Pradinis / Lietuviai svetur / Gausiai balsavę Norvegijos lietuviai: „Dalyvauti rinkimuose – piliečio pareiga“

Gausiai balsavę Norvegijos lietuviai: „Dalyvauti rinkimuose – piliečio pareiga“

Sekmadienį, gegužės 12 dieną, Lietuvos konsulate Stavangeryje 10 valandą prasidėjo Lietuvos prezidento rinkimų, referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo balsavimas. Rinkimų komanda buvo pasiruošusi darbui, bet nesitikėjo, kad nuo pat balsavimo pradžios nesibaigs žmonių eilė. 

Likus nedaug laiko iki rinkimų Lietuvos ambasados Norvegijos Karalystėje sprendimas įsteigti Stavangeryje balsavimo punktą pasiteisino.

Tiek Lietuvos ambasada Norvegijos Karalystėje, tiek Norvegijos lietuvių bendruomenių taryba ragino ir kėlė tautiečių sąmoningumą ateiti ir balsuoti rinkimuose. Norvegijos lietuvių bendruomenių taryba įsteigė rinkimų koordinatorių grupę. Jie vyko į  Lietuvą dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos organizuojamuose kursuose. Vėliau rinkimų informacija uoliai dalijosi Norvegijos lietuvių bendruomenių socialinių tinklų puslapiuose. O Rogalando apskrityje gyvenančių lietuvių socialiniuose tinkluose informacija dalijosi koordinatorius Ugnius Jagminas.

Lietuvos ambasada Bergene ir Stavangeryje kartu su konsulais ir lietuvių bendruomenėmis suorganizavo  susitikimą su  televizijos renginių vedėju, prodiuseriu, dėstytoju, buvusiu Lietuvos Respublikos  Seimo pirmininku Arūnu Valinsku. Jis dalijosi mintimis apie rinkimus, pilietiškumą, tapatybės išsaugojimą.

Kelios dienos prieš rinkimus Stavangerio garbės konsulas Toras Almas (Tor Alm)  su žmona Ingrida Alm suorganizavo ir apmokėjo reklamą per vieną populiariausių radijo stočių „JærRadioen“. Tautiečius balsuoti lietuviškai paragino Rogalando lietuvių bendrijos pirmininkas Saulius Trepekūnas. 

Iš vakaro Lietuvos garbės konsulas Stavangeryje ant konsulato  stiebo iškėlė Lietuvos valstybinę vėliavą. Ir jau iš pat ryto, 7 valandą, vienas žmogus stovėjo prie konsulato durų, skambino konsului ir gražia norvegų kalba prašė įleisti, nes norintis balsuoti. Paaiškinus, kad balsavimas prasideda 10 valandą, jis atvyko dar kartą ir balsavęs pareiškė: „Atlikau pareigą, dabar po naktinės pamainos galėsiu ir išsimiegoti.“ 

Daugelis žmonių balsuoti  atėjo su vaikais. Stovintys eilėje, kad neprailgtų laukti, buvo vaišinami kava. Žmonės kantriai laukė ir dėkojo už rūpestį.  Nors Rogalando lietuvių bendrijos veikloje tiek daug žmonių aktyviai nedalyvauja, bet pareiga valstybei yra giliai širdyje.  

Organizaciniais reikalais rūpinosi Stavangerio garbės konsulas su žmona. Rinkimų komandą sudarė atvykę iš Lietuvos vyresnysis balsavimo komisijos narys Evaldas Galvanauskas, balsavimo komisijos narys Robertas Naudžiūnas ir čia gyvenančios lietuvės balsavimo komisijos narės Danguolė Trapavičienė ir Jūratė Talačkaitė. 

Kelių balsavusiųjų interviu:

Kodėl atėjote balsuoti?

Gana seniai balsavau, į rinkimus atėjau, nes manau, kad reikėtų kažką keisti. Iš tikrųjų norėčiau ne Stavangeryje balsuoti, o Lietuvoje. Ten nepavyko susitvarkyti savo reikalų, aplinkybės taip susiklostė, kad turėjau iš Lietuvos išvažiuoti. 

Ar jaučiatės maloniai priimtas konsulate?

Taip, viskas puiku. Labai gerai, kad priimate ir neužsiregistravusius žmones, čia registruojate, nes užsiregistruoti internete, ypač vyresnio amžiaus žmogui, gana sudėtinga.

Ar ateisite ir gegužės 26 dieną į Europos Parlamento rinkimus?

Taip, jei pradėjome, tai reikia ir užbaigti.

Eugenijus Petreikis

Kita neprisistačiusi tautietė:

Kodėl atėjote balsuoti?

Atėjau balsuoti, nes tai lietuvio pareiga.

Kaip jaučiatės čia?

Jaučiuosi gerai, nes balsavau už tai, už ką norėjau.

Kita neprisistačiusi tautietė: 

Koks jausmas būti čia?

Šaunu, labai malonu, kad yra tokia galimybė. 

Kodėl balsuojate? 

Norisi padaryti gera ne tik sau, suteikti galimybę kitiems pakeisti valdžią, kad Lietuvoje būtų geriau.

Ar jaučiatės Lietuvos dalimi būdama čia ir balsuodama kitoje valstybėje – Norvegijoje?

Taip.

Kitas neprisistatęs tautietis:

Koks jausmas būti čia?

Jausmas paprastas. Jei nori geresnių pokyčių, reikia išreikšti savo nuomonę, prisidėti prie Lietuvos formavimo. Kaip kitaip gausi rezultatą, jei būsi pasyvus ir nieko nedarysi.

Ar jaučiamas vienybės jausmas?

Be abejo.

Kitas neprisistatęs tautietis:

Koks jausmas būti čia?

Jausmas geras, gėda būtų neateiti esant šalia. Jei yra galimybė, būtina ja pasinaudoti, kaip kitaip pokyčiai ateis. Jau ateidamas konkrečiai žinojau, už ką balsuosiu.

Ar jaučiamas vienybės jausmas?

Jaučiamas stiprus vienybės jausmas.

Interviu ėmė Ingrida Alm. Pati paklausta, kodėl visa tai daro, atsakė: „Dėl vienybės ir pareigos.“ Ir pridūrė: „Gyvenant užsienyje, Lietuva matyti iš šalies – pasaulio kontekste, atsiranda kitas požiūris ir praplatėja akiratis. Geriau supranti, ko reikia Lietuvai, ir meilė savo valstybei skatina dirbti, kad ir už jos ribų. Nors ir negyvename Lietuvoje, bet piliečiais esame visame pasaulyje.

Zenonas Mačiulaitis 

Nuotraukos Ingridos Alm

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: