Pradinis / Mokslas ir švietimas / Būsimieji studentai, stodami nesirinkite sričių, kuriose aukštas nedarbas!

Būsimieji studentai, stodami nesirinkite sričių, kuriose aukštas nedarbas!

0x600Kaip suderinti paklausą ir pasiūlą darbo rinkoje, šią savaitę tarėsi Vilniuje susirinkę ES šalių narių mokslo ministrai. Pagrindinė antros neformalaus ES Konkurencingumo tarybos susitikimo dienos tema – kokių gebėjimų Europai trūksta dabar ir reikėtų ateityje norint užtikrinti konkurencingumą mokslo ir inovacijų srityje.

„Siekdami išspręsti ES darbo rinkos problemas ir duoti impulsą konkurencingai Europos ateičiai, turime padaryti tris dalykus: suderinti gebėjimų pasiūlą ir paklausą darbo rinkoje, pasodinti prie bendro diskusijų stalo dėstytojus ir verslininkus bei efektyviai išnaudoti mokslo ir inovacijų potencialą. Būtina tiesti tiesioginį tiltą tarp mokslo ir darbo pasaulių“, – sako Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, šį pusmetį vadovaujantis ES mokslo ir inovacijų ministrų susitikimams.

Į ES mokslo ministrų susitikimą pakviesti verslo ir universitetų atstovai bei ekspertai kartu su mokslo politikos strategais dalinosi idėjomis, kaip identifikuoti ir ugdyti trūkstamus gebėjimus, įgūdžius ir kompetencijas, kaip derinti specialistų pasiūlą ir paklausą darbo rinkoje bei skatinti konkurencingus gebėjimus mokslo ir inovacijų srityje.

Skaičiai rodo, kad specialistų pasiūla ir paklausa ES darbo rinkoje šiuo metu prasilenkia. Nors Europa šiuo metu susiduria su dideliu nedarbu, kai kuriems sektoriams ir regionams kvalifikuotų specialistų trūksta. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Europos Sąjungai papildomai reikėtų 700 tūkst. darbuotojų informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje.

Europos Sąjungoje iš viso yra 2 milijonai neužimtų darbo vietų. Pabrėžiama, kad Europos darbo rinkai reikalingi ne tik IT specialistai, bet ir biologai, farmakologai, gydytojai, slaugytojai bei inžinieriai. Europai taip pat reikia 800 tūkst. mokslininkų ir tyrėjų.

Ministrų susitikime kalbėdama už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Europos Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn atkreipė dėmesį, kad gebėjimai yra vienas pagrindinių ES kaip Inovacijų sąjungos prioritetų.

Pristatydama analitinę mokslui ir inovacijos reikalingų gebėjimų apžvalgą, Amsterdamo universitetinio koledžo profesorė Marijk van der Wende pažymėjo, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas vis dar renkasi sritis, kuriose aukštas nedarbas. Pasak analitikės, vis reikalingesnės bus gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos žinios kartu su „XXI amžiaus gebėjimais“ – tai kūrybiškumas, inovatyvus ir kritiškas mąstymas, gebėjimai spręsti problemas, komunikuoti, bendradarbiauti, vadovauti ir prisiimti atsakomybę, informacinis ir kompiuterinis raštingumas.

Kuriant ir vykdant su darbo rinka tiesiogiai susijusias mokymo ir studijų programas būtinas darbdavių ir verslo dalyvavimas, pateikdama universitetų perspektyvą, sakė Europos universitetų asociacijos atstovė Mary McNamara.

Kalbėdamas iš verslo perspektyvos, „Thermo Fisher Scientific“ Baltijos regiono viceprezidentas ir generalinis direktorius Algimantas Markauskas, šiemet Lietuvoje apdovanotas metų vadovo titulu, pabrėžė, kad šiandienos pasaulyje švietimas, mokslas ir verslas turi veikti kaip viena integrali sistema.

„Europa turėtų permąstyti, kaip švietimo sistema galėtų ugdyti gebėjimus, kurių reikia darbo rinkai. Svarbu, kad jaunimas rinktųsi gamtos ir technologinius mokslus, inžineriją ir matematiką, taip pat, kad kuo daugiau jaunuolių pasirinktų tyrėjų kelią“, – sakė Lietuvos švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis.

Ministrai sutarė, kad vienas didžiausių iššūkių mokslo ir inovacijų srityje – užtikrinti, kad Europa būtų patraukli kūrybingiems ir novatoriškiems tyrėjams ir skatinti jų mobilumą.

Parengė Rasa Jakilaitienė

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: