Solamita Sabaliauskaitė
Gimė: Telšiuose
Gyvena: trečius metus Hadersfilde (Huddersfield), Didžiojoje Britanijoje
Studentė, tinklaraščio www.healthyhappened.com apie sveiką mitybą autorė
Moto: „Mažais žingsneliais kiekvieną dieną“ (angl. „Take small steps every day“)
Solamita Sabaliauskaitė jau trečius metus gyvena Didžiojoje Britanijoje, studijuoja Hadersfildo universitete renginių vadybą. Jai trumpai papasakojus apie gyvenimo svetur pradžią, mūsų pokalbis pakrypo kiek neįprasta, tačiau turbūt kiekvienam savimi besirūpinančiam žmogui aktualia sveikos gyvensenos tema. Mat vos prieš kelerius metus dėl sveikatos problemų pakeitusi gyvenimo būdą, atsigręžusi į natūralios gamtos teikiamas gėrybes Solamita, kaip dabar pati tvirtina, kartu pakeitė ir savo gyvenimą. Dabar ji yra įnikusi į alternatyviosios medicinos studijas, pati rašo apie maistą ir mitybą (lietuvių ir anglų kalbomis), gamina, fotografuoja, populiarina sveikos mitybos ir gyvensenos idėjas, dalijasi receptais su visais, kurie ieško, kaip pakeisti mėgstamus, tačiau sveikatai ne itin naudingus produktus ar patiekalus. Kviečiame ne tik susipažinti su šia miela, entuziazmo nestokojančia mergina, bet ir pasisemti sveikos mitybos idėjų. O galbūt ji netgi taps Jūsų gyvenimo pokyčių įkvėpėja!
Solamita, kodėl nusprendėte studijuoti Didžiojoje Britanijoje?
Viskas susiklostė visai netikėtai. Su drauge nusprendėme užpildyti studijų paraiškas, įvykdėme visas sąlygas ir buvome priimtos. Tais pačiais metais, kai baigiau mokyklą, sėkmingai įstojau ir Lietuvoje (vis dėlto norėjosi išmėginti tą stojimo laimę), tačiau viską apgalvojusi atsisakiau valstybės finansuojamos vietos Lietuvos universitete ir išvykau studijuoti į Angliją.
Artimieji nemėgino atkalbėti?
Šeimoje vienas kitą labai palaikome. Tikime, jog žmogus labiausiai tobulėja ir atranda daugiausia naujų dalykų peržengęs savo komforto zonos ribas. Turbūt šiuo atveju ribos buvo Lietuvos sienos. Mama, žinoma, jaudinosi, bet praėjus keliems mėnesiams viskas aprimo. Stengiuosi kuo dažniau grįžti į Lietuvą aplankyti jos ir kitų artimųjų.
Prisiminkite pirmąsias dienas, savaites ar mėnesius šioje šalyje. Kaip sekėsi prisitaikyti prie naujovių?
Nemeluosiu – buvo tikrai labai sunku, nes viską, ką myliu, palikau Lietuvoje. Pati dar šiandien savęs klausiu, iš kur sėmiausi tos drąsos prieš trejus metus viską palikti ir išvykti. Vis kartodavau, jog jeigu lagamine turėčiau savo šeimą ir draugus, niekada nesiskųsčiau ir nebambėčiau! Prie visų kitų pokyčių prisitaikyti buvo gana lengva. Pirmuosius mėnesius viskas buvo taip nauja ir įdomu, kad net gniaužė kvapą.
Ar kaip būsima renginių organizatorė matote Anglijoje daugiau perspektyvų? O galbūt svarstote grįžti į Lietuvą?
Perspektyvų čia tikrai matau daugiau, tačiau Lietuvai nesakau „ne“. Ir turbūt niekada nesakysiu. Tikrai norėčiau į ją sugrįžti, jei tik rasiu, kur save realizuoti. Tačiau prieš tai dar labai noriu pagyventi didesniame Anglijos mieste ar kur kitur. Tikiu, jog laikas viską sudėlios į tinkamas lentynas.
Galbūt studijuodama ir dirbate?
Čia atvykusi jau trečią dieną susiradau darbą restorane. Pasijaučiau tikru laimės kūdikiu, nes darbai mūsų mažame miestelyje tikrai nesimėto. Studijuodama dirbau dvejus metus. O vėliau atlikau metų praktiką universitete – dirbau renginių ir rinkodaros koordinatore.
Kaip jautėtės darbe?
Darbe jaučiausi priimta išties šiltai. Bendradarbiai itin tolerantiški ir paslaugūs, tarp jų niekada nesijaučiau tarsi balta varna.
Šiemet pradėjote studijuoti ir alternatyviąją mediciną. Ko būtent mokotės?
Kalbant trumpai, alternatyvioji medicina apima daug įvairių gydymo metodų: natūropatiją, homeopatiją, akupunktūrą, gydymą vaistažolėmis, dėlėmis ir panašiai. Pasirinkau natūropatijos studijas, orientuotas į mitybą. Dabar mokausi apie virškinimo sistemą ir jos sutrikimus, svorio kontroliavimą, maistingąsias medžiagas, maisto produktų ženklinimą, vitaminus, papildus, maisto netoleravimą ir taip toliau. Per šias studijas mokoma holistinio požiūrio į sveikatą ir gydymą. Vadovaujantis šiuo požiūriu, gydoma ne įprastu metodu šalinant ligos simptomus ar slopinant organizmo reakcijas, o žvelgiant į kiekvieną žmogų kaip į individą. Šiuo požiūriu pacientas yra žmogus, turintis problemų, kurias reikia spręsti atsižvelgiant į jo fizinius, psichinius, socialinius bruožus, ligos istoriją, gyvenimo būdą ir taip toliau, nes viskas tarpusavyje susiję. Mano manymu, būtų labai gerai, jei amžių patikrinta liaudies medicina būtų pradėta derinti su dabartine, nes atlikta nemažai tyrimų, rodančių, kad toks gydymas gali palengvinti ir pagreitinti gijimą, malšinti skausmą ar apsaugoti nuo komplikacijų. Kiekvieno mūsų organizmas skirtingas, todėl tai, kas tinka vienam asmeniui, gali visiškai netikti kitam – vienas dydis netinka visiems.
Kokią įtaką šios studijos daro Jūsų požiūriui į mitybą?
Šios studijos labai pakeitė mano požiūrį į mitybą, o dar labiau – į šiandien skleidžiamas mitybos teorijas, įvairiausius mitybos judėjimus ir panašiai. Juk tikrai labai dažnai tikime tuo, ką skaitome spaudoje, internete ir ką mums pasako draugai. Mitybos patarimai ir nuomonės skiriasi taip, kad dažniau tik klaidina, nei būna naudingi. Dabar informaciją atsirenku labai atsargiai, vertinu kritiškai.
Sveika mityba, sportas, įvairūs sveikatinimo būdai dabar itin populiarūs, žmonės tampa vis sąmoningesni šiuo požiūriu. Papasakokite, kaip Jūs nusprendėte keisti savo gyvenimo būdą.
Pakeičiau savo gyvenimo būdą, nes teko susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis. Niekada nebuvau labai gera savo kūnui: tikrai nežiūrėjau, ką dedu į burną, netausojau savęs, dirbau viršvalandžius net nesukdama galvos, kad visa tai gali pakenkti mano sveikatai. Nusprendusi gydytis natūraliu būdu, reikšdama meilę savo kūnui per tinkamą mitybą ir aktyvų gyvenimo būdą, netrukus pasijaučiau daug geriau. Atsisakiau perdirbto, rafinuoto maisto, mėsos, glitimo, pieno, cukraus ir susiejau savo valgymo įpročius su natūraliais, ekologiškais produktais, kurie suteikia daugiau naudingų ir maistingų medžiagų. Šitaip maitinuosi jau apie dvejus metus. Aišku, iš pradžių viskas nevyko labai sklandžiai, nes niekada nebuvau puiki virėja. Todėl prireikė šiek tiek laiko susipažinti su įvairiomis daržovėmis, grūdais, ankštinėmis kultūromis, žolelėmis, prieskoniais, cukraus, pieno alternatyvomis ir pan. Vėliau susidomėjau lengvuoju kultūrizmu, o tai mane labai paskatino pradėti domėtis ir sporto mityba. Pradėjusi studijuoti dar labiau į visa tai panirau.
Kaip nuo tada pasikeitė Jūsų gyvenimas?
