Dažnai girdime sakant, kad vienas žmogus nieko padaryti negali arba „vienas lauke ne karys“. Ar tikrai? Gal tai tik būdas pateisinti savo neveiklumą ir permesti atsakomybę visiems kitiems? Tačiau juk dažniausiai viskas prasideda nuo vieno žmogaus idėjos. Kartais tereikia būti tam pirmajam, parodžiusiam didžiulį norą ir iniciatyvą, kad aplink imtų burtis bendraminčiai ir idėjos, vizijos, svajonės pradėtų virsti realiais darbais. Taip ir nutinka bendruomenėse: vienam pasiūlius ir kitus uždegus tikėjimu, pozityviu pavyzdžiu, jau, žiūrėk, netrukus visi gyventojai turi kuo džiaugtis.
Mielagėnų miesteliui itin pasisekė dėl veiklios bendruomenės, ypač dėl jos vadovės, kuri savo krašto gražinimui negaili nei jėgų, nei laiko. Kviečiame iš arčiau susipažinti su šia viena veikliausių Ignalinos rajono bendruomenių ir jos siela – Vale Švarciene.
Mielagėnų patriotė
Mielagėnų seniūnijos bendruomenė savo krašto labui darbuojasi jau tryliktus metus: ji buvo įkurta 2005 metais, jau prasidėjus bendruomenių kūrimosi judėjimui, Arūno Grabažio iniciatyva. Jis ir buvo išrinktas pirmuoju šios organizacijos pirmininku. Tada bendruomenėje buvo 15 narių. „Iš pradžių atrodė, kad seniūnijos kaimuose, kur nedaug gyventojų, bendruomenės nesikurs, todėl pasivadinome Mielagėnų seniūnijos bendruomene. Tačiau suklydome. Labai greitai seniūnijos kaimuose susikūrė dar keturios bendruomenės“, – prisimena jau 10 metų šiam gyventojų sambūriui pirmininkaujanti Valė Švarcienė.
Pirmininke ji buvo išrinkta, kai 2008 m. Ignalinos rajonas atsiskyrė nuo Aukštaitijos vietos veiklos grupės (VVG) ir A. Grabažis tapo Ignalinos rajono VVG pirmininku. Šiuo metu Mielagėnų seniūnijos bendruomenėje yra 42 nariai.
V. Švarcienė – tikra mielagėniškė: čia gimė, čia baigė vidurinę mokyklą ir vėliau 40 metų joje dirbo istorijos mokytoja. 10 metų ėjo ir šios mokyklos direktorės pareigas. Tad bendruomenės pirmininko pareigos moters negąsdino, darbe įgyta patirtis pravertė rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus, organizuojant darbus. „Priimdama bendruomenės narių sprendimą, tapau pirmininke, o išėjusi į pensiją norėjau savo gimtajame krašte sukurti aktyviai veikiančią, kuriančią gėrį ir grožį bendruomenę“, – sako pašnekovė.
„Man ši veikla yra maloni, nes visą gyvenimą buvau veikli ir visai nenoriu užsidaryti savo kambarėlyje – dar turiu daug gražių sumanymų ir projektinės veiklos patirties“, – sako V. Švarcienė, kuriai už istorinės atminties išsaugojimo iniciatyvas, tradicijų puoselėjimą, patrauklaus krašto įvaizdžio kūrimą 2015 m. buvo įteikta Ignalinos rajono savivaldybės Miko ir Kipro Petrauskų premija.
Išsikelti gyventi kitur per tuos 40 metų V. Švarcienė niekada rimtai negalvojo, nes čia viskas sava ir brangu. „Mielagėnai – gražus, apie 230 gyventojų turintis miestelis, vasarą švęsiantis 250 metų jubiliejų. Man čia gyventi gera, nes čia gimiau, čia mano namai, čia mano tėvų ir artimųjų kapai, čia visi man pažįstami, artimi, draugiški“, – su meile apie gimtinę kalba visuomenininkė.
Įgyvendino viziją
Veiklos pradžioje bendruomenė išsikėlė viziją – gražus, saugus miestelis, kuriame būtų gera gyventi vyresniems žmonėms, seneliams ir sugrįžti jaunimui. Pasak V. Švarcienės, šią viziją bendruomenei jau pavyko įgyvendinti.
