Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Alovės bendruomenė „Susiedai“ – tradicijų puoselėjimo ir verslumo pavyzdys

Alovės bendruomenė „Susiedai“ – tradicijų puoselėjimo ir verslumo pavyzdys

Dzūkai nuo seno garsėja darbštumu. Apie tai byloja ir Dzūkijos herbo užrašas „Ex gente bellicosissima populus laboriosus“ (išvertus iš lot. k. „Iš karingiausios genties – darbštūs žmonės“). Tuo įsitikinome susipažinę su viena aktyviausių Alytaus rajono visuomeninių organizacijų – Alovės bendruomene „Susiedai“. Ji savo veikla garsėja visoje Lietuvoje, o jos puoselėjami senieji amatai traukia smalsuolius iš įvairių pasaulio šalių.

Saugo krašto kultūrinį savitumą

Visuomeninė organizacija Alovės bendruomenė „Susiedai“ įkurta 2004 m. siekiant suburti kaimo aktyviausius gyventojus bendrai veiklai. „Bendruomenę įkūrėme, kad galėtume į kaimą pritraukti kuo daugiau investicijų, atgaivinti savo krašto amatus bei papročius ir į savo veiklą įtraukti kuo daugiau kaimo žmonių“, – esminius tikslus įvardija bendruomenės įkūrėja Asta Kisielienė, kuri nuo 2004-ųjų iki pat šiol su dideliu entuziazmu dirba šį visuomeninį darbą. Jos pagrindiniai pagalbininkai – valdybos nariai Danutė ir Henrikas Janukaičiai, Ramunė Miškauskienė, Janė ir Romas Damkauskai.

Asta Kisielienė

Šiuo metu bendruomenė vienija 35 narius, iš kurių 14 nuolat dalyvauja jos veikloje. Paminėtina, kad Alovėje gyvena apie 510 žmonių. Pasak A. Kisielienės, visa organizacijos veikla skirta jiems ir atvykstantiems svečiams.

Atsižvelgdama į išsikeltus tikslus, nuo pat įsikūrimo bendruomenė vykdo veiklą, susijusią su šio krašto amatais, papročiais, tradicijomis. Nuo jų neatsiejamos Alovėje švenčiamos kalendorinės ir kitos tradicinės šventės. Renginių kupini aloviškių metai prasideda Trijų Karalių švente, kurios metu taip pat pasidžiaugiama praėjusiais metais nuveiktais darbais. Vasarį pagal dzūkiškas tradicijas švenčiamos Užgavėnės. Kuo jos išsiskiria? Tuo, kad vietoje morės deginamas šiaudų kūlis. Prieš tai jis tempiamas apie visą kaimą, laukus su arkliais. Pagal senąjį tikėjimą, esą taip visiems sugrąžinama sveikata, stiprybė ir išvejama žiema. Balandžio mėnesį švenčiamos Velykos ir Jurginės, kurios labai mėgstamos vietos žmonių. Senovės Lietuvoje tai buvo itin reikšminga žemdirbių ir arkliaganių šventė. Per Jurgio atlaidus Alovės bažnyčioje susirenka labai daug žmonių. Aloviškiai turi tradiciją per Jurgines kepti kiaušinienę, arba, kaip vietos žmonės vadina, „paucienį“. Bendruomenė pristato senuosius šios dienos papročius, susijusius su karvių išginimu, laukų apvaikščiojimu, meninę programą atlieka pakviesti ansambliai.

Gegužę paminima Motinos diena, birželį aloviškiai susirenka švęsti Joninių, liepą nuskamba graži Oninių šventė, o rugpjūtį rengiamos dzūkiškos kopūstinės. Spalį neapsieinama be Derliaus šventės. Lapkritį Alovės gyventojai kviečiami į jaukias advento vakarones, o gruodį aloviškiai renkasi Kūčių vakarienės ir įžiebti eglutės. Pasak A. Kisielienės, per Kūčių vakarienę bendruomenės nariai drauge laužia kalėdaitį, jaukiai pasibūna. Šventė būna neilga, tačiau labai šilta ir jausminga.

Rugpjūtį Alovėje netenka nuobodžiauti ir dėl čia jau ketvirtus metus rengiamos respublikinės armonikierių šventės. Čia suvažiuoja muzikantai iš visos Lietuvos. Nugalėtojais šiame renginyje tampa visi – nėra renkamas vienas geriausias.

Aloviškiai noriai bendradarbiauja su kitomis seniūnijos bendruomenėmis, puoselėja draugiškus tarpusavio ryšius. Kartu su keturiomis iš jų „Susiedai“ šiemet įgyvendino projektą „Visi kartu bendruomeniškumo taku“. Visos bendruomenės vienu metu įžiebė Kalėdų eglutes, buvo sukurtas bendras 30 min. trukmės pristatomasis filmas apie šias bendruomenes. Gruodžio gale numatyta surengti baigiamąjį projekto renginį – padėkos vakarą ir įteikti nominacijas aktyviausiems bendruomenių nariams bei jų pirmininkams.

Aloviškių bendruomenės veikla, tradicijos įamžintos ne viename filme ar vaizdo reportaže. „Lietuvos ryto“, „Dzūkijos  TV“, LRT televizijos yra sukūrusios vaizdo reportažus apie bendrą viso miestelio šv. Kūčių vakarienę, kasmet rengiamą nuo 2005 metų.  Patys aloviškiai 2008 metais kartu su režisieriumi R. Šarknicku sukūrė etnografinį filmą „Laidojimo papročiai Dzūkijoje“.

Senieji amatai: nuo bandų kepimo iki žvakių liejimo

Alovę itin garsina ketverius metus gyvuojantis amatų kiemelis. „Kad būtume dar labiau  matomi ir žinomi, kad galėtume savo bendruomenės nariams suteikti galimybę pasidalyti savo patirtimi, perduoti žinias apie amatus, papročius, tradicijas, 2011 metais kartu su Alytaus rajono savivaldybe pateikėme projektą Amatų kiemelio įkūrimui. 2014 metais gavome naujas patalpas, jose vykdome edukacines veiklas: „Duonos kelias iki stalo“, „Pynimas iš vytelių“, „Bičių vaško žvakių gamyba“, „Bulvinių bandų kepimas kaimiškoje krosnyje“, – apie vieną reikšmingiausių įgyvendintų sumanymų pasakoja A. Kisielienė.

Amatų kiemelyje dirba dvi sertifikuotos amatininkės – pati bendruomenės pirmininkė, duonos kepėja A. Kisielienė ir bandų kepėja Janė Damkauskienė, amatininkai Danutė ir Henrikas Janukaičiai. J. Damkauskienė ant kopūstų lapų formuoja ir autentiškoje senovinėje dzūkiškoje krosnyje kepa kulinariniam paveldui priskiriamas bulvines bandas. Danutė pina iš vytelių ir moko bendruomenės žmones bei edukacinių programų dalyvius gaminti gėles iš popieriaus, šilko, megzti ir siuvinėti. Henrikas moko lieti žvakes senoviniu būdu –šaukštu iš labai mažo vaško kiekio.

Amatų kiemelis sulaukia daug lankytojų ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir iš užsienio: čia buvo atvykę svečių iš Tuniso, Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Suomijos, Prancūzijos, Turkijos, Gruzijos ir t. t. A. Kisielienė skaičiuoja, kad nuo 2014-ųjų įvairiose edukacinėse veiklose dalyvavo daugiau nei 3000 žmonių. Pasimokyti pynimo, siuvinėjimo, nėrimo, mezgimo, žvakių liejimo ir įvairių patiekalų gaminimo paslapčių užklysta panorusieji savo asmenines šventes paminėti ar laisvalaikį praleisti netradiciškai, įdomiai. Iš savo veiklos bendruomenė gauna lėšų patalpoms išlaikyti, kelionėms, savo šventėms finansuoti, reprezentacinei veiklai vykdyti.

Versli „Susiedų“ bendruomenė yra gavusi Ūkio ministerijos apdovanojimą pagal nominaciją „Alytaus apskrities bendruomenių lyderė“. Ji pagal projektines veiklas, kurias vykdo trijų seniūnijų – Alovės, Nemunaičio ir Raitininkų – teritorijose, yra įdarbinusi 8 asmenis. Organizacija per įvairius projektus į savo seniūniją yra pritraukusi daugiau negu 120 tūkst. eurų.

Stengiasi į veiklą įtraukti visus

Aloviškių bendruomenės vykdomų projektų nauda kraštui neabejotina. Jais ne tik puoselėjamos krašto tradicijos, ugdomas bendruomenės narių verslumas, bet ir sprendžiamos socialinės problemos, pavyzdžiui, mažinama neįgalių žmonių atskirtis. Nuo 2015 metų bendruomenė vykdo socialinį projektą „Neįgaliųjų integracija į bendruomenę“. „Žmonės, turintys vienokią ar kitokią negalią, paprastai yra drovesni nei kiti. Norėjome, kad ir jie prisijungtų prie bendruomenės, turėtų galimybę kartu pasibūti, išvažiuoti. Todėl subūrėme juos į ansamblį „Alovita“. Prie kolektyvo prisijungia ir neturintys neįgalumo gyventojai – kai kurie jų taip pat dalyvauja Alovės ansamblio „Susiedai“, neseniai minėjusio 30 metų jubiliejų, veikloje.

2017 metų lapkritį pradėtas vykdyti Alytaus rajono savivaldybės projektas „Alytaus rajono bendruomeniniai šeimos namai“, kurio partnere ir veiklų vykdytoja tapo Alovės  bendruomenė „Susiedai“.

Garsina savo kraštą Lietuvoje

Pasak A. Kisielienės, bendruomenė stengiasi dalyvauti visur, kur tik yra kviečiama: kitų organizacijų šventėse, turizmo parodose, mugėse. Savo darbus ir veiklas pristatė 2016 ir 2018 m. parodoje „AgroBalt“ Vilniuje, Kaune, bendruomenių kontaktų mugėje „Kartu mes – Lietuva“ Marijampolėje, Jurbarke. Taip apie ją sužino vis daugiau šalies žmonių ir organizacijų.

Su dideliu malonumu aloviškių bendruomenė keliauja po Lietuvą. Šių kelionių tikslas – ne tik aplankyti įdomias, gražias vietas, pavyzdžiui, bažnyčias, atsigauti dvasiškai, bet ir pasisemti patirties iš kitų bendruomenių bei pasidalyti savąja.

Bendruomenė „Susiedai“ glaudžiai bendradarbiauja su visomis seniūnijoje esančiomis įstaigomis ir organizacijomis. Jos ateities planuose yra numatyta į Alovę atvykstantiems svečiams pateikti kalendorinių švenčių programas, kur būtų galima pamatyti, kaip senojoje Dzūkijoje buvo švenčiamos Užgavėnės, Jurginės ir Sekminės.

Alovė atvykėliams įdomi ne tik joje puoselėjamomis tradicijomis, bet ir savo istorija, lankytinais objektais, garsinančiais šią vietovę nuo seno. Čia stovėjęs Baltasis Vytauto Didžiojo palikuonių dvaras, istorijos šaltiniuose užsimenama ir apie paties kunigaikščio apsilankymus. Senoji Alovės bažnyčia yra pastatyta kito kunigaikščio Gedimino palikuonių ir yra kultūrinio paveldo objektas. 1955 metais atrastas Alovės lobis. Netoli Alovės yra Poteronių piliakalnis. Bendruomenė „Susiedai“ dalyvauja naujame Trakų vietos veiklos grupės kartu su partneriais pateiktame projekte „Piliakalnių kelias“, yra Poteronių piliakalnio globėjai ir edukacinių programų vykdytojai, todėl tikisi per artimiausius trejus metus sulaukti dar daugiau svečių iš visos Lietuvos.

Neįkainojama moralinė nauda

Toli gražu ne visų organizacijų vadovai trykšta tokia energija ir entuziazmu kaip A. Kisielienė. Veikli moteris suspėja visur. Nuo 1982-ųjų Alovėje gyvenanti Asta taip pat yra Alytaus rajono vietos veiklos grupės valdybos narė. Keturioliktus metus dirba Alytaus r. žemės ūkio skyriaus vyresn. specialiste Alovės seniūnijoje. Lygiai tiek pat metų ant jos pečių gula bendruomenės pirmininko pareigos.

Pašnekovė neslepia, kad bendruomeninė veikla užima labai daug laiko. „Teikiame daug projektų. Kiekvieną mėnesį vyksta atsiskaitymai, stebėjimai, – pasakoja ji ir priduria, kad ši veikla nebūtų įmanoma be kitų aktyvių žmonių pagalbos: – Glaudžiai bendradarbiaujame su kultūros darbuotojais, kurie yra ir mūsų bendruomenės nariai. Viską kartu organizuojame, ruošiamės šventėms, išvykoms, gaminame vaišes…“

Alovės bendruomenė „Susiedai“, kaip sako jos pirmininkė, daugiausia yra šeimų bendruomenė – į bendrą veiklą įsitraukia ištisos šeimos.

A. Kisielienė sako, kad pirmininkavimas bendruomenei jai teikia didelę asmeninę naudą. „Aš manau, kad jeigu ši veikla nebūtų naudinga, tai niekas jos ir nesiimtų. Mes, bendruomenių pirmininkai, atiduodame didelę dalį savęs, tačiau kartu gauname didžiulę moralinę naudą. Netgi, galima sakyti, esame savanaudžiai. Projektus įgyvendina, renginiams ruošiasi juk ne vienas pirmininkas, o visa bendruomenė. Tačiau kai kas pamini jos pavadinimą, visi žino, kas yra jos pirmininkas. Labai džiugu, kad mūsų bendruomenė yra žinoma visoje Lietuvoje“, – šypsosi pašnekovė.

Didelė moralinė paskata jai yra žmonių džiaugsmas, padėka už turiningai praleistą laiką, suorganizuotą renginį, kelionę ir t. t. Ne visi gyventojai turi galimybių keliauti. Pavyzdžiui, yra tokių, kurie niekada nebuvo lankęsi Lietuvos pajūryje, tačiau su bendruomene jie turėjo progą išvykti į vaizdingąją Nidą, pasimėgauti jos ramybe, nuostabia aplinka. Tai šiems žmonėms tapo reikšmingu įvykiu.

A. Kisielienės nuomone, norint suburti aktyvią bendruomenę, būtinai reikia gero lyderio ir bendraminčių komandos. Taip pat labai svarbu turėti aiškius tikslus, viziją. „Jei bendruomenė sukurta tik iš reikalo arba dėl to, kad visi taip daro, nei veiklos, nei darbo nebus. Ir dar svarbu nesiblaškyti, eiti pasirinktu keliu. Nesvarbu, ar bus sunku, ar lengva, tikslo ir idėjos atsisakyti nereikia – tik tada bus rezultatai“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš bendruomenės archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: