Prabilus apie Jungtinę Karalystę, turbūt daugumai atmintyje iškyla į šią šalį emigravęs giminaitis, draugas, buvęs kolega ar tiesiog pažįstamas: niekam ne paslaptis, kad ši Europos valstybė bene labiausiai traukia mūsų tautiečius. Čia gausu ne tik pavienių tėvynainių, bet ir šeimų – teigiama, kad Jungtinėje Karalystėje auga bene daugiausia emigrantų vaikų. Būtent todėl tampa labai svarbi lietuvių bendruomeninė veikla: lankydami lietuviškas mokyklėles, dalyvaudami lietuvių renginiuose ir bendraudami su kitais mažaisiais lietuvaičiais, vaikai lengviau suvokia savo kilmę ir susipažįsta su savąja kultūra. O kad tai aktualu lietuvių šeimoms, rodo faktas, jog Jungtinėje Karalystėje šiuo metu dirba net 47 lituanistinės mokyklos, yra nemažai įvairių lietuviškų meno ir kitokių kolektyvų. Apie tai, kaip Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenei (JKLB) sekasi plėtoti veiklą, apie savanoriško darbo prasmę ir šiuo metu svarbiausius bendruomenės tikslus papasakojo jos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Pirmieji bendruomenės žingsniai
Pirmiausia paminėtina, kad pirmieji lietuviai į Didžiąją Britaniją atvyko dar XIX a. viduryje. XX a. pradžioje Anglijoje ir Škotijoje pradėjusios telktis lietuvių grupelės ilgainiui ėmė burtis į parapijas, organizacijas ir draugijas. 1912 m. Londone pasistatė Šv. Kazimiero bažnyčią. Po Antrojo pasaulinio karo pradėjus daugėti į Angliją atvykstančių lietuvių, Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, įkurtas JAV, ėmė raginti atvykėlius jungtis į kokią nors organizaciją. Taip 1947 m. buvo įsteigta Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga. Vėliau pervadinta Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene.
Bendruomenės struktūra
Ilgainiui keitėsi tiek bendruomenės narių, tiek ją sudarančių skyrių skaičius. Kaip teigia D. Asanavičiūtė, šiuo metu bendruomenei priklauso daugiau nei 300 oficialių narių, kurie moka metinį solidarumo mokestį, tačiau bendruomenės nariais laikomi ir prie jos veiklos prisidėti gali visi Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai.
Dabar bendruomenę sudaro 9 skyriai. Pašnekovės teigimu, vieni veikliausių ir didžiausių – Londono 1-asis skyrius, Mančesterio, Notingamo, Bostono ir Hampšyro skyriai. Kiekvienas jų vykdo kultūrinę veiklą, taip pat aktyviai prisideda prie svarbiausių švenčių organizavimo, kartu keliauja po Jungtinę Karalystę, Prancūziją.
Ryšiai su Lietuva ir užsienio lietuvių bendruomenėmis
JKLB palaiko glaudžius ryšius su Lietuva, šalies institucijomis: Lietuvos Respublikos ambasada Londone, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, kuri padeda organizuoti edukacinius seminarus išeivijos lietuviams. Aktyviausieji nariai prisideda prie Lietuvoje rengiamų akcijų, kartu su lietuviais visame pasaulyje mini mūsų tautai svarbias datas, renka paramą ne pelno siekiančioms Lietuvos organizacijoms. „Kasmet Londono centre kartu su LR ambasada organizuojame „Tautiškos giesmės“ giedojimą. Tradiciškai rengiame maldos pusryčius, per kuriuos aukojamos lėšos Lietuvos organizacijoms. Pernai lėšos buvo renkamos „Jaunimo linijai“, šiemet – labdaros ir paramos fondui „Prieglobstis“. Jungtinės Karalystės verslininkai ir bendruomenės nariai aktyviai prisideda prie tokių gražių renginių organizavimo“, – apie prasmingas lietuvių iniciatyvas pasakoja bendruomenės pirmininkė.
JKLB yra Pasaulio lietuvių bendruomenės dalis, tad prisideda prie bendros organizacijos veiklos. Kiek daugiau bendradarbiauti Anglijos lietuviams tenka su Airijos ir Vokietijos lietuvių bendruomenėmis. Ateityje planuojama glaudžiau bendradarbiauti ir su Ispanijos, Latvijos lietuvių organizacijomis.
Svarbiausi lietuvybės puoselėjimo būdai
Paklausta apie tai, kaip lietuviai stengiasi puoselėti lietuvybę šioje šalyje, išauginti savo atžalas lietuviais, pašnekovė visų pirma pabrėžia lietuviško švietimo svarbą. Kaip jau minėta, Jungtinėje Karalystėje dirba net 47 lituanistinės šeštadieninės mokyklos, kuriose vaikai mokomi lietuvių kalbos, tradicijų, Lietuvos istorijos. Siekiant sudaryti mokytojams sąlygas tobulintis, kasmet kartu su LR švietimo ir mokslo ministerija Jungtinės Karalystės lituanistinių mokyklų mokytojams rengiami edukaciniai seminarai.
Ar išties lietuviškos mokyklos lankymas toks svarbus ir veiksmingas? „Esu įsitikinusi, kad čia augantiems ir netgi gimusiems lietuvių vaikams labai svarbu lankyti šeštadienines mokyklas, nes šeimoms išmokyti juos bent kalbėti lietuviškai, suteikti jiems Lietuvos istorijos žinių yra didelis iššūkis. Be to, manau, kad vaikams suteikta galimybė atlikti pasiruoštą programą įvairiuose bendruomenės koncertuose ir kitokiuose renginiuose taip pat skatina juos tobulėti“, – lietuviškų mokyklų lankymo nauda vaikams neabejoja pašnekovė.
Pasak bendruomenės pirmininkės, labai svarbūs ir valstybinių švenčių – Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Valstybės dienos – minėjimai, padedantys nepamiršti savo tautos istorijos ir supažindinti su ja vaikus. Tiesa, šiemet Vasario 16-osios minėjimas vyko Ukrainiečių namuose – taip siekta išreikšti paramą karą išgyvenančiai ukrainiečių tautai. „Tai tarsi simboliškas solidarumo su Ukraina gestas. Minėjimo proga surengtas dainų ir šokių kolektyvų koncertas, šeštadieninės mokyklos moksleiviai atliko nuostabius pasirodymus, – prisiminė Dalia. – O Kovo 11-osios minėjimas šiemet buvo organizuojamas kartu su Britanijos lietuvių krepšinio lyga. Šventę, per kurią lietuviai ir šoko, ir rungėsi krepšinio aikštėje bei rinko labdarą Joniškio krepšinio muziejui, stebėjo ir apdovanojimus laimėtojams įteikė ambasadorė Asta Skaisgirytė-Liauškienė, taip pat daugkartinis Lietuvos čempionas, buvęs Kauno „Žalgirio“ žaidėjas ir treneris Algirdas Brazys.“
Vis dėlto vienas didžiausių Jungtinės Karalystės lietuvių renginių yra Sekminės. „Tai didžiulė bendruomenės šventė, kuri suburia šeimas pasiklausyti koncerto, pabūti su kitais lietuviais, paskanauti lietuviškų valgių ir gėrimų, apsipirkti mugėje. Šventėje susirenka apie 3000–5000 žmonių, – pasakojo Dalia ir apgailestavo, kad šiemet teko keisti tradicinę šventės vietą. – Sekminės kasmet būdavo švenčiamos Lietuvių sodyboje (ją lietuviai įsigijo dar 1955 metais; joje buvo rengiamos šventės, konferencijos, susitikimai, įkurtas viešbutis – aut. past.), tačiau šiemet, esant sunkiai sodybos padėčiai ir ją uždarius, Sekminės vyko Barkingo parke. Tai vienas iš lietuvių mėgstamiausių rajonų – jame nemažai tautiečių gyvena, dirba.“
Dar vienas svarbus JKLB kasmet organizuojamas renginys yra organizacijų sueiga. „Kartą per metus kviečiame Jungtinėje Karalystėje veikiančias visuomenines organizacijas susitikti, taip skatindami jas vienytis, aptarti galimybes kartu organizuoti renginius, puoselėjančius lietuvybę, – pasakojo bendruomenės pirmininkė. – Pernai per sueigą buvo pasirašyta Vienybės deklaracija. Siekiame, kad tai nebūtų vien deklaracija, kad tai virstų konkrečiais veiksmais, vienijančiais organizacijas ir bendruomenes.“
Dalia, kuriai tekę rengti nemažai švenčių, teigia mananti, kad Londono lietuviams reikia tiek lietuviškų švenčių, tiek kitokių renginių, per kuriuos jie galėtų tiesiog atsipalaiduoti. „Londonas yra didelis, žmonės ilgai keliauja iš darbo namo, todėl laisvalaikį nori skirti poilsiui ir šeimai. Todėl stengiamės, kad renginiai būtų patrauklūs ir įdomūs, įtrauktų kuo daugiau lietuvių“, – teigė pašnekovė.
Jungtinėje Karalystėje esama nemažai meno kolektyvų. Kaip pačius žymiausius, dalyvaujančius kone visose bendruomenės organizuojamose šventėse JKLB pirmininkė paminėjo folkloro ansamblį „Saduto“ (vadovė Ligita Malinauskienė), šokių kolektyvą „Versmė“ (vadovė Teresa Budryn), chorą „Gausa“ (vadovė Rita Gužauskienė). Šie kolektyvai ne tik neleidžia pamiršti tautiečiams savųjų šokių ir dainų, linksmina juos per šventes, bet ir pristato lietuvių kultūrą Londono gyventojų bendruomenei. Pavyzdžiui, šiais metais folkloro ansamblis „Saduto“ dalyvavo Niuamo (Londono rajonas) policijos ir Lietuvos ambasados Londone organizuotoje sporto šventėje. „Versmė“ ne kartą dalyvavo vietos savivaldybių organizuojamose šventėse. Taigi stengiamasi megzti ir plėtoti ryšius su vietos organizacijomis, savivaldybėmis.
Dalia teigė, kad, bendraudama su savivaldybių atstovais kaip lietuvių bendruomenės atstovė, nėra jutusi jokio neigiamo jų požiūrio į imigrantus. Priešingai – jų požiūris į lietuvių bendruomenę pasirodė teigiamas, o bendravimas labai šiltas. Jos teigimu, čia kaip tik stengiamasi paspartinti imigrantų integraciją į šalies visuomenę, padėti jiems apsiprasti ir susiorientuoti aplinkoje. „Mano manymu, tai, kaip imigrantą priims vietiniai, priklauso tik nuo asmeninių jo bruožų. Kai šypsaisi, esi teigiamai ir maloniai nusiteikęs, gauni tokį patį atsaką“, – išsakė asmeninę nuomonę Dalia, paklausta, ar anglų reakcijai į imigrantus turi įtakos tautybė, rasė, išvaizda ar kita.
Prieš pereinant prie kitos temos, svarbu paminėti, kad Anglijos lietuvius vienija ne tik lietuviškos mokyklėlės, meno kolektyvai, bendros šventės, bet ir šios šalies universitetuose studijuojančių lietuvių, įvairių bendrų profesinių interesų turinčių tautiečių organizacijos, Lietuvos skautų sąjungos Europos rajono rengiamos stovyklos, sporto entuziastų organizacijos. Visko tiek daug, kad nė neišvardysi.
Vos apšilus kojas Anglijoje – pirmininko pareigos
Turbūt įprasta lietuvių bendruomenių pirmininkais rinkti jau nemažą gyvenimo emigracijoje patirtį turinčius žmones. Dalios atvejis kiek kitoks. Kaip minėta, į Jungtinę Karalystę ji atvyko tik prieš dvejus metus ir bendruomenės pirmininko pareigos jos biografijos dalimi šiemet tapo kiek neplanuotai. „2014 m. buvau išrinkta JKLB Londono 1-ojo skyriaus pirmininke, per praeitų metų suvažiavimą mane išrinko į centrinę valdybą, o per šių metų suvažiavimą gegužės mėnesį tapau JKLB pirmininke. XV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo metu buvau pakviesta prisidėti prie PLB Ekonomikos ir Specialių projektų, teisinių ir organizacinių reikalų komisijų veiklos“, – savo pareigas vardija veikli lietuvė, kuri Vilniaus Gedimino technikos universitete yra įgijusi verslo vertės valdymo magistro kvalifikacinį laipsnį ir šiuo metu Londone dirba pardavimo srityje.
Viena svarbiausių užduočių – išsaugoti Lietuvių sodybą
Paklausta, kaip sekasi tvarkytis palyginti labai anksti gavus tokias atsakingas pareigas, pašnekovė teigė, kad sau ir valdybai keliami tikslai ir uždaviniai išties nemenki. Renginių organizavimas, atstovavimas bendruomenei per oficialius priėmimus – tai tik dalis jos pareigų. Iškelti svarbiausi tikslai – vienyti Jungtinėje Karalystėje veikiančias organizacijas, padaryti pačią bendruomenę patrauklią lietuviams. Neliko nepaminėta ir šiuo metu didelė bendruomenės užduotis – išsaugoti Lietuvių sodybą. „Kadangi Lietuvių sodyba atsidūrė peripetijų verpete ir šiuo metu yra uždaryta, siekiame išsaugoti šitą gražų kampelį. Tam pasamdėme advokatus, jie bendruomenei nemažai kainuoja. Rengiamės rinkti geranoriškas aukas, kad neprarastume Lietuvių sodybos“, – pasakojo D. Asanavičiūtė.
Ji pabrėžia, kad JKLB, kaip Pasaulio lietuvių bendruomenės daliai, taip pat svarbios bendros bendruomenei brėžiamos gairės, pavyzdžiui, dvigubos pilietybės klausimas.
Patriotiškumo aplink netrūksta
D. Asanavičiūtė pasidžiaugė, kad ją supa veiklūs, patriotiški lietuviai. „Kelia susižavėjimą tai, kad dirbdami jie dar randa laiko lankyti lietuviškų meno kolektyvų repeticijas, dalyvauti renginiuose. Tai dori, atsidavę lietuvybei žmonės“, – ją supančius bendruomenės narius apibūdino Dalia. – Ypač žaviuosi mokytojais ir lituanistinių mokyklėlių vadovais, kurie atsidavę kilniam tikslui ugdyti vaikus lietuviška dvasia.“
Apie Lietuvą ir savanoriškos bendruomeninės veiklos prasmę
Prakalbus apie Lietuvą ir iš šono pastebimus jos pokyčius, D. Asanavičiūtė pasidžiaugė, jog Lietuvoje dedamos vis didesnės pastangos raginant emigravusius tautiečius grįžti į tėvynę ir išjudintas dvigubos pilietybės klausimas, kuris itin svarbus emigravusiems tautiečiams (ar bent daliai jų).
Paklausta, kaip, jos manymu, išvykę lietuviai galėtų prisidėti prie Lietuvos tobulėjimo, augimo, Dalia visų pirma pabrėžė dalyvavimą rinkimuose: „Visada buvau įsitikinusi, kad kiekvienas lietuvis gali padėti savo tėvynei visų pirma eidamas balsuoti vykstančiuose rinkimuose. Vengimas reikšti savo pilietinę valią rodo abejingumą.“ Ji pažymėjo, kad elektroninis balsavimas užsienyje gyvenantiems lietuviams labai palengvintų balsavimo procesą.
Paklausta, kokią bendruomeninės veiklos prasmę mato, JKLB pirmininkė pripažino, kad jai tai yra didelės atsakomybės reikalaujantis savanoriškas darbas ir kad jį dirbant svarbiausia galvoti apie tai, ką reikšminga galima suteikti kitiems. „Bet man šis darbas svarbus, nes esu lietuvė ir tikiu, kad bendruomenės veikla padeda ne tik man, bet ir daugeliui kitų lietuvių nepamiršti savo šaknų“, – pokalbį užbaigė D. Asanavičiūtė, bendruomenei pirmininkausianti dar mažiausiai 2,5 metų (pirmininkas renkamas 3 metų kadencijai).
Po pokalbio su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininke tampa akivaizdu, kad pažintis su šia gausia bendruomene tik prasideda, nes kiekvienas ją sudarantis skyrius, kiekviena lituanistinė mokyklėlė ir lietuvių kultūrą čia puoselėjantis ar kitoks tautiečius buriantis kolektyvas yra reikšminga ir dėmesio verta ne tik Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės, bet ir visos Pasaulio lietuvių bendruomenės dalis.
Inga Nanartonytė
Britanijos lietuvių krepšinio lygos, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės nuotraukos