Pradinis / Lietuviai svetur / Ieva ir Marija Dūdaitės bendru koncertu pakerėjo vokiečius

Ieva ir Marija Dūdaitės bendru koncertu pakerėjo vokiečius

Lapkričio pradžioje pačiame Prancūzijos pasienyje esančiame mažame Vokietijos miestuke Klingenmiunsteryje (Reino krašto-Pfalco žemė) aplinkinių vietovių gyventojus į klasikinės muzikos koncertą pakvietė dvi lietuvaitės seserys – pianistė Ieva ir operos solistė Marija Dūdaitės.

Klausytojų nedidelėje, jaukioje salėje prisirinko nedaug, bet kas atėjo, tikrai nesigailėjo. Jau pirmuoju kūriniu – itin jautriai atlikta Jurgos arija iš Viačeslavo Ganelino miuziklo „Velnio nuotaka“ – muzikės užbūrė kiekvieną. Marija prisipažino mėgstanti stiprias moteris, todėl neatitiktinai jos pasirinktoje programos dalyje skambėjo sudėtingus likimus turėjusių muzikos kūrinių pagrindinių veikėjų, tokių kaip Karmen, arijos. Ieva atskirai skambino kūrinius iš spalį išleisto debiutinio kompaktinio disko „Tiersen meets Chopin“, skirto dviem labai skirtingiems kompozitoriams: mūsų laikų kūrėjui prancūzui Y. Tiersenui, puikiai pažįstamam iš filmo „Amelija iš Monmartro“ garso takelio, ir lenkų bei prancūzų kilmės XIX amžiaus romantikui F. Šopenui. Šie kūrėjai gyveno skirtingais laikotarpiais, bet juos sieja ne tik Paryžius: savo kūryba jie abu pralenkė savo laikmetį.

Seserys Dūdaitės kilusios iš Panevėžio. Abu tėvai, pagal profesiją architektas ir muzikos pedagogė bei choro dirigentė, dabar jau daug metų turintys laiptus gaminančią įmonę Kaune, patys yra meniškų sielų, išmokė dukteris gerbti, suprasti ir tausoti meną, kultūrą bei kūrybą. Vaikystėje būsimas muzikes supo pasakų knygos, senelio mokomi eilėraščiai, močiutės priežiūra ir mamos pianino juodos ir baltos spalvų klaviatūros žaismas. Mažytės būdavo neatskiriamos, tarp jų vyraudavo visiška vienybė. Kadangi Ieva vyresnė, kartais jausdavosi lyg antroji Marijos mama. Juk taip svarbu būti seseriai pavyzdžiu, jei įmanoma, netgi autoritetu! Namuose visada skambėjo muzika, juokas, pokalbiai iki išnaktų, vyravo jauki atmosfera. Šeima abiem seserims buvo ir yra visa ko pamatas ir pavyzdys. Čia jos išmoko savarankiškumo, disciplinos, darbštumo, tolerantiškumo ir kad nėra padėties be išeities.

Marija papasakojo vieną istoriją, jos nuomone, labiausiai atspindinčią tėvų šeimos modelį, vertybes ir tarpusavio santykių puoselėjimą. Jų mama nuo mažų dienų dukterims visada kartodavo: „Jeigu lysvėje vasarą rasite tik vieną vienintelę prinokusią braškę, tai jos nereikia valgyti pačiai, nereikia netgi dalintis su sese, bet reikia ją atiduoti sesei.“ Būtent taip jos ir užaugo kaip individės, moterys, atlikėjos, muzikantės ir seserys. Su savomis tvirtomis vertybėmis ir mąstymu, žinoma, atkeliavusiu būtent iš jų tėvų šeimos.

Abi merginos išlaikiusios artimą ryšį su tėvais ir seneliais. Tėvai niekuomet nepraleidžia savo dukterų svarbių koncertų, kad ir kur jie vyktų – Lietuvoje, Italijoje, Olandijoje ar Vokietijoje.

„Bendras muzikinis pašaukimas mus sujungė dar kitoje plotmėje, kuri žodžiais neišreiškiama, tai kai kas, daug didingesnio ir kilnesnio. Galiu drąsiai teigti, kad sesuo yra mano geriausia draugė ir didžiausia įkvėpėja“, – sako Marija.

Vyresnioji Ieva, būdama šešerių, pati pareiškė norą mokytis muzikos mokykloje. Po patikrinimo jai buvo patarta rinktis fortepijoną. Vėliau sesers pėdomis pasekė ir Marija. Iš pradžių ji devynerius metus mokėsi groti smuiku, vėliau pasirinko klasikinį dainavimą.

M. Dūdaitės nuomone, gyvenime niekas nevyksta be reikalo ir be priežasties. Kartkartėmis peržiūrėdamos vaikystės nuotraukas ir vaizdo įrašus mato, jog jau ankstyvoje vaikystėje buvo aišku, jog muzika bus neatsiejama jų gyvenimo dalis. Abi seserys sutartinai tvirtina, kad muzika – jų pašaukimas: „Ji pasirinko mus, o mes pasirinkome ją.“ Mintis nebegroti buvo kilusi nebent paauglystės metais.

Ieva mokslus tarptautinio bakalaureato koledže Triesto mieste, Italijoje, pradėjo būdama septyniolikos metų. Pradžia buvo tikrai nelengva, mergina ilgėjosi namų, kultūros, lietuviško žodžio – visko. Vėliau baigė dvejas bakalauro ir dvejas magistro studijas Olandijoje. Be fortepijono studijų, gabi mergina išmoko Europos ekonomikos ir politikos bei menų administravimo. Pastarosios studijos jai padėjo vėliau, kai teko būti savo pačios vadybininke. Vokietijoje, prestižinėje Karlsrūhės konservatorijoje, I. Dūdaitė pabaigė modernios muzikos magistrantūros studijų programą, kuri yra unikali niša kiekvienam pianistui.

Muzikės Dūdaitės su Angele Digaityte

„Kad įrašysiu savo debiutinę plokštelę, žinojau jau seniai. Žingsnis po nuoseklaus žingsnio planavau šį procesą: demonstraciniai įrašai studijoje, atlikėjo tinklalapis, vadybininkė, įrašų kompanijos pasiūlymas buvo strategiška veiksmų grandinė, kuri išsirutuliojo tik per labai sunkų darbą ir taktinį planavimą, – savo gebėjimo nuosekliai siekti tikslo neslepia muzikė. – Jei myli savo pašaukimą, tai ne darbas. Bet esi geras tiek, kiek genialus kiekvienas tavo pasirodymas.“

Ieva yra gabi ir kalboms, kurių mokėsi iš pragmatiškų paskatų. Be gimtosios, lietuvių, pianistė kalba dar šešiomis kalbomis – anglų, rusų, italų, ispanų, olandų ir vokiečių. Dar besimokydama mokykloje Kaune išmokusi rusų kalbą, nes norėjusi rusų literatūros klasikus skaityti originalo kalba.

„Kad pritaptum, labiausiai padeda kalbos mokėjimas. Tą akimirką, kai prabyli svečios šalies šnekta, žmonių akyse atsiranda žiburėliai, jie visai kitaip tave priima“, – pasakoja mergina. Studijuodama Italijoje išmoko vietinės kalbos. Pastebėjusi, jog ispanų kalba nedaug skiriasi nuo italų, vėliau išmoko ir šią. Savarankiškai Ieva išmoko tris kalbas – minėtą ispanų, olandų ir vokiečių.

Gyvenimas ir studijos Vokietijoje išmokė I. Dūdaitę visada stiebtis, eiti pirmyn: „Čia gali atvažiuoti su iliuzija, jog esi geriausias, bet ji netrukus subliukš. Meno rinka milžiniška, konkurencija pasaulinio lygio, varžaisi su talentingiausiais pasaulio atlikėjais. Tai nuostabi šalis klasikinės muzikos atžvilgiu, joje labai daug profesionalių orkestrų, muzikinių šaknų, kultūros.“

Jaunėlė Marija savo gyvenimo be vyresnėlės nė įsivaizduoti negali. Nuo pat vaikystės sesuo jai buvo pats artimiausias žmogus. „Kadangi esu jaunesnė, ji visada man buvo ir yra pavyzdys jaunos, išsilavinusios, motyvuotos, optimistiškos, daug dirbančios ir siekiančios moters bei atlikėjos. Jau vien savo buvimu šalia, vertingais patarimais, didžiuliais sau išsikeltais tikslais ir nuolatiniu asmeniniu tobulėjimu ji įkvepia mane dar daugiau dirbti, mokytis, stengtis, tobulėti pačiai kaip asmenybei ir solistei. Sesers įtaka jaučiama visada ir visur.“

M. Dūdaitė tik paskutiniais vidurinės mokyklos metais įsimylėjo solinį dainavimą. Baigusi atlikimo meno (dainavimo) bakalauro studijas Lietuvoje, išmėginusi savo jėgas pagal „Erasmus“ programą studijuodama pusmetį Italijoje, nusprendė magistrantūrą ir būtent operinį dainavimą studijuoti dar kitoje šalyje. Didelės ambicijos, ryžtas, keletas neigiamų atsakymų, vienas teigiamas atsakymas ir per tirs mėnesius nuo nulio išmokta vokiečių kalba padėjo atkakliai merginai išpildyti savo svajonę tobulintis operinio dainavimo srityje Vokietijoje, Karlsrūhės mieste. Žinoma, visas šis kelias tikrai nebuvo lengvas, reikalavo nežmoniškai daug psichologinio pasiruošimo, drąsos, nuoseklaus darbo, kantrybės, nusivylimo, savo jėgų ir galimybių išbandymo. Tačiau tai buvo verta tų visų pastangų. Marija kiekvienam atlikėjui linkėtų išbandyti jėgas ne tik savo gimtojoje šalyje, pamatyti, pajusti tarptautinį lygį.

Gyvenimas vėl kartu Vokietijoje po daugybės metų, praleistų atskirai, buvo itin svarbus abiejų seserų gyvenimo etapas. Jos viena kitą palaikė tiek emociškai, tiek karjeros prasme. Muzikės Dūdaitės kartu keliauja ir koncertuoja vienoje scenoje kaip soprano ir fortepijono duetas „D&D“ įvairiose pasaulio šalyse: Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Anglijoje, Albanijoje, Amerikoje ir t. t. Būtent Vokietijoje seseris pakvietė sugroti turą Kinijoje, į kurį jos leisis 2020-aisiais. Šis etapas merginas suartino ir, abiejų nuomone, išliks visam gyvenimui kaip viena ypatingiausių jųdviejų patirčių. Juk ne kiekvienas brolis ir sesė apskritai gali tai patirti ar tuo pasigirti!

Kiekvienas gyvenimo įvykis turi pradžią ir pabaigą. I. Dūdaitė baigė magistrantūros studijas ir po vienuolikos svetur praleistų metų grįžta gyventi į Lietuvą. Apsispręsti buvo nelengva. Pianistė bijojo, jog nutrūks užmegzti kontaktai, jos nebekvies koncertuoti. Bet moters karjeroje atsirado žmogus, reprezentuojantis ją, padedantis planuoti koncertinius turus užsienyje, – jos vadybininkė. Iki tol Ieva viską darydavo ir organizuodavo pati. Subūrusi komandą jauna muzikė suprato, jog ją ir toliau kvies, jei jos atlikimas patiks, nesvarbu, kur ji gyventų – Vokietijoje ar Lietuvoje, – nes pasaulis tarsi sumažėjo.

Antroji priežastis, paskatinusi apsispręsti, – jos gyvenimo draugas Marijonas. Nors santykiai per atstumą įmanomi, nors šis žmogus žadėjo atvažiuoti gyventi bet kur, bet atėjo momentas, kai mergina, galvodama apie šeimą ir pagrindą ateityje, apie skrydžius iš Berlyno ar Paryžiaus, savęs paklausė, kiek ilgai taip tęsis. Ieva nusprendė savo namus kurti Lietuvoje, juo labiau kad keliavimas šiuo metu tampa itin paprastas.

M. Dūdaitė apie savo ateities planus kalba atsargiai. Jos nuomone, svajoti reikia, tačiau suprantant muzikiniame kelyje pasitaikančius iššūkius ir netikėtumus. Šiuo metu viena svarbiausių merginos užduočių yra ruoštis ateinantiems kalėdiniams koncertams gruodžio mėnesį Lietuvoje ir vasario mėnesį sėkmingai baigti magistrantūros operinio dainavimo studijas Karlsrūhės aukštojoje muzikos mokykloje. O toliau garsiai kalbėti Marija nėra linkusi – ką nauji metai atneš laukto ar netikėto ir kokioje pasaulio šalyje ji bus, laikas parodys. Bet, kaip visada, jauna solistė tiki: nuolatinis, nuoseklus, sunkus darbas atneša ir saldžių vaisių. Tad belieka tik kruopščiai dirbti ir tikėtis.

Šiuo koncertu Klingenmiunsteryje seserys užbaigė bendro gyvenimo ir kūrybos Vokietijoje etapą. Jos tai priima kaip dar vieną malonų iššūkį. Tai tikrai nėra jų dueto pabaiga, o kaip tik – naujo etapo pradžia. Muzikės Dūdaitės, kupinos patirties, naujų, neblėstančių idėjų, žingsniuoja tolyn darydamos savo karjeras atskirai ir kartu. Ir visai nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje būtų, seserys visada ras kelią viena pas kitą. Juk jos kaip dvi obuolio pusės – visad kartu. Studijos Vokietijoje ir bendri koncertai neišskiriamai suartino abi seseris.

Angelė Digaitytė

Autorės ir Michaelio Oesnerio nuotraukos

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: