Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Bendruomenės – galimybė greičiau išspręsti problemas

Bendruomenės – galimybė greičiau išspręsti problemas

Bendruomeninių organizacijų vaidmuo vis didėja, jų įgyvendinami projektai suteikia vis daugiau galimybių spręsti rūpimas problemas – gerinti gyvenimo kokybę, daugiau dėmesio skirti kultūrinei ir šviečiamajai veiklai, siekti socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių tikslų, ugdyti sveiką gyvenimo būdą, sveikas ir darnias šeimas. Tai pastebi Plungės rajono bendruomenes vienijančios organizacijos – asociacijos „Plungės kraštas“ vadovė Rima Jokubauskienė, mielai sutikusi papasakoti apie bendruomeninį judėjimą Plungės rajone. Kitos dvi pašnekovės – Platelių ir Milašaičių bendruomenių pirmininkės Rigonda Pereverzeva ir Rūta Endrijauskienė pasidalijo savo organizacijų veiklos patirtimi.

Svarbu –bendradarbiavimas ir dalijimasis patirtimi

Kaip pasakoja R. Jokubauskienė, asociacija ,,Plungėskraštas“ vienija visas 22 skirtingo lygio ir dydžio Plungės rajono kaimo bendruomenes. Jų lyderiai kiekvieną mėnesio trečiąjį trečiadienį rengia posėdžius, kuriuose skatina kaimo žmonių aktyvumą, dalijasi aktyvesnių ir stipresnių bendruomeninių organizacijų gerąja patirtimi, kartu su vietos valdžia sprendžia kaimo plėtros klausimus.

Asociacija „Plungės kraštas“ organizuoja forumus, konferencijas, seminarus ir mokymus, dalyvauja projektinėje veikloje, vykdo daugybę sociokultūrinių renginių, saugo etninės kultūros paveldą, rengia įvairias pagalbos akcijas, rūpinasi vietos žmonių gerove, įtraukia nemažai žmonių į savanorišką veiklą.

Plungės rajono bendruomeninių organizacijų sąjunga kasmet organizuoja konferenciją „Tegul bendrumas mus vienija“ vis kitose rajono seniūnijose siekdama geriau pažinti savo kraštą, tos seniūnijos amatininkus, verslininkus, vietos jaunimo tradicijas, susipažinti su įgyvendintais projektais, vietos įžymybėmis. Burtų būdu pasirenkama vieta, kur vyks kitų metų konferencija.

Anot R. Jokubauskienės, tiesioginis bendravimas su kaimo bendruomenių žmonėmis, vaizdinės medžiagos sklaida, bendradarbiavimas organizuojant įvairius renginius užtikrina asociacijos tikslų įgyvendinimą ir kartu Plungės rajono kaimo bendruomeninių organizacijų veiklos pagyvėjimą. Tik bendromis jėgomis, bendra iniciatyva kaimo žmonės gali išspręsti daugybę juos slegiančių problemų.

Pašnekovė pastebi, kad bendruomeninės organizacijos sustiprėjo sekdamos aktyviųjų pavyzdžiu. Bendruomeninių organizacijų plėtra įrodo, kad kaimo gyventojams to reikia, juk viskas laikosi tik dėl žmonių entuziazmo. „Rajono valdžiai pritarus bendruomeninėms idėjoms, skyrus nors ir nedidelį finansavimą, bendruomeninis gyvenimas dar labiau suaktyvėjo. Vyksta susitikimai su kitomis bendruomenėmis, planuojama tolesnė veikla, aktyviai dalyvaujama mokymuose, seminaruose, konferencijose, ieškoma partnerių veiklai. Aktyvesnės bendruomenės dalijasi savo gerais pavyzdžiais, taip skatindamos ir kitas bendruomenes imtis aktyvesnės veiklos. Šiame procese tik labai pasyvios bendruomenės lieka nuošalyje, nes jose nėra tinkamo lyderio, trūksta žinių ir gebėjimų“, – pastebėjimais dalijasi R. Jokubauskienė.

Ji pažymi, kad kol finansavimo galimybės buvoma žesnės, bendruomenės daugiau vykdė sociokultūrinę veiklą. O dabar jos turi galimybę pritraukti daugiau lėšų, nuveikti solidesnių darbų, pasiekti, kad kaimas būtų patraukli ir saugi vieta gyventi su gera infrastruktūra, gyvybingais verslais, sveika aplinka, išsaugotu ir puoselėjamu kraštovaizdžiu.