Dirbdami visuomeniniais pagrindais, bendruomenės nariai daug dėmesio skiria Mielagėnų miestelio istorinės atminties išsaugojimui, tradicijų puoselėjimui, kultūringos, sveikos gyvensenos ugdymui, rekreacinių erdvių kūrimui, tradicinių švenčių organizavimui, viešųjų erdvių tvarkymui.
Pagrindinė bendruomenės veiklos sritis – projektinė veikla. Gavus lėšų, nuveikiama didelių darbų, turinčių išliekamąją vertę. Per daugiau nei dešimtmetį įgyvendinta 12 projektų. Jie neatpažįstamai pakeitė, pagražino miestelio veidą. Sutvarkyta viešoji erdvė – čia vyksta įvairūs laisvalaikio renginiai. Prie Milašaičio ežero įrengtas ir rekreacinei žuvininkystei pritaikytas paplūdimys. Miestelio centre įrengtas Istorinės atminties skveras su rūpintojėlio skulptūra ir keturiomis granito plokštėmis, kuriose įamžintas šio krašto žuvusiųjų ir kentėjusiųjų atminimas. 2016 metų kraštiečių šventės metu buvo pašventintas paminklinis akmuo 1919–1920 m. Vyties Kryžiaus kavalierių Mykolo Kalmanto, Mečiaus Kibicko ir vienuolikos nepriklausomybės kovų savanorių atminimui įamžinti.
Įgyvendinant laisvalaikio ir užimtumo bendruomenėje gerinimo projektą, buvo įrengta treniruoklių salė, nupirkti stalo teniso ir pulo stalai. Čia noriai sportuoja ir jaunimas, ir garbaus amžiaus gyventojai, ypač žiemos metu. Kiekvieno šių ir daugelio kitų įgyvendintų projektų pristatymas tapo gražiomis bendruomenės šventėmis. Daugelis renginių tapo tradiciniais: Kraštiečių šventė, Poezijos naktigonė, gražiausios sodybos rinkimai, valstybinių švenčių minėjimai, verbų rišimas, velykinių margučių dažymas ir daug kitų.
Bendruomenė ir pati organizuoja renginius, ir dalyvauja kitose miestelyje rengiamose šventėse. Bendradarbiauja su seniūnija, mokykla. Mielagėnuose tradiciškai švenčiamose Joninių, Žolinių šventėse niekaip neapsieinama be bendruomenės pagalbos.
2008 m., švenčiant Mielagėnų miestelio 240 metų sukaktį, buvo pristatyti Mielagėnų vėliava ir herbas. Taip pat miestelis turi savo himną. Tai pirmoji bendruomenė Ignalinos rajone, savo miesteliui sukūrusi vėliavą, herbą ir himną.
Draugiški ir veiklūs mielagėniškiai garsėja visoje Aukštaitijoje – noriai bendrauja su kitomis bendruomenėmis, dalyvauja sąskrydžiuose, mielai priima svečius ir dalijasi savo patirtimi. 2016 metais dalyvaudama XII Rytų Aukštaitijos bendruomenių sąskrydyje Mielagėnų bendruomenė sulaukė ypatingo įvertinimo – laimėjo „Gerumo paukštės“ prizą. 2017 metais jai buvo patikėta suorganizuoti šį sąskrydį savo miestelyje.
Geba išjudinti gyventojus
V. Švarcienė sako, kad dalyvauti bendruomenės veikloje yra įdomu ir lengva, tačiau organizuoti šią veiklą ir jai vadovauti gana sunku, nes dauguma žiūri į pirmininką tikėdamiesi paties geriausio rezultato. Tačiau visus sunkumus, pasak pašnekovės, atperka pasiekti tikslai. Ne ką mažiau džiugina ir motyvuoja žmonės, kurie rodo iniciatyvą ar ateina į pagalbą, kai to reikia. „Džiaugiuosi kiekvienu į bendruomenės veiklą įsitraukusiu žmogumi, ypač jaunu, nes jaunimas įneša naujų idėjų, puošia gana senyvą mūsų bendruomenę“, – šypsosi pašnekovė, negailinti pagyrų aktyviai dalyvaujantiems kasdienėje bendruomenės veikloje, dideliuose renginiuose ir meno saviveikloje, taip pat aktyviam jaunimui. Kas negali dalyvauti organizacijos veikloje – savaip jai padeda ir ją palaiko. Pavyzdžiui, dalis kraštiečių, gyvenančių Vilniuje, visada atvyksta į didžiąsias bendruomenės šventes, paremia jos veiklą 2 procentais gyventojo pajamų mokesčio.
„Turime labai veiklų, daug Mielagėnus gražinantį, istorinei ir kultūrinei praeičiai neabejingą kleboną Marijoną Savicką. Be jo praktiško patarimo neįvyksta nė viena bendruomenės šventė“, – palaikymu džiaugiasi bendruomenės vadovė.
„Žinoma, kaip ir daugumoje kitų miestelių ar kaimų, Mielagėnuose taip pat ne visi geranoriškai įsitraukia į veiklą, dalis gyventojų klausia: „Ką man duos bendruomenė?“ – atvirauja V. Švarcienė. – Tada klausiu: „O kaip tu įsijungsi į bendruomenės veiklą? Kaip prisidėsi prie Mielagėnų miestelio gražinimo, aplinkos tvarkymo, gyvenimo gerinimo, savitarpio supratimo stiprinimo, pagalbos vienas kitam suteikimo“? Tokie pokalbiai padeda iškrutinti ir sąstingio apimtus žmones, ypač ruošiantis didelėms šventėms. Buriamės į talkas, šienaujame, grėbiame, švariname savo ir jau nesančio kaimyno kiemą, gatvę, kapines. Tokios talkos sujungia viso miestelio gyventojus. Tuo labai džiaugiuosi ir už tai nuoširdžiai visiems dėkoju.“
Šimtmečio minėjimas prisimenant krašto istoriją
Šiemet Mielagėnuose, kaip ir turbūt visoje Lietuvoje, organizuojant renginius ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Bendruomenė jau ruošiasi vasarą vyksiančiai Kraštiečių šventei, šįkart pavadintai „Mielagėnų mokykla – šimtmečio vingiuose“.
Minėdami šimtmetį Vasario 16-ąją mielagėniškiai šventė pakiliai ir įdomiai. „Prisidėdami prie LRT iniciatyvos „Keliame vėliavą“, prisiminėme mūsų krašto istoriją, kaip minint Nepriklausomybės 20-metį 1938 metais, kada Mielagėnai, kaip ir visas Vilnijos kraštas, buvo okupuoti lenkų, Juodagalvių kaimo jaunimas gale gyvenvietės eglėje iškėlė trispalvę. Tai sukėlė didelį lenkų okupacinės valdžios pasipiktinimą, policininkai kvotė kaimo gyventojus, tačiau niekas neišdavė dviejų drąsuolių, tad patiems policininkams teko nuimti vėliavą. Po šio įvykio kaimo patriotė Tekliutė Norkūnaitė prie šios eglės iš gėlių „išaugindavo“ Gediminaičių stulpus. Sovietmečiu, kolūkių laikais, eglė buvo nupjauta, tad Tekliutė Gediminaičių stulpus „augino“ savo darželyje. Minėdama šį įvykį, mūsų bendruomenė Vasario 16-osios rytą iškėlė vėliavą prie Juodagalvių kaimo kryžiaus“, – apie šimtmečio minėjimą pasakoja V. Švarcienė.
Nepailstanti visuomenininkė ir savojo krašto puoselėtoja neabejoja – bendruomenes kaimuose, miesteliuose kurti verta, nes tai suvienija žmones imtis bendros veiklos: talkų, švenčių organizavimo, tradicijų puoselėjimo, aktualių socialinių problemų sprendimo. Labai svarbi ir savitarpio pagalba. „Jeigu turite veiklų, norintį tarnauti kaimui žmogų, rinkite jį pirmininku ir bendruomenė bus gyvybinga ir veikli“, – ragina pašnekovė.
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš asmeninio bendruomenės archyvo