Tikrai niekada nebūčiau patikėjusi, kad šioje kelionėje išmoksiu tiek daug. Tai tikrai nuostabu. Kai pakeičiau savo gyvenimo būdą, pasikeitė ir mano gyvenimas. Dabar sveikata yra mano prioritetas, o sveika mityba – mano aistra. Jaučiuosi daug artimesnė sau ir gamtai nei anksčiau. Nesigailiu, kad teko ir vis dar tenka atsisakyti be galo daug dalykų, kuriuos taip mėgau! Vis dėlto nė vienas jų man niekada nedavė nieko gera. Dabar jaučiuosi energinga, žvali ir pilna įvairiausių idėjų! O svarbiausia, jaučiu, kad dabar galiu pasiūlyti žmonėms daug daugiau!
Norėčiau pabrėžti, jog norint pasiekti savo geriausią sveikatos būklę ne visada užtenka pasirūpinti tik mityba. Sveikatingumas apima tiek emocinius, tiek dvasinius, tiek fizinius dalykus – į viską vertėtų atkreipti dėmesį. Visi galime pasirinkti tapti sveiki ir laimingi.
Kaip kilo mintis kurti tinklaraštį „Healthy Happened“?
Viskas tiesiog nebetilpo galvoje. Labai troškau erdvės, kurioje galėčiau išreikšti mintis. O pradėjusi mokytis apie mitybą sužinojau daug naujų dalykų ir norėjau jais pasidalyti su visais. Pagrindinis mano tikslas yra paskatinti žmones atsigręžti atgal ir pabėgti nuo dabartinės mitybos propagandos, dogmų ir dezinformacijos žiniasklaidoje. Labai noriu įkvėpti žmones palaikyti artimesnį ryšį su gamta, ne tik atidžiau rinktis maistą, bet ir pasirūpinti savo emocine gerove.
Kas slepiasi už pavadinimo „Healthy Happened“?
Pradėjusi svarstyti dėl savo naujo tinklaraščio pavadinimo, tiesiog susirašiau visus kilusius vaizdinius, idėjas, žodžius, apibūdinančius tai, apie ką noriu rašyti ir kuo ketinu dalytis su žmonėmis. Pasirinkau būtent šį pavadinimą, nes pažodžiui tai ir reiškia, jog sveikata, sveikatingumo samprata atėjo į mano gyvenimą man patogia forma. Noriu įrodyti, kad sveikas gyvenimo būdas gali būti prieinamas visiems.
Kokios pagrindinės Jūsų sveikos gyvensenos taisyklės? Ar nėra sunku jų laikytis?
Tikrai neturiu jokių taisyklių. Mano nuomone, tai, ką pasirinkau, yra tiesiog mano gyvenimo būdas, jokių taisyklių nesikuriu ir todėl niekada nereikia jų laužyti. Viskas yra labai paprasta. Gamta yra paprasta, todėl stenkimės ir mes nieko neapsunkinti. Neįsprauskite savęs į rėmus apsiribodami vienokiomis ar kitokiomis taisyklėmis. Svarbiausia valgyti tikrą, natūralų maistą ir reguliariai judėti. Klausykite savo kūno, nes galite be galo daug išgirsti.
Ar to mokote ir draugus? O galbūt jie savaime perima tai iš Jūsų?
Draugai daugiau ar mažiau sveikos gyvensenos idėja tikrai susidomėjo. Smagu, kai ką nors įkvepi. Maloniausia, kai jie gaminasi maistą pagal mano receptus. Tikrai džiaugiuosi, kad turiu be galo gerų draugų, kurie noriai palaiko „Healthy Happened“ idėją ir mane motyvuoja. Taip pat džiaugiuosi ir dėl savo šeimos. Visi pradėjo valgyti daugiau augalinių produktų, domėtis sveika gyvensena ir sportuoti! Šiuo metu sportuoju kartu su mama, tai tikrai nuostabu.
Ką patartumėte žmonėms, nusprendusiems keisti savo mitybos įpročius?
Mano manymu, svarbiausia yra rasti savo mėgstamiausių, bet ne pačių naudingiausių produktų alternatyvų – tada nesijausite, lyg būtumėte kažką praradę.
Kokių produktų Jūsų virtuvėje galima rasti dažniausiai, o ko joje nepamatytume?
Stengiuosi visada turėti šviežių vaisių ir daržovių, riešutų, sėklų, įvairių ankštinių kultūrų, rudųjų ryžių, grikių, ekologiškų kiaušinių, avižų, džiovintų vaisių, namie gamintų dribsnių ir kitokių skanėstų, 100 % klevų ir agavų sirupo, aliejaus (kokosų, alyvuogių, sėmenų, avokadų), kokosų pieno, kakavos miltelių, juodojo šokolado, prieskonių, medaus, vadinamojo supermaisto, pavyzdžiui, vingrūnių (spirulina) ir peruvinės pipirnės (maca) miltelių ir t. t. O mano namų spintelėse niekada nerasite kvietinių miltų, cukraus, pieno, saldainių, mėsos, sojos produktų, putojančių gėrimų (limonado, energinių gėrimų ir t. t.), prekybos centruose parduodamo pomidorų padažo, majonezo, šviesių makaronų, greitojo maisto (picų, bulvyčių ir t. t.).
Ką manote apie pasakymą, kad svarbiau ne tai, ką valgome, o tai, kiek suvalgome?
Esu visiškai įsitikinusi, kad svarbu yra tai, KĄ valgome. Mūsų kūnui, smegenims yra reikalingos maistingosios medžiagos, vitaminai, todėl tikrai nesiūlyčiau „užkimšti“ organizmo tuščiomis kalorijomis, nors ir valgant po labai mažai.
Ko sunkiausia buvo atsisakyti Jums pačiai ir kuo tai pakeitėte?
Turbūt sunkiausia buvo atsisakyti saldumynų. Esu tikras cukraus „monstras“! Tačiau ilgainiui atsirado begalė alternatyvų. Kai noriu ko nors saldaus, dažniausiai renkuosi obuolį su riešutų sviestu, šokoladinius avokado putėsius, riešutus su juoduoju šokoladu ir džiovintomis spanguolėmis, mangų pudingą, kokosinę bananų duoną su sezamų sėklomis, bananų ledus ir t. t. Alternatyvų tikrai daug! Pavyzdžiui, šokoladą visada puikiai pakeičia kakava, o paprastus miltus – grikių, rudųjų ryžių, kvinojų, kokosų miltai.
Ne paslaptis, kad džiovinti vaisiai, kuriais dažnai siūloma keisti saldumynus, neretai taip pat turi nemažai cukraus…
Labai svarbu džiovintus vaisius rinktis atidžiai. Reikėtų nepamiršti, kad tai yra švieži vaisiai, iš kurių pašalintas vanduo: vienas džiovintas vaisius turi tokį patį kalorijų ir cukraus kiekį, kaip ir šviežias. Kadangi mes valgome akimis, esame linkę džiovintų vaisių suvalgyti daugiau, nei reikėtų.
Perkant džiovintus vaisius, svarbu atkreipti dėmesį į ant pakuotės pateikiamą sudedamųjų dalių sąrašą – vaisiuose neturėtų būti pridėtinių saldiklių (cukraus, kukurūzų sirupo ir panašiai), ypač džiovintose vyšniose ir spanguolėse. Ieškokite tokių džiovintų vaisių, kurių ženklinimo etiketėje būtų paminėtas tik atitinkamas vaisius ir nebūtų jokių priedų. Džiovinti vaisiai tikrai nėra saldainiai, todėl ir jų skonis neturėtų būti toks.
Ar galite paneigti, kad maitintis sveikai yra brangu? Ar tai galėtų būti prieinama net ir minimalias pajamas gaunančiam lietuviui?
Tikrai reikia pripažinti, jog tam tikri sveiki produktai yra netgi labai brangūs. Tačiau visi norime maitintis sveikai ir visavertiškai per daug neišlaidaudami. Sveika mityba yra savotiška investicija – investuojame į save, į savo sveikatą. Yra tikrai daug būdų sutaupyti ir valgyti sveiką maistą. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į ankštines kultūras (pupelės, lęšiai), grūdus, kruopas, kurios parduodamos gana pigiai. Kitas būdas sutaupyti – pirkti tam tikrus produktus dideliais kiekiais. Dažnai atrodo, kad tam reikia daug pinigų, tačiau, pirkdami dažnai mažais kiekiais, neretai išleidžiate kur kas daugiau.
Jeigu norite valgyti sveikai ir nebrangiai, pamirškite brangius supermaistu vadinamus produktus, pavyzdžiui, vingrūnių (spirulina) ir peruvinės pipirnės (maca) miltelius, ispaninio šalavijo (čija (chia)) sėklas ir panašiai. Nors šie produktai yra labai naudingi, tačiau apsidairę aplink rasime dar geresnio maisto už prieinamesnę kainą. Tai, pavyzdžiui, brokoliai, paprikos, morkos, burokėliai ir t. t. Nepasiduokite reklamos įtakai, priimkite savo sprendimus.
Taip pat vertėtų rinktis sezonines daržoves ir vaisius, kurie būna pigesni ir kartu naudingesni. O jeigu negalite nusipirkti tam tikrų daržovių, vaisių, prieskonių, žolelių, bandykite užsiauginti jų patys! Jei turite galimybę, užsiimkite sodininkyste! Prieskonius ir tam tikras žoleles galite augintis ir namie. Tai tikrai puikus būdas turėti sezoninio, šviežio maisto po ranka, taip pat tai puiki pamoka ir patirtis visai šeimai.
Gaminkite didelį kiekį maisto, kad jo užtektų kelioms dienoms. Jei reikia, likutį galite užšaldyti. Toks būtų pagrindinis mano patarimas visiems norintiesiems sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko.
Papasakokite apie savo aktyvų gyvenimo būdą. Ar daug laiko skiriate sportui?
Šiuo metu užsiimu lengvuoju kultūrizmu (mėgėjiškai). Sportuoju 3–4 kartus per savaitę. Jei nepavyksta atlikti treniruotės, tada daug vaikščioju, važinėju dviračiu, riedučiais ir panašiai. Taip pat pastaruoju metu didelį dėmesį skiriu lankstumo lavinimui.
Ką patartumėte norintiems sulieknėti žmonėms?
Norint sulieknėti, svarbu kartu ir tinkamai maitintis, ir sportuoti. Tai yra tiek sveikos gyvensenos, tiek lieknėjimo pagrindas (70 % rezultato lemia mityba, 30 % – sportas). Todėl labai svarbu susitvarkyti maisto lentynas ir šaldytuvą prieš pradedant prakaituoti sporto salėje. Taip pat labai svarbu visada turėti tikslą ir jo siekti, nesustoti pusiaukelėje. Atraskite tai, kas jus labiausiai motyvuoja (galbūt tai yra jūsų besikeičiančio kūno nuotraukos, o gal nauji sportiniai bateliai). Šis procesas turi būti smagus. Nepamirškite savęs pasveikinti ir pasidžiaugti atlikę sunkų darbą. Ir tikrai nesvarbu, jog dar nepasiekėte finišo tiesiosios. Niekada nebauskite savęs ir neliūdėkite, jei padarėte ką nors, kuo tikrai nesididžiuojate savo svorio metimo kelionėje (suvalgėte spurgą, nenuėjote į sporto salę ir panašiai). Visada galite grįžti į kelią. Šiuo atveju labai tiktų frazė: „Niekada nežiūrėk atgal, nes tu neini į tą pusę.“
Turbūt dažnai tenka girdėti su mityba ar apskritai sveika gyvensena susijusių mitų?
O taip! Mitų tikrai labai daug, pavyzdžiui, kad angliavandeniai ir riebalai yra blogai ir pan. Tiek angliavandeniai, tiek baltymai, tiek riebalai yra labai reikalingi mūsų organizmui. Saikinga subalansuota mityba yra kelias į sėkmę. Žmonės persistengia atsisakydami riebalų, angliavandenių, pavyzdžiui: „Aš negaliu valgyti avokadų, nes jie turi per daug riebalų.“ Nesąmonė. Šie maisto produktai iš tikrųjų maitina mūsų kūną taip pat, kaip kiti gerieji riebalai: riešutai, aliejus (alyvuogių, kokosų, sėmenų, avokadų ir kt.) ir t. t. Sveiki augaliniai riebalai yra ypač naudingi moterims: jie padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą, naudingi plaukams, nagams, odai ir kt.
Taip pat dauguma mano, kad augaliniame maiste nėra pakankamai baltymų. Tai netiesa. Yra įrodyta, jog augalinis maistas yra itin puikus baltymų šaltinis (Amerikos dietologų asociacija yra paskelbusi labai gerą pranešimą, jį galite skaityti čia: http://www.vrg.org/nutrition/2009_ADA_position_paper.pdf). Geriausi augalinių baltymų šaltiniai yra lęšiai, pupelės, avinžirniai, avinžirnių užtepas, kvinojų kruopos, riešutai, bičių žiedadulkės, špinatai, tamsiai žalios daržovės.
Dėkoju už pokalbį.
Solamitos patarimų, receptų ir kitokios naudingos informacijos galima rasti:
www.facebook.com/healthyhappened
www.instagram.com/healthyhappened
Kalbino Inga Nanartonytė