Pradinis / Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje

Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje

„Atoskrenda pova, leliumoj“

„Atoskrenda pova, leliumoj“

Gruodžio 28 d. nuo 13 val. Kupiškio kultūros centre vyko sena, labai graži lietuvių liaudies Žiemos saulėgrįžos šventė „Atoskrenda pova, leliumoj“. Šventėje advento ir Kalėdų papročių, burtų, dainų, sutartinių ir žaidimų programą parodė Kupiškio kultūros centro folklorinis ansamblis „Kupkėmis“, joje ...

Skaityti daugiau »

Saulės sutiktuvės

Saulės sutiktuvės

Seniai, seniai, kai dar nebuvo žinoma apie Kalėdas, mūsų senoliai pagonys laukdavo Elnio devynragio, arba Saulėgrįžos (gruodžio mėn. 21 d.), dienos. Elnio devynragio dieną visi garbindavo Saulę, tikėdami, kad, išgirdusi, kaip jos visi šaukiasi ir laukia, greičiau sugrįš į žemę. ...

Skaityti daugiau »

Rudeninės kiaušinienės skonis

Rudeninės kiaušinienės skonis

Lapkritis – mėnuo, kai rudeninė dargana jau pabosta ir širdis šaukiasi žiemos. Šį mėnesį piemenys švęsdavo Ožio dieną (lapkričio mėn. 12 d.) bandydami greičiau prisikviesti žiemą, o kartu su ja ir sniegą. Svarbiausias šios šventės dalyvis būdavo baltas kaip sniegas ...

Skaityti daugiau »

Ožio diena, arba paskutinė rudens šventė

Ožio diena, arba paskutinė rudens šventė

Senovėje lietuviai lapkričio 10 arba 12 dieną švęsdavo Ožio šventę, skirtą pakviesti žiemai. Tikra tiesa, kad geriausia, kai viskas vyksta savu laiku: džiaugiamasi, kai žiema neužsibūna per ilgai, tačiau kai jai jau laikas – ji būna laukiama. Žiemos anksčiau ypač ...

Skaityti daugiau »

Įžiebkime pagarbos ugnelę

Įžiebkime pagarbos ugnelę

Vieną gražų spalio antradienį Kauno Panemunės pradinės mokyklos 2a ir 2b klasių mokiniai, padedami klasės auklėtojų Dianos Kairiūkštienės ir Astos Baronaitės, kartu su tikybos mokytoja Ieva Ąžuolaityte-Staneikiene išsiruošė į Panemunės kapines pagerbti ugnele visų mirusiųjų. Ypač tų, kurie nelankomi, neprisimenami ...

Skaityti daugiau »

Vėlių reikšmė tradicinėje kultūroje

Vėlių reikšmė tradicinėje kultūroje

Perimdami tradicijas iš savo tėvų, senelių ir perduodami jas iš kartos į kartą, prasidėjus bene gūdžiausiam ir niūriausiam rudens mėnesiui lapkričiui, švenčiame Vėlines, arba Visų Šventųjų ir Mirusiųjų dieną. Kartu su giminėmis lankome ir tvarkome mirusių savo giminaičių ar kitų ...

Skaityti daugiau »

Dievo ir žmogaus gėrybės

Dievo ir žmogaus gėrybės

Jau kalbėjome apie tai, kuo svarbi Lygiadienio šventė. Šiuo metu diena ir naktis tampa vienodos trukmės, ilgesniais rudens vakarais daugiau laiko praleidžiama namie. Ne už kalnų ir žiema… O jos vakarai ne tik ilgi, bet ir šalti. Tačiau ruduo atneša ...

Skaityti daugiau »

Derlingi metai

Derlingi metai

Lietuva – šalis, kurioje žmonės gali džiaugtis visais keturiais metų laikais. Ir nors daug kas nuolat jaučiasi nelaimingi dėl to, kad saulės tiek mažai, vasara per trumpa ir per šalta, vis dėlto nemaža dalis lietuvaičių laukia kiekvieno metų laiko. Štai ...

Skaityti daugiau »

Teisingiausias ir rūsčiausias dievas

Teisingiausias ir rūsčiausias dievas

Tą dieną, kai važiavome į svečius pas mokytoją Akvilę Krutkevičiūtę ir pas jos antrokus į Karalienės Mortos mokyklą Vilniuje, atrodė, kad oras tarsi sudaręs kokią sutartį su mumis: dangus buvo apsiniaukęs, lijo lietus ir vis griaudėjo perkūnas. O važiavome praleisti ...

Skaityti daugiau »

Kaip Perkūnas iš giedro dangaus!

Kaip Perkūnas iš giedro dangaus!

Šis posakis labai dažnai lietuvių ištariamas apibūdinant ką nors netikėto ir nelaukto. Būtent toks būna vasaros lietus su žaibais ir griaustiniu. O štai viena vasaros paskutinio mėnesio diena (rugpjūčio mėn. 10 d.) laikoma paskutine Perkūno diena. Senovėje buvo tikima, kad ...

Skaityti daugiau »

„Šviežia duona parėjo!“

„Šviežia duona parėjo!“

Prapjovos (liepos mėn. 16 d.) – tai šventė, kurią senovės lietuviai švęsdavo gausiomis apeigomis. Šią dieną arba artimiausią kitą, sulaukę pilno mėnulio, žmonės pradėdavo ruoštis javapjūtei. Tai buvo svarbus viso kaimo įvykis: nuo to, kiek javų pripjaudavo, priklausydavo, ar bus ...

Skaityti daugiau »

Stebuklinga žolelių galia

Stebuklinga žolelių galia

Kupolės šventė buvo bene svarbiausia baltų šventė. Ji dabar geriau žinoma kaip Rasų ar Joninių šventė, tačiau Kupolinės turi daugiau ir įvairesnių papročių. Šią dieną švenčiamas gyvybės sugrįžimas į žemę, į augalus – viskas žaliuoja, auga ir žydi. Kupolės šventė ...

Skaityti daugiau »

Saulė nemiega per Jonines

Saulė nemiega per Jonines

Kasmet apie birželio 22–24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Jono varduvėmis. Stebuklai ...

Skaityti daugiau »

Gervių sparnais padabinta diena

Gervių sparnais padabinta diena

Gegužės 13 dieną, meilės deivės Mildos dieną, Veiverių gimnazijos 2 klasės mokytoja Akvilė Krutkevičiūtė skyrė bendravimui su vaikais apie meilės, jausmų, draugystės svarbą. Visą dieną mokiniai atlikinėjo įvairias užduotis įprasmindami savo diskusijas, kilusias mintis. Džiugu matyti, kad mažieji gali būti ...

Skaityti daugiau »

Keliaujanti meilės deivė

Keliaujanti meilės deivė

Pasaulio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, vasario 14 d. puikiai žinoma ir švenčiama kaip meilės ir įsimylėjėlių diena. Tačiau kol Vakarų kultūra nebuvo užkariavusi žmonių širdžių su šv. Valentino istorija, lietuviai meilės dieną vadindavo Mildos diena (gegužės mėn. 13 d.). ...

Skaityti daugiau »

„Pažaliavo kaip Jorė“

„Pažaliavo kaip Jorė“

Jorės, arba Ganiklio, diena (balandžio mėn. 23 d.) turi sąsajų su krikščioniška šv. Jurgio diena – Jurginėmis. Jorė (arba Joris) – ne tik žalumos dievybės vardas. Nuo seno taip vadinamas ir pavasario Perkūnas, žadinantis gyvybės jėgas. Štai Ganiklis, žinomas kaip ...

Skaityti daugiau »

Žalia, žalia Ganiklio diena

Žalia, žalia Ganiklio diena

Kasmet Lietuvoje švenčiama Jorės, Ganiklio, arba Jurginių, šventė šiemet buvo kaip niekada žalia, šilta ir saulėta. Tikra Jorės diena. Retai kada pasitaiko, kad šią dieną į ganyklas išgenami gyvuliai jau nebešąla ir gali skanauti šviežią žolę. Apie šią gražią senovės ...

Skaityti daugiau »

„Gandras parskrido ir kielę po sparnu parsinešė“

„Gandras parskrido ir kielę po sparnu parsinešė“

Blovieščiai, arba Gandrinės (kovo mėn. 25 d.), ypatingi savo papročiais, kurie ypač patinka jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams ir darželinukams. Vievyje ši šventė švenčiama iki šiol. Šią dieną portalo Lietuvė.lt redakcija vyko į Vievio pradinę mokyklą pas ikimokyklinukus. Mažieji gandriukai mus ...

Skaityti daugiau »
Scroll To Top