Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Anglininkų bendruomenė: „Mums rūpi jaunimo ir mūsų krašto ateitis“

Anglininkų bendruomenė: „Mums rūpi jaunimo ir mūsų krašto ateitis“

Bendruomenių vaidmuo puoselėjant savo kraštą, sprendžiant vietos problemas tampa vis reikšmingesnis. Maždaug 1700 bendruomenių visoje Lietuvoje, pasinaudodamos Kaimo plėtros programos ir kitomis lėšomis, per metus įgyvendina net apie 3000 projektų. Bendruomenių dėka gaivinamos krašto tradicijos, aktyvinamas kultūrinis gyvenimas, stiprinamas žmonių bendruomeniškumas, kuriamos darbo vietos, daugiau dėmesio ir pagalbos sulaukia pažeidžiamiausios visuomenės grupės. Žmonės, suvokiantys savanorystės prasmę, nebelaukia, kol pokyčiai jų aplinkoje įvyks savaime, – jie ieško būdų juos įgyvendinti šiandien.  Kaišiadorių rajono Anglininkų kaimo bendruomenės pirmininkas Linas Babenskas džiaugiasi, kad bendruomenėms suteikiama galimybių prisidėti prie socialinių problemų sprendimo ir taip galbūt keisti žmonių likimus. Jo vadovaujamos bendruomenės veikla, daugiausia orientuota į darbą su jaunimu, neliko neįvertinta – organizacija šiemet gavo šauniausios rajono bendruomenės apdovanojimą.

Jaučia darbo su jaunimu prasmę

Anglininkų kaimo bendruomenė įkurta 2006 metais. „Danutė Švedienė tada tiesiog ėjo nuo namo prie namo ir kalbino visus jungtis į bendruomenę, – prisimena L. Babenskas. –  Tada nežinojom, nei ką darysim, nei kas čia bus, tačiau susibūrė 32 žmonės, pasirašėm asociacijos steigimo sutartį ir bendruomenė buvo įsteigta.“ Šiuo metu organizacija turi 51 narį. Anglininkų seniūnaitijoje gyvena kiek daugiau nei 360 žmonių. Bendruomenės nariais yra ne tik šios vietovės, bet ir Kauno, Vilniaus gyventojai, kurie anksčiau gyveno Anglininkuose arba yra kilę iš šio krašto.

Linas Babenskas

L. Babenskas buvo vienas iš bendruomenės steigėjų, tačiau aktyviau į jos veiklą įsitraukė 2013 metais tapęs valdybos nariu. Anksčiau jis dirbo žemės ūkyje agronomu, o šiuo metu daugiausia laiko skiria bendruomenei. Dabar pagrindinė organizacijos veikla – socialinis verslas, t. y. įkurtas dienos centras „Nemunas“. Linas neslepia – daug kas kaime stebisi, kodėl jis, palikęs darbą žemės ūkyje, ėmėsi tokios veiklos, iš kurios bent jau pradžioje neuždirbsi. Jis turi aiškų atsakymą. Paties L. Babensko vaikystė nebuvo lengva – anksti neteko tėvų, turėjo pradėti rūpintis savo gerove. Būdamas jaunuolis, matė, kaip nemažai jo bendraamžių ritosi žemyn. Ir dabar apgailestaudamas žiūri į žmones, kurie nenori nieko dirbti ir tik ieško paguodos alkoholyje. „Jeigu tai kartosis iš kartos į kartą, tikrai neturėsim Lietuvos“, – įsitikinęs Linas. Jo ir bendruomenės tikslas – padėti dabartiniams vaikams, jaunimui, kad jie netaptų dar viena prarastąja karta.

Pasak Lino, idėja įkurti dienos centrą gimė pajutus, kad yra poreikis. Anksčiau bendruomenės nariai rinkdavosi du kartus per mėnesį. Naujoji valdyba nusprendė kviesti visus – tiek jaunus, tiek vyresnius – susirinkti pabendrauti kartą per savaitę. Pasak Lino, jaunimas burtis itin norėjo, vienos dienos per savaitę jiems neužteko. Kadangi bendruomenės savanoriai jokių finansinių išteklių neturėjo, pabandė įkurti dienos centrą. Pavyko. Nors, žinoma, lengva nebuvo. „Esame asociacija, o ne kokia UAB ir valstybinėse įstaigose tas kolegialus valdymas visiems kliūva. Norint pradėti dienos centro veiklą teko susidurti su nemažai sunkumų“, – atvirauja pašnekovas. Jis džiaugiasi, kad bendruomenė sulaukia valdžios atstovų palaikymo.

„Nemuno“ dienos centras – tai vieta, kur vaikai ir jaunimas gali kiekvieną darbo dieną leisti laiką po pamokų, paruošę namų darbus, papramogauti – pagal anksčiau vykdytus projektus yra nupirkta stereoaparatūra, karaokės įranga, gitara, kompiuteriai. Jaunieji centro lankytojai čia ugdosi socialinius įgūdžius ir gauna nemokamą maitinimą. Tiesa, iš nupirktų produktų maisto pasigaminti turi patys – taip skatinamas jų savarankiškumas. Čia kiekvienas ne tik nemokamai pietauja, naudojasi esama įranga, bet ir turi tam tikras pareigas: anksčiau, kai nebuvo taip šalta, atėję patys turėdavo įsikurti krosnelę, turi padėti sutvarkyti centro patalpas – taip ugdomas jų įprotis tvarkytis, skatinamas atsakomybės jausmas.

Dienos centro paslaugos lankytojams teikiamos pagal projektą „Kartu mes jėga“, kuriam finansavimas gautas tik dviem mėnesiams. „Pasibaigus tiems dviem mėnesiams negalime pasakyti vaikams „Jūs daugiau nebeateikite“ arba „Valgyti nebebus ko“, todėl ieškome būdų, kad vaikai ir toliau galėtų lankyti dienos centrą. Parašėme kitą projektą ateinantiems metams, tikimės, kad pavyks gauti finansavimą“, – rūpesčiais dalijasi pašnekovas.

Beveik kasdien dienos centre apsilanko vidutiniškai 12–13 vaikų iš socialinės rizikos šeimų. Jeigu tą pačią dieną sugriūva visi, jų būna ir iki 30. L. Babenskas sako, kad jie čia lankosi noriai. Vienas jaunuolis, pametęs pažymėjimą ir negalėjęs vykti autobusu, beveik 5 kilometrus ėjo vien tam, kad pabūtų „Nemuno“ dienos centre. Kita mergaitė, Linui užsiminus, kad gauti finansavimą projektui gali ir nepavykti, pasakė pasimelsianti, kad tik pavyktų.

Saugus prieglobstis

Dienos centras Anglininkuose vaikams yra savotiškas prieglobstis nuo sunkumų, kuriuos patiria kasdienybėje. „Vaikai pas mus ateina kaip pas vyresnį brolį ir seserį arba, kam reikia, pas tėvą ir pas mamą. Jie čia jaučiasi saugūs, kartais išsikalba apie tai, kas juos kamuoja. Būna, kad emocijas išlieja ne pačiais gražiausiais žodžiais. Tačiau pabuvę centre nurimsta“, – pasakoja L. Babenskas.

Centro darbuotojai stengiasi vaikams suteikti žinių, kurių šiems trūksta, paaiškinti, kodėl vienas ar kitas elgesys nėra tinkamas, padeda, jeigu jiems nepavyksta kokie nors buitiniai darbai. Gražiai besielgiantieji būna paskatinami – gali žaisti kompiuteriu, vykti į kelionę, o už blogą elgesį vaikai šių malonumų netenka. Tačiau maitinimas ir prieglobstis užtikrinamas visiems, net ir nusikaltusiems.

Centro lankytojų amžius įvairus – nuo 4 iki 16 metų, tačiau jis atviras visiems, kuriems tik prireikia pagalbos. Ateina čia ir vyresnių žmonių, tarkime, tokių, kuriems sudėtinga internetu susitvarkyti įvairius dokumentus. Kone visą darbo dieną bendruomenės namuose praleidžiantis L. Babenskas padeda tokias problemas išspręsti.

„Jaunuoliai kartais domisi: „O jūs visai negeriate?“ Jiems keista, kad niekada nėra manęs matę vartojančio alkoholį švenčių metu. Kitas vaikas kartą pasakė: „Aš, kai užaugsiu, tai būsiu bendruomenės pirmininkas“, – pasakoja Linas ir pabrėžia, kad vaikams yra labai svarbu turėti teigiamą pavyzdį.

Jis dažnai lankosi savivaldybėje ir pastebi, kad atėję į įstaigą žmonės nemoka tinkamai elgtis oficialioje aplinkoje – pasipila keiksmažodžių serija. Pašnekovo manymu, jeigu dienos centrą laikantys vaikai mokės oficialioje aplinkoje bendrauti be keiksmažodžių, tai irgi bus didelis pasiekimas.

Anglininkų bendruomenės idėja įkurti dienos centrą buvo įvertinta Kauno apskrities „Lietuvos šimtmečio ąžuolų apdovanojimuose“ – įgyvendintas projektas „Nemuno“ dienos centras“ buvo pripažintas Šimtmečio projektu. Už tai bendruomenei padovanotas stelmužiukas – Stelmužės ąžuolo palikuonis.

Po 12 veiklos metų yra kuo pasidžiaugti

Nors 2016 metais išrinkta bendruomenės valdyba daugiau dėmesio skiria jaunimui, tačiau nelieka pamirštos ir kitos žmonių grupės, kultūros, sporto sritys. Anglininkai turi kaimo kapelą, remia vyresnius žmones, puoselėja gražią tradiciją aplankyti juos per Kalėdas, nuvežti dovanėlių. Žmonės renkasi į bendruomenės namus pašokti, padainuoti.

Per bendruomenės gyvavimo laikotarpį nuveikta daug reikšmingų darbų: sutvarkytas bendruomenės centro pastatas, apsirūpinta reikiama įranga veiklai vykdyti, nemažai projektinių lėšų ir savanorių laiko skirta kaimo vietovei, tvenkiniui sutvarkyti, parkui prižiūrėti ir t. t.

Gyventojai gali sportuoti – dalyvauti bėgime ar šeimų krepšinio varžybose bei įveikti ekologinio-pažintinio žygio trasą Kauno marių pakrante. Taip pat anksčiau buvo rengiama 4 dienų stovykla, kur jaunimas ir vyresnieji galėjo susipažinti su įvairiais amatais. Bendruomenės nariai aktyviai susipažįsta su kitų savivaldybių bendruomenių veikla, verslumo projektais.

Kiekvienų metų rugpjūtį Anglininkuose organizuojama apsemtų kaimų šventė (gyvenvietės buvo užlietos Kauno marių), į kurią susirenka ne tik esami, bet ir buvę gyventojai, dabar įsikūrę Lietuvos didmiesčiuose ar užsienyje. Kitąmet toks renginys vyks jau penkioliktąjį kartą.

Bendruomenėje minimos valstybinės šventės – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Valstybės diena. L. Babenską labiausiai džiugina, kad į šias šventes savo noru ateina ir jaunimas.

Pasak Lino, Anglininkuose bent kartą per kelis mėnesius vyksta įvairūs nemokami renginiai, spektakliai. Yra susibūręs ratas žmonių, kurie dalyvauja visur, ir yra tokių, kurių niekaip neišjudinsi. „Stengsimės išlaikyti tuos aktyvius žmones, ypač jaunąją kartą, kad jie čia liktų, kad norėtų čia dirbti, kad kurtų čia darbo vietas“, – gražiais ketinimais dalijasi pašnekovas, besirūpinantis savo krašto ateitimi.

L. Babensko teigimu, labai svarbu skatinti kurti smulkųjį verslą kaimuose. Tai sukurtų vietos žmonėms darbo vietų, jiems nebereikėtų toli važiuoti. Be to, svarbu sudaryti sąlygas jaunimui užsidirbti, nes tik taip jis pajus tikrąją pinigų vertę ir vertins daiktus, kuriuos įsigijo už savo uždirbtus pinigus. Lino teigimu, Kaišiadorių vietos veiklos grupės projektai leido kaimams gerokai pasitvarkyti, pagerinti infrastruktūrą ir dabar yra tas etapas, kai bendruomenės gali imtis verslo.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš bendruomenės archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: