Muzikos grupė „Kūjeliai“ susibūrė prieš ketverius metus, visai Lietuvai ypatingą dieną – Kovo 11-ąją. Galima sakyti, ji išsirutuliojo iš kelių vaikinų idėjos prasmingai ir smagiai paminėti valstybinę šventę ir noro drauge puoselėti folklorą. Nuoširdumu, jautrumu žavinti ir puikiomis emocijomis užkrečianti vaikinų kūryba netruko susilaukti gerbėjų – praėjusiais metais grupė jau spėjo surengti koncertų turą po Lietuvą, o šiemet jau muzikavo ir užsienyje. Kalbamės su „Kūjelių“ įkūrėjais broliais Andriumi ir Juliumi apie grupės pradžią, propaguojamą muziką ir jau esamus pasiekimus.
Kaip susibūrėte į grupę?
Susibūrėme prieš ketverius metus. Kartu organizavome Kovo 11-osios festivalį, nes norėjome smagiai ir prasmingai su daugybe žmonių praleisti mūsų kartai svarbiausią valstybinę dieną. Nuo tada ir gyvename bendruomeniškumo, folkloro ir festivalių nuotaikomis.
Kaip per ketverius metus keitėsi Jūsų grupės sudėtis?
„Kūjeliai“ pradėjo veiklą kaip trijų muzikantų grupė. Vienu metu buvome penkiese. Šiuo metu ją sudaro keturi nariai: Julius Vaicenavičius (mandolina), Tomas Urbanavičius (būgnai), Julius Bakanauskas (bosinė gitara), Andrius Vaicenavičius (akustinė gitara).
Džiaugiamės visais pokyčiais, nes kiekvienas iš jų visada išeidavo į gera. Daug išmokome ir supratome, kodėl gyvuojame kaip grupė. Toliau kuriame muziką ir labai džiaugiamės grupės skambesiu ir energija.
„Kūjeliai“ – išties originalus pavadinimas muzikos grupei. Ką jis jums reiškia?
Andrius: Šis pavadinimas susijęs su mano ir brolio Juliaus vaikyste. Mus mažus tėtis labai trumpai apkirpdavo, kone plikai. Labai to prašydavome. Viskas būdavo labai gerai… bet kai nuvažiuodavome pas senelius, močiutė už galvos susiėmusi stebėdavosi, ką tokiems gražiems vaikams padarė, o senelis teištardavo: „Kūjeliai!“ Tai mums labai tinka ir dabar!
Propaguojate ne itin populiarų žanrą – folklorą. Kodėl pasirinkote būtent tokį stilių? Ar nebuvo sudėtinga užsitarnauti gerbėjų palankumą?
Nuo vaikystės grojome folklorą, ši muzika mums labai patinka, tad į savo kūrybą jaunatviškai įpiname folkloro elementų.
Liūdna, kad Lietuvoje folkloro tradicija tarsi žlugo. Anglijoje, Airijoje, kitose šalyse žmonės kurią savo muziką ir tiesiog vadina ją folkloru, nes tai yra tos tradicijos tęsimas. Muzikos, kuri yra jautri, nuoširdi ir suprantama, vienijanti bendruomenę.
Mums atrodo, kad mūsų bičiuliai klausytojai labai gerai jaučia, jog jiems grojame iš visos širdies. Norint pelnyti klausytojų simpatijas svarbiausia yra būti nuoširdiems ir labai stengtis – daugiau nieko nereikia.
Grupėje – vien vyrai. Ar nekyla minčių pasikviesti ir merginų?
Andrius: Mes grupę suprantame kur kas plačiau nei tik kaip vaikinų grupę ant scenos. Mums atrodo, kad „Kūjelių“ svarbiausia dalis yra visos merginos ir visi vaikinai, kurie mūsų klauso ir kartu dainuoja per koncertus.
Be to, kartu pagroti pasikviečiame savo bičiulius. Mums labai patinka sesių grupė ,,Baltos varnos“.
Ar esate profesionalai, ar savamoksliai?
Visi grupės nariai yra profesionalūs muzikantai – baigėme muzikos mokyklas. Muzika mums visiems labai svarbi.
Vis dėlto, be muzikos, mes užsiimame ir kita įdomia, prasminga veikla. Andrius, grojantis gitara, studijuoja kompiuterių mokslo doktorantūroje Oksfordo universitete, Julius, grojantis mandolina, – lazerių fiziką Vilniaus universitete, bosistas Julius – socialinį darbą, o būgnininkas Tomas – atsinaujinančią energetiką.
Ar anksčiau teko groti kitose grupėse?
Taip, žinoma, teko! Muzika yra tarsi kalba. Jeigu ją moki, gali su daug kuo groti. Broliai Julius ir Andrius anksčiau grojo roko grupėje ,,AugaLai“. Bosistas Julius dar groja grupėse ,,Arbata“ bei ,,Baltos varnos“, Tomas būgnus muša grupėje „Chasing The Rise“.
Teko girdėti, kad mokate groti daugybe instrumentų.
Julius: Dažnai susilaukiu tokių apibūdinimų kaip „žmogus-orkestras“. Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje baigiau smuiko specialybę, papildomas instrumentas buvo mušamieji. Nuo pat mažens jaučiu labai stiprų potraukį muzikai bei skirtingiems instrumentams. Todėl iki šiol groju smuiku, mandolina, būgnais, pianinu, gitara, armonika, dūdele, armonikėle ir kitais.
Andrius: Aš groju kiek mažiau instrumentų: gitara, bosu, šaukštais ir šiek tiek smuiku. Muzikos mokykloje baigiau smuiko specialybę, bet jau kiek primiršau.
Kuo ypatingi jūsų pasirodymai? Ką norite pasakyti savo dainomis?
Mūsų pasirodymai ypatingi tuo, kad mums be galo rūpi žmonės, kurie klausosi mūsų muzikos. Kiekviena daina yra labai nuoširdi ir mes ją grojame, nes norime pasakyti kažką svarbaus ir jautraus. Tad mielai kviečiame paklausyti jų. Labai apsidžiaugtume, jei pasidalintumėte savo įspūdžiais.
Ką muzikos srityje jau esate pasiekę?
2015 metų rugsėjį išleidome debiutinį „Kūjelių“ albumą „Pavakarokim“ ir jį pristatėme koncertų ture per Lietuvą – surengėme 7 koncertus.
2015 metų gegužę nufilmavome dainos „Už tūkstančio durų“ vaizdo klipą. Jis buvo nominuotas tarp geriausių lietuviškų vaizdo klipų kino festivalyje „Kino pavasaris“.
Šių metų kovo mėnesio pirmąją savaitę buvome išvykę į muzikinį turą Anglijoje.
Per ketverių metų laikotarpį surengėme daug koncertų, sutikome daug žmonių, išgirdome nemažai puikių atsiliepimų. Tai ir yra didžiausi pasiekimai.
Kokių skirtumų pastebite koncertuodami Lietuvoje ir svetur?
Andrius: Publika Lietuvoje ir užsienyje daug nesiskiria. Bene visi žmonės, kuriems koncertavome, su kuriais bendravome, pasirodė labai nuoširdūs ir geranoriški. Labai gera koncertuoti Lietuvoje, nes tai mūsų namai. Labai įdomu koncertuoti užsienyje, nes ten viskas nauja.
Ko palinkėsite skaitytojams?
Andrius: Aš siūlyčiau visiems pabandyti nuveikti tai, ko labai nori, bet nedrįsta: ar kur nors nukeliauti, ar su kuo nors pabendrauti, ar įgyvendinti kokią nors idėją. Bene visos baimės pasirodo esančios nepagrįstos.
Julius: Linkiu siekti aukščiausių tikslų nepamirštant, kiek nuostabių dalykų mus supa: artimieji, kiti žmonės, sportas, teatras… „Kūjelių“ koncertas? Dalinkimės ir džiaukimės jais!
Kalbino Greta Kondrataitė
Nuotraukų autorė Emilija Vinžanovaitė