Pradinis / Emigrantai – Lietuvos dalis / Darbas Lietuvai už jos ribų: iniciatyvusis Londono Sičio lietuvių klubas

Darbas Lietuvai už jos ribų: iniciatyvusis Londono Sičio lietuvių klubas

Turbūt daugumai, kurie bent šiek tiek domisi užsienio lietuvių organizacijų veikla, jau ne kartą girdėtas, o gal ir gerai pažįstamas Londono Sičio lietuvių klubas, beveik 10 metų vienijantis Jungtinės Karalystės sostinėje dirbančius finansų, teisės, verslo konsultavimo ir kitų sričių profesionalus lietuvius. Tai veržlių ir ambicingų žmonių organizacija, siekianti dalytis patirtimi ir žiniomis ne tik tarpusavyje, bet ir su Lietuva, su plačiai po pasaulį pasklidusiais tautiečiais.

Šiemet šio lietuvių klubo valdybos pirmininke išrinkta Vilma Midverytė, prieš tai dvejus metus priklausiusi klubo valdybai. Nors iš Klaipėdos kilusi Vilma 14 metų nebegyvena Lietuvoje, tačiau panašu, kad jos ryšiai su tėvyne išliko labai glaudūs. Argi kitaip imtųsi savanoriškos veiklos klube, turėdama daug darbų ir kitokių veiklų? Vilma pripažįsta, jog yra dalykų, kuriuos dėl to tenka aukoti, tačiau supratusi, kiek šis klubas, jo projektai gali duoti jauniesiems lietuviams, net neabejoja – prisidėti prie jo verta. „Man nėra nieko geriau už emocinį pasitenkinimą, kurį jaučiu kam nors padėdama“, – teigia klubo pirmininkė, kuri mielai sutiko daugiau papasakoti apie šios organizacijos veiklą, jos prasmę ir savo pačios karjeros kelią.

Vienija apie 60 Londono Sityje dirbančių lietuvių

Londono Sitis – tai istorinis Londono centras, laikomas vienu didžiausių komercinių ir finansinių pasaulio centrų. „Čia susitelkusios finansinės institucijos, bankai, fondai, teisininkai, technologijų bendrovės ir įvairių kitų sričių organizacijos, kurios vienaip ar kitaip atstovauja finansų industrijai arba teikia jai paslaugas“, – taip Londono Sitį apibūdina V. Midverytė. Jame įsikūrę ir nemažai teisės, bankininkystės, draudimo, rinkodaros, verslo konsultavimo bei kitose srityse dirbančių lietuvių profesionalų. Todėl 2006 metais, siekiant suvienyti šiuos tautiečius, tuomečio Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Vygaudo Ušacko iniciatyva buvo įkurtas Londono Sičio lietuvių klubas (Lithuanian City of London Club, LCLC). „Siekta suvienyti lietuvius profesionalus, dirbančius Londono Sityje, kad šie galėtų dalytis patirtimi vieni su kitais, padėti naujiems atvykėliams užmegzti naujus profesinius ryšius ir paremti tuos, kurie grįžta į Lietuvą. Klubo tikslas ir šiandien yra tas pats“, – pasakoja Vilma.

Klubui šiuo metu priklauso apie 60 narių. Jo valdybą sudaro keturi nariai ir prezidentas. Šiemet, 2015 m., be V. Midverytės, valdybai priklauso Vaiva Katinaitė, Lina Gečiauskaitė, Marius Raugalas ir Gedas Mitkus.

Bendradarbiauja su Lietuvos institucijomis ir organizacijomis

Pasak V. Midverytės, Londono Sičio lietuvių klubas bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis – tiek lietuviškomis, tiek užsienio. „Visas jas būtų sunku ir išvardyti, – sako ji, – tačiau daugiausia esame bendradarbiavę su organizacijomis „Global Lithuanian Leaders“, „Invest Lithuania“, Lietuvos komercijos rūmais Jungtinėje Karalystėje (Lithuanian Chamber of Commerse in the United Kingdom), Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėje Karalystėje, kitais Rytų Europos Sičio klubais.“ Siekiama palaikyti ryšius su Lietuva, atstovauti jai įvairiuose susitikimuose su politikos ir verslo atstovais, prisidėti prie mūsų šalies pozicijų stiprinimo pasaulinėje rinkoje.

Paklausta, ar jaučia didėjantį Lietuvos domėjimąsi svetur gyvenančiais lietuviais, pašnekovė tvirtina pastebinti, kad užsienio lietuvių veikla domimasi išties nemažai: „Smagu matyti, kad judama glaudesnio bendradarbiavimo su lietuviais, gyvenančiais užsienyje, link. Vis rečiau girdžiu neigiamų komentarų apie išvažiavimą iš Lietuvos, vis daugiau kalbama apie tai, kaip lietuvių diaspora gali prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.“

Viso pasaulio lietuviams skirta mentorystės programa ir filantropinė veikla

Nors, kaip prieš tai minėta, pagrindinis klubo tikslas – vienyti Londono Sityje dirbančius lietuvius, ilgainiui buvo išplėtoti du daugiamečiai projektai – filantropinė veikla ir mentorystės programa „LT Big Brother“. Vykdydamas šiuos projektus Londono Sičio lietuvių klubas siekia padėti būsimiesiems specialistams, dar tik ieškantiems savojo karjeros kelio, ir sunkiau gyvenančių Lietuvos šeimų vaikams. „Glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos „Carito“ organizacija ir kasmet remiame įvairius projektus, skirtus Lietuvos vaikų gerovei. O mūsų mentorystės programa „LT Big Brother“ dabar jau yra išplitusi po visą pasaulį. Mes šiuo metu kuruojame projektą Jungtinės Karalystės regione“, – trumpai projektus apibūdina lietuvių klubo vadovė.

Kalbant apie paramą vaikams, stengiamasi ne tik paremti vaikų dienos centrus daiktais, kurių jiems trūksta, bet ir – turbūt dar svarbiau – rengti centrų lankytojams turiningas išvykas. Viena naujesnių Londono Sičio lietuvių dovanų buvo Varėnos vaikų ir paauglių centrą „Svajonė“ bei Eišiškių vaikų dienos centrą „Nazaretas“ lankantiems vaikams ir jų mamoms suteikta galimybė dalyvauti edukacinėje programoje „Grikio kelias nuo sėjos iki pietų stalo“. Ši ne tik nuo kasdienybės atitraukianti, bet ir vaikų kultūrines žinias papildanti išvyka buvo surengta Motinos dienos proga. Jau antrus metus vaikų centro lankytojams Motinos dienos šventę padovanoję Londono Sičio lietuvių klubo nariai tikisi, kad vaikai ir jų mamos iš sunkumus išgyvenančių šeimų, leisdami laiką kartu, dalyvaudami edukacinėse programose, sustiprins tarpusavio ryšius, įgis naujų žinių, pasisems naujos patirties keliaudami, bendraudami tarpusavyje, įsitraukdami į bendras veiklas.

2014 metų pabaigoje grįžę į Lietuvą, klubo nariai beveik 30 Visų šventųjų šeimos paramos centro globojamų vaikų padovanojo Kalėdų šventę su smagiu boulingo turnyru ir vaišėmis. „Kiekvienas šių vaikų yra be galo įdomus. Tereikia šiek tiek dėmesio, kelių šiltų žodžių, padrąsinimo, ir atsiskleidžia pačios gražiausios jų savybės. Kai iš pradžių atrodęs abejingas ir uždaras berniukas apkabina ir dėkoja už puikią šventę, o pats mažiausiasis, tik po kelių padrąsinimų paėmęs rutulį į rankas, baigia žaidimą švytėdamas, surinkęs daugiausia taškų savo komandoje, – sunku suvaldyti emocijas“, – yra sakiusi 2014 metais klubui vadovavusi Viktorija Vasiliauskaitė.

Kitas minėtas projektas – mentorystės programa „LT Big Brother“ – Londono Sičio lietuvių iniciatyva buvo pradėtas įgyvendinti 2009 metais. Vėliau projektas išplito į JAV ir kitas pasaulio šalis (2013 m. jame jau dalyvavo lietuviai iš 24 šalių). Programos tikslas – per neformalų asmenišką bendravimą perduoti įvairiose profesinėse srityse įsitvirtinusių lietuvių žinias ir patirtį perspektyviam visame pasaulyje studijuojančiam Lietuvos jaunimui. Taip padedama tautiečiams išnaudoti profesinį potencialą, siekiama prisidėti prie Lietuvos vystymosi ir geresnės ateities kūrimo.

„Ši programa parodo, jog kad ir kuriame pasaulio kampelyje esame, vis tiek jaučiame ryšį su savo gimtine ir norime pasidalyti žiniomis su tautiečiais, pasitikime lietuviais, kurie ta patirtimi dalijasi. Tai puikus pavyzdys, kaip užsienio lietuviai gali sklandžiai dirbti kartu su žmonėmis Lietuvoje“, – sako V. Midverytė.

Jos teigimu, programa „LT Big Brother“ jaunimui suteikia neįkainojamą žmonių, turinčių reikiamą patirtį tam tikrose srityse, pagalbą. Pašnekovė sako labai apgailestaujanti, kad jos studijų metais nebuvo tokios programos, trūko, kas patartų: „Mano tėtis būtų galėjęs patarti dėl karjeros. Deja, jis paliko šį pasaulį man vos baigus mokyklą, todėl nebuvo žmogaus, kuris man patartų baigus studijas. Jas baigusi, iš tiesų nežinojau, ką norėčiau dirbti. Mentorius tuo metu man būtų buvęs tikras išganymas.“

Patiems mentoriams programa „LT Big Brother“, pašnekovės manymu, taip pat suteikia labai daug. „Ko nors pasiekus savo srityje, įgytų žinių perdavimas kitiems yra tarsi geriausias savo pasiekimų bei žinių užtvirtinimas. Tai taip pat yra prisidėjimas prie bendro visuomenės tobulėjimo ir judėjimo į priekį. Vertinant karjeros požiūriu, buvimas mentoriumi yra gera praktika esamiems ir būsimiems vadovams“, – teigia Vilma.

Pašnekovė jau kelerius metus taip pat prisideda prie studentų konsultavimo įvairiais karjeros klausimais. Kaip pati teigia, pagalba jaunesniems, ne tokiems patyrusiems jai įprasta nuo mokyklos laikų, kai reikėdavo padėti dviem jaunesnėms seserims. „Vėliau, einant karjeros keliu, išsivystė mentorystės ryšiai su mano vadovaujamais žmonėmis, – pasakoja Vilma. – Ir nors karjeros keliai išsiskyrė, mentorystės ryšiai išliko. O prieš ketverius metus prisijungiau prie „LT Big Brother“ programos.“

Paklausta, kokių rezultatų jos konsultuojamiems studentams ir jai pačiai davė dalyvavimas šioje programoje, pašnekovė teigia: „Sunku įvardyti visus rezultatus, bet turbūt dažniausi – tam tikri karjeros sprendimai, pavyzdžiui: keisti darbo sritį, keisti darbdavį ar likti esamoje vietoje, tik pasikrovus naujos energijos. O man pačiai nėra nieko geriau už emocinį pasitenkinimą, kurį jaučiu kam nors padėdama.“

Neplanuota karjera Londone

Pasmalsavus, kokius mokslus krimto pati, dabartinė Londono Sičio lietuvių klubo pirmininkė pasakoja Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje Rygoje įgijusi ekonomikos ir verslo administravimo bakalauro laipsnį, o vėliau, sukaupusi šiek tiek darbo patirties, Edinburgo verslo mokykloje neakivaizdiniu būdu studijavusi verslo administravimą ir įgijusi magistro laipsnį. Vis dėlto studijos nepateikė jai aiškaus atsakymo, kuria karjeros kryptimi eiti. Mergina žinojo tik viena – norėtų gyventi savo svajonių mieste Vilniuje. Tačiau viskas susiklostė neplanuotai.

„Baigusi bakalauro studijas, kaip minėjau, tikrai nežinojau, ką norėčiau dirbti. Buvau atlikusi įvairią studijų praktiką, dirbusi. Ir nors turėjau ne vieną darbo pasiūlymą, nebuvo nė vieno, kuris itin trauktų, – apie karjeros pradžią pasakoja Vilma. – Draugai, dirbantys vienoje anglų technologijų bendrovėje Latvijoje, įkalbėjo pabandyti išlaikyti darbo atrankos testus. Tai priėmiau kaip iššūkį, nes ruošiantis reikėjo labai greitai išmokti šiek tiek programavimo. Atranką perėjau sklandžiai ir kuriam laikui nusprendžiau pasilikti Rygoje. Darbas sekėsi puikiai, po metų buvau pakviesta persikelti į Londoną ir dirbti regioninio skyriaus vadove. Nors galimybė pagyventi Londone mane sužavėjo, tuo metu maniau, jog ilgiau nei metus tikrai neužsibūsiu. Tačiau Londonas yra toks kupinas kultūrų, meno ir kitų įdomybių miestas, kad jame smalsiam žmogui metai prabėga kaip akimirksnis. Tai taip ir skaičiuoju dešimtąjį savo akimirksnį šiame metropolyje.“

V. Midverytė pasakoja, kad adaptuotis Anglijoje jai nebuvo labai sunku. „Esu tolerantiškas ir smalsus žmogus, todėl labai noriai mokiausi vietinių ir tarptautinių ypatybių. Londonas man yra labai patrauklus, nes tai – metropolis, kuriame tiek daug pasaulio kultūrų, jog nereikia būti anglu ar gimusiu Londone, kad galėtum save vadinti londoniečiu“, – sako Vilma, kurios viena didžiausių aistrų – keliauti, pažinti naujas šalis ir kultūras.

Neįprastas anglų mandagumas

Dažnai mėgstama lyginti Lietuvos ir užsienio šalių darbo kultūrą. Pasmalsavus, kokių skirtumų pastebėjo dirbdama Anglijoje, V. Midverytė pasakoja: „Turbūt didžiausias skirtumas, su kuriuo man tenka kasdien susidurti darbe, yra anglų mandagumas. Lietuviai greičiau pasakys tiesiai šviesiai, ką mano, kas patinka, kas nepatinka. O anglai yra labai mandagūs ir nelinkę rizikuoti ką nors nuliūdinti, todėl į akis gali pasakyti viena, tačiau veiksmais parodyti ką kita.“ Pašnekovės manymu, pasimokius anglų istorijos ir tradicijų, galima kur kas geriau suprasti jų kultūrą ir išmokti sėkmingiau plėtoti socialinius ir profesinius ryšius.

Prisidėti prie lietuvių klubo paskatino ilgesys

Kas gi galiausiai atvedė Vilmą į Londono Sičio lietuvių klubą? „Į klubo veiklą įsitraukiau pasiilgusi lietuvybės ir ieškodama bendraminčių. Prisijungusi prie jo sutikau labai daug nuostabių žmonių, radau naujų draugų, atsirado daugiau pažinčių profesinėje srityje“, – džiaugiasi pašnekovė.

Tiesa, įsitraukus į šio klubo veiklą, ne tik pagausėjo draugų būrys, bet ir, tapus klubo pirmininke, Vilmai teko atsisakyti kai kurių kitų veiklų: „Klubo pirmininkas kartu su valdyba yra atsakingas už visą klubo veiklą savo kadencijos metu. Darbas yra savanoriškas ir jo yra gana daug, todėl priimant tokias pareigas svarbiausias klausimas buvo, ar galėsiu šiai veiklai skirti pakankamai laiko. Deja, laiko visada trūksta, todėl svarbiausia buvo apmąstyti, ar galėsiu paaukoti kitas savo veiklas.“

Ji teigia prisidedanti prie klubo veiklos, nes supranta, kiek daug jis gali duoti norintiesiems palaikyti lietuvybę kartu su bendraminčiais tautiečiais.

Tobulėjimo kryptys

Paklausta, kokią Lietuvą mato dabar ir kokia tobulėjimo kryptimi šalis galėtų eiti toliau, V. Midverytė teigia, jog kas kartą grįžusi į Lietuvą sulaukia nemažai malonių staigmenų, džiaugiasi matydama, kaip per tuos 14 metų, kuriuos gyveno svetur, pasikeitė jos gimtinė. „Vis dėlto Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje šalyje, apstu dalykų, kuriuos galima tobulinti. Tačiau turbūt daugiausia dėmesio skirti reikėtų savimonei ir žmogiškosioms vertybėms. To netaikau visiems žmonėms, tačiau matau daug „rakščių“ vien skaitydama naujienų portalus. Rasinė, seksualinė, lytinė lygybė, tolerancija, nuomonės reiškimas nežeminant kitų žmonių – šiose srityse, manau, dar labai daug reikia pasistūmėti į priekį“, – mano Vilma.

Anglų požiūrio į Lietuvą pokyčiai

Paklausta apie anglų požiūrį į Lietuvą, lietuvius, V. Midverytė pasakoja: „Kai pirmą kartą darbo reikalais atvykau į Londoną 2004 metais, praėjus tik keliems mėnesiams po įstojimo į Europos Sąjungą, buvo galima justi, kad daug žmonių dar nebuvo pripažinę mūsų visateisiais Europos piliečiais. Dabar situacija kitokia. Kai paklausta, iš kur esu, atsakau, jog iš Lietuvos, dažnai pašnekovai pasididžiuodami sako, kad turi lietuvių draugų ar net yra viešėję mūsų šalyje.“

V. Midverytė mano, kad Lietuvos vardo garbė tiek Anglijoje, tiek bet kurioje kitoje šalyje priklauso nuo kiekvieno lietuvio darbų, pasakojimų apie tėvynę, didžiavimosi savo šalimi. „Užsieniečiai, sutikę pirmą lietuvį savo gyvenime, bus linkę manyti, jog tas žmogus atspindi šalį. Todėl mažiausiai, ką kiekvienas emigrantas gali padaryti, – tai padėti kurti Lietuvos, kaip progresyvios bei tolerantiškos valstybės, įvaizdį. Didžiuokimės Lietuva, kad ir kur būtume!“ – pokalbį užbaigia Londono Sičio lietuvių klubo pirmininkė.

Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš Vilmos Midverytės asmeninio ir Londono Sičio lietuvių klubo archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top