenė turi netradicines patalpas – yra įsikūrusi renovuotame Leipalingio dvare, po kurio stogu draugiškai sugyvena ir A. Volungevičiaus kraštotyros muziejus, seniūnija ir biblioteka. Nuo šių metų bendruomenė kviečia visus atvykėlius apsilankyti edukaciniuose užsiėmimuose dvaro rūsiuose. „Mes ne tik supažindiname su miestelio istorija, bet ir esame parengę edukacinę programą, kurios metu mokome šokti polonezą ir suprasti vėduoklių kalbą. Taip pat svečiams siūlome pynimo iš laikraščių programą“, – pasakoja Ž. Krivonienė. Ketinama išnaudoti ir teritoriją aplink dvarą, pvz., įrengti gražius netradicinius želdinius, poilsio zonas.

Leipalingio miestelio bendruomenė puoselėja tradicijas organizuodama kalendorines šventes: Jonines, Onines. Šios šventės labai garsios ir pritraukia ne tik vietinius gyventojus, bet ir svečius iš kitų gyvenviečių. Per Atvelykį organizuojamos Druskininkų bendruomenių sueituvės „Susieikim, kaimynėliai“ . Taip pat minimos Lietuvos valstybingumui svarbios datos – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Liepos 6-oji. Pasak Ž. Krivonienės, labai jautrus, metų veiklas vainikuojantis renginys yra padėkos vakaras „Iš širdies į širdį“, kuriame apdovanojami nusipelnę bendruomenės nariai, klausomasi koncerto.

Leipalingio miestelio bendruomenė taip pat organizuoja susitikimus su iškiliais kultūros veikėjais, nusipelniusiais žmonėmis, psichologais, sveikatos specialistais ir t. t.

Nepamiršti lietuvių dailiųjų amatų skatina bendruomenės edukaciniai užsiėmimai „Šiaudiniai eglutės žaisliukai“, „Kitoks Velykų margutis“, žvakių liejimo, verbų rišimo, juostų audimo ar karpinių karpymo veiklos. Ž. Krivonienė pabrėžia, kad susiėjimo metu svarbu ne tik tai, ko išmokstama, bet ir tai, kokie tarpusavio santykiai puoselėjami tarp bendruomenės narių.

Pašnekovės teigimu, bendruomenė nesivaiko naujovių, nesiekia didelių rekordų, nes svarbiau – žmogiškos vertybės, komfortas ir tapatumo jausmas. „Bendruomenės, kaip ir tautos, išlikimo pagrindas yra tradicijų puoselėjimas, vertybinių nuostatų formavimas. Kiekviena veikla, kuri organizuojama bendruomenės, skatina bendruomeniškumą, pagarbą artimam, pagyvenusiam, socialiai pažeidžiamam“, – apie bendruomenėje puoselėjamas vertybes pasakoja Ž. Krivonienė.

Bendruomenė į savo veiklą skatina įsitraukti ir jaunimą; domisi jaunų žmonių poreikiais ir kartu įgyvendina sumanymus. „Bendruomenės taryboje yra už jaunimą ir jos veiklinimą atsakingas jaunas žmogus. Kelis kartus per metus rengiame susitikimus su jaunimu, išklausome jų poreikius, pasiūlymus, bandome įtraukti į veiklą, – pasakoja pašnekovė, kuri pastebi, kad šių laikų jaunimas yra nekantrus, norintis greito rezultato. – Bendruomenė kartu su jaunimu įrengė lauko tinklinio aikštelę, treniruoklių parkelį. Dabar įrengiamos atviros jaunimo erdvės.“

Svarbus kiekvienas žmogus

Paklausta, kas motyvuoja savo asmeninį laiką skirti bendruomenės veiklai, Ž. Krivonienė teigia, kad geriausia motyvacija – žmonių padėka, vertinimas ir pagarba. „Man svarbu kiekvienas žmogus – jaunas ar pagyvenęs, veiklus ar užsisklendęs savo pasaulyje. Gyvenime nėra neįmanomų dalykų, tik mes per mažai stengiamės, kad tikslai būtų pasiekti. Vis dėlto ne iškart siekiu didelių dalykų, o pradedu nuo mažų žingsnelių. Kas iš to, jeigu turėsime gražius pastatus, bet juose nebus kam rinktis? Optimizmas yra mano pagrindinis įrankis, kuris skatina judėti į priekį. Kaip JAV rašytojas E. Hubbardas rašė, „norėdamas  išvengti kritikos, turi nieko nedaryti, nieko nesakyti ir būti niekuo“, todėl, kad ir kaip kritika skaudina, ją priimu kaip injekciją. Labai svarbu ir aplinkinių palaikymas. Pirmiausia šeimos, draugų, bendruomenės narių, savivaldybės, seniūnijos darbuotojų“, – mintimis dalijasi bendruomenės vadovė.

Ž. Krivonienė skatina žmones ateiti, kalbėtis, siūlyti idėjas, prisidėti prie veiklų organizavimo ir džiaugiasi, kad bendruomenė pamažu plečiasi. „Bet kitaip ir būti negali – juk gėris ir geri ketinimai turi plisti ir apimti vis didesnę žmonių dalį. Kaip puikiai mes susivienijame, kai ištinka nelaimė. Tai pamatėme po neseniai kilusio gaisro, kuris palietė vieną miestelio šeimą. Kodėl tokie vieningi negalime būti nuolat? Juk daug daugiau galima padaryti susitelkus“, – sako pašnekovė.

Kuo ypatingas Leipalingio miestelis

„Leipalingis įsikūręs labai gražiame gamtos kampelyje. Miestelį iš visų pusių supa miškai ir ežerai, todėl vasaros metu čia vyksta didelis judėjimas: kas į mišką traukia gėrybių, kas – pailsėti nuo miesto šurmulio ir pasiklausyti gervių klyksmo prie ežero. Miestelis turi įdomią istoriją ir tai liudijančius objektus. Nepriklausomybės kovas mena Nepriklausomybės paminklas, žydų tragediją – paminklinis akmuo ir senosios žydų kapinės“, – Leipalingį pristato Ž. Krivonienė.

Pašnekovei šis Dzūkijos kampelis ypatingas ir tuo, kad ji čia gimė ir užaugo. „Kiekvienas takelis, kampelis, upelio vingis ar tylūs vakarai vaikščiojant miško takeliais mieli. Čia net oras kitaip kvepia, jis prisotintas pušų ir laukų žiedynų kvapo. O kaip gera, kai pražysta liepos, juk ir miestelio pavadinimas nuo jų kilo“, – su meile gimtinei kalba pašnekovė.

Leipalingis gali didžiuotis ne tik nuostabiu gamtovaizdžiu, bet ir čia gyvenančiais ar iš čia kilusiais rašytojais, menininkais, rankdarbių kūrėjais. „Ne vieną knygą yra išleidęs M. Litvinavičius; knygą apie partizanų kovas „Tylūs žingsniai per samanas“ pristatė E. Kuckailis. O. Alesiūtė-Bleizgienė parengė ir išleido knygas „Kaimas prie Avirio“, „Skamba Gerdašių varpai“, poezijos rinkinius „Prieš saulėlydį“, „Kas širdžiai brangu“, o praėjusiais metais pristatė bendruomenei poezijos knygą „Saulėlydis“. Buvęs mokyklos direktorius B. Misevičius išleido knygą „Tėviškės padangė“. Negalima nepaminėti tautodailininkės Linos Kabelkaitės, dailininko A. Šuliausko ir Marijos Galvanauskienės, kurios rankose laikraščio tūtelės virsta pintinėmis, padėkliukais ir kitais stebuklais, – Leipalingio šviesuolius, meno žmones vardija Ž. Krivonienė ir prisimena netgi tuos, kurie jau išėjo, tačiau paliko neįkainojamą turtą: – Neseniai palaidojome 102 metų senolę O. Tamulionienę, kuri respublikinį Mokslų akademijos tautosakos lobyną praturtino įdainuodama per 100 liaudies dainų.

Kiekvienas atsakingas už aplinką, kurioje gyvena

Pašnekovės nuomone, veiklos Leipalingyje gali rasti kiekvienas. „Leipalingio kultūros namai kviečia į šokių kolektyvą „Leipūnas“ (vad. A. Čmukienė), folkloro ansamblį „Serbenta“ (vad. A. Petravičienė), mažuosius gyventojus – į ritminius šokius. Kiekvieną vakarą bendruomenės nariai sportuoja. Pirmadieniais ir trečiadieniais merginos ir moterys mankštinasi, antradieniais ir ketvirtadieniais visi gali žaisti tinklinį ar krepšinį. O kur dar edukaciniai užsiėmimai, susitikimai su žinomais Lietuvos ir netgi kitų šalių žmonėmis, koncertai, – vardija pašnekovė ir primena: – Viskas priklauso  nuo mūsų pačių. Nereikia laukti, kol kažkas ims ir sukurs mums laimę. Imkime ir kartu kurkime aplinką, į kurią norėtųsi grįžti, kurioje gera augti, kurti bei tobulėti.“

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš Viečiūnų bendruomenės „Versmė“ ir Leipalingio bendruomenės (nuotr. autorė Žaneta Krivonienė) archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top