Pradinis / Lietuviai svetur / Gyvenimas graikiško šokio ritmu

Gyvenimas graikiško šokio ritmu

00019_20100525

Astą Steponavičiūtę dauguma atpažįsta kaip Kauno kamerinio ir Kauno mažojo teatro aktorę, suvaidinusią ne vieną rolę, 2007 m. apdovanotą „Fortūnos“ diplomu už Batuoto Katino vaidmenį D. Čepauskaitės ir Š. Pero spektaklyje „Nepaprasti Batuoto katino nuotykiai“. Tikriausiai mažai kas žino, kad aktorė yra aistringa keliautoja ir ekstremalių pramogų mėgėja. Dabar Asta nusprendė išbandyti kitokį gyvenimą ir išvyko į… Graikiją.

Per savo karjerą suvaidinote daug vaidmenų. Kuris spektaklis, kuriame teko vaidinti, Jums pačiai mieliausias?

Man pačiai patinkantis spektaklis buvo ne vienas. Kai kuriuose buvo malonu vaidinti dėl partnerių, kituose – dėl pačios medžiagos. Spektakliai, kurie man padarė didelę įtaką buvo: A. Puškino „Pikų dama“ (rež. S. Rubinovas) Kauno kameriniame teatre, D. Gieselmanno „Ponas K.“ (rež. V. Balsys) Kauno mažajame teatre, G. Gugevičiūtės „Mokėk-duosiu“ (rež. V. Balsys) Kauno mažajame teatre, D. Čepauskaitės ir Š. Pero „Nepaprasti Batuoto Katino nuotykiai“ (rež. A. Rubinovas) Kauno kameriniame teatre, F. Rame, D. Fo ir J. Fo „Viena namuose“ (rež. A. Rubinovas) Kauno kameriniame teatre, A. Volodino „Penki vakarai“ (rež. A. Pociūnas) Kauno kameriniame teatre. Kai pradedi vardinti patikusius spektaklius, pamatai, kad jų sąrašą gali tęsti ir tęsti…

Su kuriuo kolega aktoriumi Jums buvo lengviausia dirbti?

Lengva dirbti su tais aktoriais, kurie dirba gerai ir klausosi partnerio. Deja, kartais tenka sutikti tokių, kurie dirba sau ir nekreipia dėmesio į kartu vaidinančius žmones. Tada būna tikrai sunku ir neįdomu. Man visada patinka gyvas žaidimas scenoje, improvizacija. Nenoriu vardinti, kurie partneriai geresni, kurie blogesni, tik pasakysiu, kad gerų sutikau tikrai daugiau nei blogų.

Ar nepaviliojo televizija ir jos serialų blizgesys?

Teko vaidinti seriale „Moterų alėja“, ir man tai labai patiko, bet ne dėl kokio nors blizgesio. Reikia pripažinti, kad serialai ir televizija yra būdas teatro aktoriams uždirbti daugiau nei jie uždirba teatre. O taip pat tai yra kitokia ir labai įdomi bei naudinga patirtis. Televizija ir teatras labai skiriasi. Filmuojant serialą nėra laiko repetuoti, gilintis į vaidmenį. Viskas vyksta greitai ir tenka kliautis tik savo profesionalumu. Teatre galima ilgai analizuoti medžiagą ir ieškoti skirtingų kelių į vaidmenį. Ir vienas, ir kitas darbas yra įdomūs, tačiau aš nenoriu jų lyginti. Man patinka ir teatras, ir televizija, ir kinas, ir reklama. Visa tai yra darbas, teikiantis man malonumą.

Ar įsivaizduojate save kitur, ne teatre?

Žinoma, kad galiu įsivaizduoti save ir ką nors kita veikiančią, tačiau mano prioritetas yra teatras. Nenoriu tapti kokia nors vadybininke. Šiuo metu dirbu viešbučio registratūroje ir labai džiaugiuosi, kad turiu darbą, tačiau man tai tik laikina veikla. Pradėjau intensyviai mokytis graikų kalbos universitete, nes, mano nuomone, gyvenant kitoje šalyje, būtina mokėti tos šalies kalbą, kadangi tik tada galima jaustis patogiai ir pilnavertiškai.

Kokie keliai ir siekiai nuvedė į Graikiją?

Į Graikiją atvykau dėl asmeninių priežasčių. Nevykau čia nei dėl klestinčios ekonomikos, nei dėl gerų darbo galimybių. Tiesiog reikėjo rinktis – Lietuva arba Graikija – ir pastaroji pasirodė geresnė.

Kokia Graikija yra Jūsų akimis?

Graikija man visada buvo ir bus labai graži ir miela šalis su puikiu klimatu, nuostabia jūra ir įspūdingomis salomis. Man čia gera, jaučiuosi puikiai net ir tada, kai vasarą temperatūra pakyla iki 40°C karščio. Mėgstu jų virtuvę, patinka jų žmonės. Deja, šiuo metu graikai tikrai nusivylę ir pikti, dauguma bijo dėl ateities ir pyksta ant vyriausybės. Šalyje tikrai daug korupcijos, už kurią dabar turi atsakyti darbštūs ir sąžiningi žmonės. Žinau, kad daugelis lietuvių gali nesusimąstę kaltinti graikus tinginyste, kad jie visą dieną geria kavą nieko neveikdami ir dar nori, jog Europos Sąjunga sumokėtų jų skolas. Tiesa, graikai yra pripratę gyventi gerai ir dabar jiems labai sunku suvokti, kad viskas apsivertė aukštyn kojom. Tačiau Graikija tikrai nėra tinginių šalis. Graikai – darbštūs ir išdidūs žmonės. Pagrindiniai sunkumai, su kuriais dabar tenka susidurti, tai gana dažni streikai, paralyžiuojantys viešąjį transportą. Nemanau, kad tai geriausias būdas žmonėms išreikšti savo nuomonę. Nuo to kenčia ir verslas, ir paprasti žmonės, kurie vėluoja į darbus ar būna priversti naudotis taksi paslaugomis. Teko jau ir man užuosti ašarinių dujų kvapą, nors buvau gana toli nuo Syntagmos aikštės (aikštė prie parlamento, kur paprastai renkasi demonstrantai).

Ar planuojate Graikijoje gyventi nuolat?

Atvykau čia apsisprendusi gyventi Graikijoje ir kol kas savo nuomonės nepakeičiau. Turėtų atsitikti tikrai kažkas labai rimto, kad išvykčiau iš Atėnų. Dabar mano namai yra čia.

Kokia veikla degate šiandien?

Šiuo metu studi-juoju graikų kalbą universitete, dirbu viešbutyje ir šoku šiuolaikinius šokius. Važiuodama į Graikiją bijojau, kad teks daug laiko praleisti be jokios veiklos, o man tai būtų labai sunku, tačiau labai greitai pradėjau dirbti, nuo spalio mėnesio pradėjau mokytis, einu į šokių repeticijas. Dabar dirbu su choreografe, kol kas tai tik šokio pamokos, tačiau turime planų ir dėl spektaklio, kurio repeticijos turi prasidėti lapkritį. Taigi laisvo laiko tikrai turiu labai mažai. Nors kartais tikrai pavargstu, džiaugiuosi, kad galiu išbandyti naujus ir įdomius dalykus.

Kaip manote, kuo skiriasi Lietuvos ir Graikijos teatras bei žiūrovai?

Labai daug teatras ar žiūrovai nesiskiria. Mano nuomone, teatras yra labai universalus žanras, kuris yra suprantamas panašiai visose šalyse. Pagrindinis skirtumas, kad Atėnai yra didelis miestas, kuriame galima rasti daugybę skirtingų teatrų. Čia daugiau pasirinkimų ir kartu daugiau galimybių. Tikrai skiriasi teatro sistema, nes Graikijoje nėra teatrų, kurie turėtų repertuarą. Vienas spektaklis vaidinamas pora ar daugiau mėnesių, o paskui statomas kitas. Taip pat nėra nuolatinių trupių, nes aktoriai paprastai samdomi konkretiems pastatymams. Nors, be abejo, po to tie patys žmonės gali dirbti ir kitame spektaklyje. Pagrindinis skirtumas, kad teatras čia įvairesnis ir gausesnis, o svarbiausia – laisvesnis.

Nors laisvalaikio lieka nedaug, tačiau ką mėgstate veikti kai nereikia dirbti, mokytis ar repetuoti?

Kadangi Atėnai yra prie jūros, laisvu laiku visada stengiamės nuvažiuoti į paplūdimį. Vasara čia daug ilgesnė nei Lietuvoje. Paskutinį kartą jūroje maudžiausi spalio pradžioje. Taip pat mėgstu skaityti. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos ambasada čia turi nedidelę biblioteką ir vietiniai lietuviai gali dalintis knygomis. Kartais tiesiog važiuojame į miestą, susitinkam su draugais. Man labai patinka, kad Atėnai yra gyvas, didelis miestas.

Kokia Asta būna namuose?

Asta namuose yra tokia, kaip ir visi žmonės: kartais tinginiauju, kartais tvarkausi. Dabar stengiuosi išmokti gaminti, nes prieš tai gaminau tik-rai mažai.

Asta, esate aistringa keliautoja. Kokia yra Jūsų svajonių šalis?

Aš labai mėgstu keliauti, visada stengiuosi kažkur nuvykti per atostogas. Turiu ilgą sąrašą šalių, kurias noriu aplankyti. Viskas priklauso nuo laiko ir finansinių galimybių. Jei galiu rinktis, ar pirkti kokį nors daiktą, ar išvykti į kelionę, visada mieliau renkuosi kelionę. O svajonių šalis man dabar yra Graikija. Ilgai ruošiausi šiai kelionei ir planavau, kaip čia atvyksiu, dabar belieka tas svajones pildyti.

Esate išbandžiusi ekstremalias pramogas, pavyzdžiui, plaukimą kalnų upėmis, nardymą, sklandymą, kopimą į kalnus. Ką dar norėtumėte išbandyti?

Visada norėjau išbandyti šuolį parašiutu. Tikiuosi, kada nors turėsiu tokią progą.

Kokie yra Jūsų ateities planai ir norai? Ar juos siejate su Lietuva?

Šiuo metu savo svajones ir norus sieju su Atėnais. Kol kas gyvenu čia neilgai ir viskas man dar tik prasideda. Dabar į viską žiūriu labai optimistiškai ir tikiuosi, kad po metų galėsiu pasakyti, jog neklydau.

Ar vis tik Lietuva – tai šalis, į kurią norisi sugrįžti?

Į Lietuvą visada norisi grįžti, tai yra mano gimtinė, ten mano šeima, draugai, tačiau dabar mano namai Atėnuose. Į Lietuvą noriu grįžti atostogų.

Ko palinkėtumėte lietuviams?

Linkiu daugiau šypsotis, labiau atsipalaiduoti ir nieko nebijoti. Lietuviai gana ramūs ir šalti žmonės, tuo jie tikrai skiriasi nuo graikų. Nesakau, kad reikia būti tokiems emocionaliems, bet per didelė ramybė kartais gali būti nuobodi.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top