Svarbiausios bendruomenės lyderio savybės

R. Jokubauskienės manymu, nuo gero vadovo priklauso visa bendruomeninės organizacijos veikla. Jei lyderiu pasitiki, paskui jį eina būrys aktyvių narių. Šiuo metu Plungės rajone yra 22 lyderiai, vedantys paskui save bendruomenines organizacijas. Pašnekovė pagiriamųjų žodžių ypač negaili nuo 2003 metų Plungės rajono Milašaičių kaimo šeimų bendruomenei „Sruoja“vadovaujančiai Rūtai Endrijauskienei, kuri siekia išjudinti vietos gyventojus iš kasdienės rutinos, telkia juos bendrai veiklai, skatina pačius ieškoti būdų spręsti savo ekonomines, socialines, aplinkosaugos, kultūrinio gyvenimo problemas. „Puikios lyderės ir jos komandos dėka šioje bendruomenėje vyrauja jauki bendruomeniškumo atmosfera, malonus bendravimas ir pagarba vienas kitam“, – džiaugiasi asociacijos „Plungės kraštas“ pirmininkė.

Daugiau kaip 10 metų Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenei „Gardai“ vadovaujantis Bronius Kleinauskas, pasak R. Jokubauskienės, yra puikus lyderis – entuziastingas, įkvepiantis savo bendruomenės narius dideliems iššūkiams, subūręs puikią komandą ir su ja įgyvendinęs daugybę skirtingų projektų.

„Bendruomenės lyderiai dirba už ačiū, aukoja savo laisvalaikį, į visuomeninę veiklą dažnai įtraukia ir savo šeimos narius, artimuosius. Veiksmingiausias vadovavimas grįstas asmeniniu pavyzdžiu, gebėjimu įkvėpti, pagarba ir sugebėjimu greitai priimti sprendimus, o tokių aktyvių, sumanių, veiklių ir ne po vieną kadenciją savo bendruomenėms vadovaujančių Plungės rajone yra ne vienas. Tai Ramūnas Donauskas, Inga Bumbliauskaitė, Virginija Dapšienė, Airida Montvydienė, Žydrūnas Purauskis, Stasė Mačiulskienė, Rigonda Pereverzeva, Agnė Alčiauskienė ir kiti“, – pasakoja R. Jokubauskienė.

Jos nuomone, pagrindinė lyderiui privaloma savybė – gebėjimas rūpintis kitais. Antra būtina savybė – tikslo, misijos pojūtis. Lyderis nustato tikslą ir parodo, kuria linkme judėti. Klausimas tik vienas – ar paskui jį seks kiti.

Kasmet – po daugiau nei 10 projektų

Dažniausiai bendruomeninės organizacijos teikia paraiškas Žemės ūkio ministerijai pagal programą „Parama kaimo bendruomeninėmsorganizacijoms“. Kasmet pagal šią priemonę rajone įgyvendinama apie 11, 12 projektų. Taip pat kaimo bendruomenių projektus remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Plungės rajono savivaldybės fondai, paraiškos teikiamos Plungės rajono vietos veiklos grupei.

Kaip pasakoja R. Jokubauskienė, yra ne viena organizacija, kurios veikla„išėjusi“ už Lietuvos ribų. Pavyzdžiui, Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenė „Gardai“ gavo palikimą iš amerikietės Amelijos Čėsna ir įsteigė paramos fondą našlaičiams. Šarnelės kaimo bendruomenė į savo renginius kviečiasi su šiuo kaimu susijusius žmones iš Lenkijos, Izraelio.

Pirmosios Plungės rajono bendruomenės įregistruotos prieš penkiolika, šešiolika metų, jaunesnės bendruomenės – tik prieš ketverius ar šešerius metus. Kone visos spėjo nuveikti itin reikšmingų darbų. Keletą jų verta paminėti. Šarnelės kaimo bendruomenė suremontavo bendruomenės namus – Šarnelės kaimo kultūros židinį, sutvarkė prieigas prie istorinę, architektūrinę ir kultūrinę vertę turinčių Šarnelės kaimo paveldo objektų. Stanelių kaimo bendruomenė „Pietuvė“, įgyvendinusi projektą „Vasaros poilsio laisvalaikio užimtumo kampelis“, sudarė sąlygas kokybiškam Stanelių žmonių poilsiui, laisvalaikiui. Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenė „Gardai“ sutvarkė stadioną, esantį miestelio pakraštyje, suremontavo pirties patalpas. Varkalių bendruomenė sutvarkė istorinę, architektūrinę ir kultūrinę vertę turinčius Varkalių piliakalnius, norėdama įvairinti bendruomenės narių bei kaimo gyventojų laisvalaikio praleidimo formas, vystyti turizmą, ir kt.

Milašaičių kaimo šeimų bendruomenė „Sruoja“

Iš arčiau susipažinome su Plungės rajono Milašaičių kaimo šeimų bendruomene „Sruoja“, gyvuojančia nuo 2003 metų. Kitaip nei dauguma rajono bendruomeninių organizacijų, ji buvo sukurta teritoriniu pagrindu ir visi žmonės, gyvenantys šioje teritorijoje, laikomi bendruomenės nariais. Organizacija džiaugiasi nenuilstančia pirmininke – jau 15 metų šiai visuomeninei veiklai yra atsidavusi Rūta Endrijauskienė.

Pasak R. Endrijauskienės, pagrindinis bendruomenės tikslas buvo, yra ir bus vienyti vietovėje gyvenančius žmones, juos aktyvinti, plėsti jų akiratį, skatinti dalyvauti įvairiuose projektuose, mokymuose, pritraukti į vietovę lėšų aplinkai gražinti. Dar vienas organizacijos uždavinys – atstovauti vietos gyventojams valdžios institucijose, kai kada kovoti dėl vietovės gerovės. Taip pat saugoti krašto savitumą ir skatinti gyventojų norą veikti bendram labui.

Bendruomenė rengia projektus, pritraukia į kaimą lėšų. Vysta pažintinės išvykos, sveikatingumo dienos, dalyvaujama edukacinėse programose, įvairiuose mokymuose, semiamasi patirties iš kitų bendruomenių. Visa tai, R. Endrijauskienės manymu, kelia bendrą vietos gyventojų mąstymo lygį.

Per 15 metų Milašaičiuose bendruomenė nuveikė nemažai svarbių darbų. Vieni reikšmingiausių – suremontuotos bendruomenei skirtos patalpos, kažkada mokyklai priklausęs stadionas paverstas šiuolaikine sporto aikštele.

„Bendruomenę vienijančioje teritorijoje nėra valdžios institucijų. Tik kaimo parduotuvė, keli verslininkai. Visos institucijos yra seniūnijos centre už 7 kilometrų. Bendruomenei vietoje reikia spręsti daug iškylančių klausimų, organizuoti ne tik tradicines šventes, bet ir įvairias akcijas,  religines šventes, vienaip ar kitaip vienyti žmones, gražinti ir puošti savo namus, kiemus vasaros ir žiemos laikotarpiu, t. y. Velykų, Joninių, Kalėdų ir kitomis progomis“, – pasakoja R. Endrijauskienė.

Pasak R. Endrijauskienės, vietos jaunimas, vaikai labai geranoriškai įsijungia į bendruomenės veiklą – sukūrė sau ir kitiems žaidimo erdvę, padidino vietovės įvairiapusiškumą. Jaunimas aktyviai dalyvauja rengiant sporto šventes, ekskursijas, akcijas. Aktyvios jaunosios bendruomenės narės Vitalijos Gladiševos dėka buvo parengtas projektas ir du kartus Milašaičiuose surengtos architektų dirbtuvės.

Milašaičių kaimo šeimų bendruomenė „Sruoja“ stengiasi puoselėti tautines vertybes, tradicijas. Yra gavusi dovanų iš Plechavičių giminės tautinius drabužius ir tautinių juostų. Tuo labai didžiuojasi ir stengiasi kaip įmanoma plačiau viešinti šią informaciją. Bendruomenė turi pagyvenusių žmonių kolektyvą, kuris dalyvauja įvairiuose renginiuose netik seniūnijos mastu, bet ir rajone bei už jo ribų. R. Endrijauskienė pažymi, kad šis kolektyvas gyvuoja tik dėl jo narių noro veikti, dirbti iš idėjos, be atlygio, prisidedant savų lėšų.

Bendruomenėje yra ir daugiau meną mylinčių, itin kūrybingų žmonių. Organizacijos veikloje dalyvauja literatė, poetė,muzikantė ir dainų kūrėja Danutė Narkienė. Yra puikių muzikantų, moterų, kurios suranda laiko ir noro dainai.

R. Endrijauskienės manymu, bendruomenes kaimuose, miesteliuose kurti verta, nes tai suteikia galimybę ieškoti įvairiapusės veiklos, rengti bendrus projektus, dalyvauti įvairiuose konkursuose, projektų atrankose ir pritraukti lėšų bendriems gyventojų interesams patenkinti.

„Sruojos“ pirmininkė pripažįsta, kad tenka stipriai pasistengti norint išjudinti gyventojus įsitraukti į bendruomeninę veiklą. „Kas buvo aktyvus, visada toks ir išlieka. Toks žmogus mato bendrumo, vienybės jėgą ir prasmę. Kai kurie siekia tik savo asmeninių tikslų ir jiems keistai atrodo bet kokia idėja veikti bendram labui. Tačiau tai yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas, – sako bendruomenės „Sruoja“ pirmininkė ir priduria: – Tikiu, kad bendruomeninių organizacijų kuriamas gėris privalo nugalėti bet kokį blogį, tamsą, nenorą, priešiškumą.“

Platelių bendruomenė

Viena iš aktyviausių Plungės rajono bendruomenių – Platelių bendruomenė, įkurta 2003 metais. Dabar organizacija turi 162 narius. Į ją įsitraukia ir jaunimas, jaunos šeimos. Antrą kadenciją bendruomenei vadovauja Rigonda Pereverzeva.

Pasak jos, pagrindinis bendruomenės tikslas – įtraukti plateliškius bendrai veiklai išsaugojant savo regioninį tapatumą ir tradicijas. Organizacija vykdo įvairiapusę – kultūrinę ir šviečiamąją, sportinę ir sveikatinimo bei aplinkosauginę – veiklą.

Šiuo metu bendruomenė užima svarbią vietą plateliškių gyvenime. Organizuoja kultūrinę edukacinę veiklą – plateliškiai vyksta į pažintines ekskursijas, spektaklius, koncertus. Dauguma miestelio renginių yra finansuojama bendruomenės, kuri rašo projektus, susijusius su planuojamomis šventėmis. Pavyzdžiui, miestelio šventėje beveik visos veiklos, pradedant nuo mugės, lauko puokščių parodos, baigiant Plateliškių sueiga bei koncertu, buvo finansuojamos bendruomenės. Organizacijos taryba rengia įvairius užsiėmimus,sportines varžybas.

Vienas svarbiausių krašto renginių – Plateliškių sueiga, kurios metu buvo renkamas Garbės pilietis, įrengta vaikų žaidimų ir lauko treniruoklių aikštelė. Dabar bendradarbiaudama su parapija bendruomenė vykdo projektą „54+1“, taip pat įrenginėja krepšinio aikštelę ir lauko sceną prie ežero pagal Plungės rajono savivaldybės vietos veiklos grupės projektą. Yra pateikę keletą projektų įvairioms veikloms – tai tarptautinis kapelų festivalis, Plateliškių Petrinės ir amatų dienos. Laukdami didžiųjų žiemos švenčių bendruomenės aktyvistai ruošėsi advento – padėkos vakarui, inicijavo labdaros akciją „Pabūk Kalėdų Seneliu“, tėvus ir vaikus įtraukė į bendrą veiklą– jie kartu gamino bendruomenės nariams atvirukus, puošė miestelį. Visą šią veiklą bendruomenė vykdė kartu su miestelio įstaigomis ir žmonėmis.

Pasak R. Pereverzevos, jaunimo Plateliuose nėra daug, mažėja mokinių skaičius gimnazijoje – tai senstantis miestelis. Tačiau bendruomenės tarybai pavyko prisikalbinti kelias jaunas šeimas, kurios noriai įsijungia į organizuojamus renginius, pateikia įdomių idėjų.

Pašnekovės teigimu, šiuo metu vienas didžiausių bendruomenės norų – surasti daugiau pasekėjų, jaunų žmonių, kurie ateitų su naujomis idėjomis, norais, jaunatvišku polėkiu ir perimtų estafetę. O darbų aktyvūs plateliškiai sako esantys prisigalvoję dešimčiai metų į priekį.

Inga Nanartonytė

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: