Antanas Juodiškis
Gyvena: 8 m. Portadown,
Didžiojoje Britanijoje
Papasakokite apie save, kodėl išvykote iš gimtinės?
Labai daug ką pasakoti iš tikrųjų galėčiau, turbūt reikėtų geros knygos, kad viskas tilptų, bet kol kas tik truputėlį. 2004 metais, kada mums Europa atidarė duris laisvai keliauti, beveik su pirmąja smalsuolių „gauja“ išvykau į Jungtinę Karalystę. Dar kaip šiandien prisimenu, kokias eiles reikėjo stovėti autobusų stotyje, kad gautum bilietą, ir tai išvykimui po kelių savaičių (apie lėktuvo bilietus net nekalbu). Visi bilietai buvo išpirkti keliems mėnesiams į priekį ir kainos iškeltos. Išvykau smalsumo genamas naujų galimybių ieškoti ir pasaulio pamatyti. Atsisveikinęs su savo mergina (dabartine žmona), sėdau autobusan ir tris paras dardėjau iki Londono, miegoti beveik nemiegojau, nes buvo labai smalsu, kas ta Europa. Labai nusistebėjau Vokietija: kas 10 kilometrų stovinčiais fabrikais ir kaip grybais po lietaus dygstančiomis vėjo jėgainėmis. Privažiavus Londoną (buvo naktis), kai autobuso vairuotojas bandė išlaviruoti ir neužvažiuoti niekam ant kojos ar kitos svarbios kūno dalies – per visą Londono autobusų stotį, pakraščiuose, ant gatvės ir visur kitur, kur tik galima pasitiesti miegmaišį, miegojo žmonės. Draugai, pasitikę mane Londone, paaiškino šitą fenomeną: kai kurie neturi pinigų nuomai, kai kurie tik atvažiavę, bet visi tokie patys laimės ieškotojai kaip aš. Dar po 12 valandų kelio atsidūriau gražiame, ramiame, draugiškų žmonių ir niekur neskubančio gyvenimo miestelyje – Portadown. Kartais dabar pasidžiaugiam su žmona, kad gyvename provincijoje, nes gyvenimas didmiestyje turi daugiau minusų negu pliusų.
Kaip kilo idėja sukurti tokį verslą? Kodėl „Apuokas“?
Aš pats esu perskaitęs daugybę knygų ir nuolat susidurdavau su problema, kur gauti lietuviškų leidinių. Taip pat teko bendrauti su dauguma lietuvių ne tik miesteliuose, bet ir atokesnėse vietovėse, kurie atsiveždavo žurnalų tik iš Lietuvos. Taip žingsnelis po žingsnelio išsirutuliojo žurnalų prenumeratos idėja Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Kodėl Apuokas.co.uk? Dėl keleto priežasčių: apuokas nuo mokyklos laikų asociavosi su išsilavinimu, švietimu ir jis gražus paukščiukas. Net mano sūnaus mokyklinė uniforma turi apuokiuko logotipą, taigi visas mano gyvenimas apuokų apsuptas. Visą laiką domėjausi verslu ir galimybėmis pradėti savo verslą, bet anksčiau tai buvo tik hobis ir žinių troškimas, o dabar taip maloniai sunkus ir atsakingas vadovo darbas. Šiuo metu turime tokius didelius užsakovus, kaip Jungtinės Karalystės įkalinimo įstaigos, biblio-
tekos, taip pat tūkstančius lietuviškų žurnalų ir laikraščių prenumeratorių visuose Jungtinės Karalystės ir Airijos kampeliuose. Pradėti verslą Jungtinėje Karalystėje šiuo metu tikrai lengviau negu Lietuvoje. Pradėti verslą sudarytos šiltnamio salygos: nemokami mokymai, nemokami verslo kursai, remiami visokių smulkių paramos fondų (duoda pinigų, kurių nereikia grąžinti). Bet žvelgdamas 20-30 metų į priekį, manyčiau, Lietuva bus aukso kasyklos. Čia ne tik mano nuomonė, taip kalba ir rimti ekonomistai.
Ką jums reiškia lietuviškas žodis, lietuviška spauda?
Lietuviškas žodis labai svarbus, gaila, kad to dar nesuvokia Lietuvos politikai. Yra taip, kaip yra, bet šiuo metu iš Lietuvos išvykę apie 500 000 lietuvių (čia tik oficiali informacija, manyčiau, emigrantų yra dar daugiau). Tarkim, kiekviena šeima turi vidutiniškai po 2 vaikučius, taigi mes gauname 500 000 būsimų vadybininkų, ekonomistų, logistų ir kitų tikrai unikalių specialybių būsimų Lietuvos piliečių, kurie mokėdami laisvai šnekėti angliškai, pakeltų Lietuvos ekonomiką į debesis…
Tam reikėtų rimtų politinių sprendimų, duoti ambasadoms darbo, surasti mokytojų ir finansavimą lietuvių tautinėms mokyklėlėms.Tos kelios mokytojų algos atsipirktų tūkstanteriopai – čia tokia mano, kaip verslininko, nuomonė.
Ar domisi išvykę lietuviai lietuviškais žurnalais?
Taip, lietuviai labai išsilavinusi tauta. Mes gauname daugybę laiškų su padėkomis, kad atsirado tokia paslauga, taip pat prašymų, kokių žurnaliukų dar norėtų matyti prenumeratoje. Kai kurie prenumeruojasi net po keturis žurnaliukus: dažniausiai du mamai, vieną tėčiui ir vieną vaikučiui. Jaučiu pagarbą tėveliams, kurie prenumeruoja žurnaliukus vaikučiams, moko juos lietuvių kalbos.
Kaip jūs pristatote žmonėms žurnalus, juk Anglija ir Airija labai didelės, tai ne Lietuva?
Šiuo metu esame pasirašę sutartis su „An Post“ Airijoje ir Karališkuoju paštu Jungtinėje Karalystėje, kurie pristato mūsų žurnalus, nesvarbu, kurioje vietoje gyvena prenumeratoriai. Neseniai gavome laišką iš merginos, gyvenančios Škotijos kalnuose, iš miestelio, kur gyvena iš viso 40 žmonių. Ji mums parašė norinti gauti lietuvišką žurnalą į namus. Teko atsakyti: „Jeigu į jūsų kalną įlipa paštininkas, tada gausite.“ Vėl gavome laiškelį: „Įlipa“ ir šypsenėlių.
Galbūt turite naujų idėjų ir planų?
Šiuo metu rengiame kalėdinių prenumeratų pasiūlymus, nes praeitais metais tikrai sulaukėme nemažo susidomėjimo. Gerai, kai gali padovanoti unikalią dovaną, kurią žmogus prisimins visus metus. Turiu dar keletą naujų idėjų, bet dar brandinu, skaičiuoju. Žmogus jau toks, kad vis kažką galvoja. Beje, Lietuvos verslininkams pranešimas: Anglai šiuo metu labai susidomėję Lietuvos rinka.
Žurnalas „Lietuvė“ nori suvienyti visus lietuvius, išsibarsčiusius po pasaulį, o ką apie tokią draugystę manote Jūs?
Labai džiaugiuosi, kad pradėtas leisti žurnalas „Lietuvė“. Iš atsiliepimų ir emigrantų susidomėjimo manau, kad šis leidinys bus vienas populiariausių tarp išvykusių ir gyvenančių Lietuvoje lietuvių.