Pradinis / Ne didmiesčių gyvenimas / Ignalina įspūdingai atšventė 150-ąjį gimtadienį

Ignalina įspūdingai atšventė 150-ąjį gimtadienį

Ežerų ir pušynų apsupty, nuostabiame gamtos kampelyje esantis meilės legendos išaugintas Ignalinos miestas birželio 2–25 dienomis atšventė 150-ąjį gimtadienį. Po linksmų Joninių nakties ignaliniečiai ir svečiai mėgavosi daugybe renginių, skirtų įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonėms. Į Ignaliną atvyko svečių iš Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos, Švedijos, taip pat Vilniaus ir aplinkinių miestų. Pirmąją dieną Laisvės aikštėje  šurmuliavo tautodailininkų ir amatininkų mugės, papuoštos seniūnijų ir kaimyninių miestų floristiniais kilimais. Po šv. Mišių ir Baltijos gitaristų kvarteto koncerto tarybos nariai ir svečiai rinkosi į  iškilmingą savivaldybės tarybos posėdį. Vėliau aikštėje  atidengta nauja skulptūra, pasveikinti Garbės piliečiai ir kraštui nusipelnę asmenys. Antrąją dieną visi kviesti bendrų priešpiečių klausantis bardo muzikos, taip pat stebėti teatralizuoto plaukimo ežeru ir dalyvauti šventės eisenoje. Vakarais skambėjo rajono, užsienio miestų partnerių, Ignalinos  ir kaimynų meno kolektyvų, taip pat populiarių Lietuvos atlikėjų ir grupių koncertai. Šventę užbaigė diskoteka ir fejerverkai.

Birželio 24-oios rytą  laukų gėlėmis išpuoštoje Ignalinos M. Marijos Gimimo bažnyčioje  buvo aukojamos šv. Mišios už Ignaliną ir ignaliniečius. Bažnyčios puošyba pasirūpino jaunieji miesto ateitininkai. Iškilmingose mišiose dalyvavo savivaldybės vadovai, Ignalinos šventės svečiai, ignaliniečiai, kraštiečiai. Klebonas Vidas Smagurauskas savo pamoksle kalbėjo apie tai, kad kiekvienas žmogus yra stebuklas. Bendroje maldoje Dievo prašyta suteikti  ignaliniečiams daugiau jėgų liudyti tikėjimą ir daryti gerus darbus, melstasi už vadovus, jaunimą, šeimas, vienišus ir nusivylusius žmones. Pasibaigus pamaldoms bažnyčioje koncertavo kraštiečio Zigmo Čepulėno vadovaujamas Baltijos gitaristų kvartetas. Puikus repertuaras ir profesionalus garsių pasaulio kompozitorių kūrinių atlikimas nepaliko abejingų. Muzika giliai palietė žmonių širdis – po koncerto visi plojo stovėdami.

Šventinę eiseną nuo bažnyčios į Laisvės aikštę lydėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas (vad. kpt. Ričardas Čiupkovas). Su trankia muzika žygiuota ir eita Aukštaičių, Atgimimo, Ateities gatvėmis. Pasveikinti praeiviai, mugės prekeiviai, o Laisvės aikštėje bigbendas koncertavo ir scenoje. Visi galėjo pasigrožėti meniškais floristiniais kilimais, pasižiūrėti istorinių Ignalinos nuotraukų parodą. Jaunieji Ignalinos patriotai dalyvavo komandinėse varžybose „Pažink istorinę Ignaliną“, jie turėjo surasti, nufotografuoti ir į „Facebook“ tinklalapį įkelti 15 mieste esančių svarbių istorinių objektų. Mėgstantys šokį ir sportą save išbandė aerobikos treniruotėje „Zumba“ ar  stebėjo klubo „Yoko“ ir Visagino sporto centro akrobatų pasirodymus. Laisvės aikštėje vyko ir tiesioginė Ignalinos rajono savivaldybės tarybos posėdžio transliacija.

Iškilmingame savivaldybės tarybos posėdyje, kurį „Tautiška giesme“ pradėjo ansamblis „Iš širdies“,  dalyvavo bendradarbiavimo partnerių delegacijos  iš Biureno (Vokietija), Serocko (Lenkija), Breslaujos (Baltarusija), Europos Parlamento narys, buvęs ilgametis meras Bronis Ropė, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras kraštietis Česlovas Juršėnas,  Seimo narys, kultūros ministras  Šarūnas Birutis, kaimyninių rajonų merai ir kt. svečiai.

Pasibaigus tarybos posėdžiui jo dalyviai dalyvavo šventės renginiuose Laisvės aikštėje. Renginiai pradėti teatralizuotu Ignalinos miesto legendos pasakojimu apie kunigaikščio Budrio dukters Linos ir kryžiuočio Igno meilę. Režisierės Jolantos Narbutaitienės režisuotame vaidinime jausmingai perteikta legenda, tautiška dvasia ir meilės jėgos sukurta ateities viltis. Pasakojimą įkūnijo teatrų „Iki“ ir „Salos“ nariai, eiliuotą legendos tekstą skaitė aktorė Irena Kriauzaitė. Vaidinimą tarsi papildė miestui skirtos nuostabios dainos. Tai jau beveik legendinė Birutės Paukštienės ir Aldonos Čeponienės daina „Ignalina – saulės dukra“, daina „Ignalinai“, kurią atliko ansamblis „Iš širdies“, ir Valentinos Sinkevič „Gražioji mūs Ignalina“.

Vėliau į sceną pakviesti ir iškilmingai pasveikinti penki Ignalinos rajono savivaldybės Garbės piliečiai. Garbės piliečio ženklai, pažymėjimai ir savivaldybės dovanos įteiktos monsinjorui Ignui Jakučiui – už rūpinimąsi bažnyčios statyba ir visuomeninę veiklą, padariusią teigiamą poveikį Ignalinos krašto bendruomenei; Vokietijos Biureno miesto verslininkui Heinrichui Kottmannui – už verslo plėtrą, paramą Ignalinos rajono savivaldybei ir gyventojams, tarptautinės partnerystės iniciatyvas; gydytojui Benediktui Alfonsui Puodžiūnui – už ilgametį profesionalų ir pasiaukojamą darbą rūpinantis rajono gyventojų sveikata, įgytą žmonių pagarbą ir pasitikėjimą; Juozui Repšiui – už svarbius darbus švietimo ir sporto srityse, ilgalaikę visuomeninę veiklą, padariusią teigiamą poveikį Ignalinos krašto bendruomenei; Broniui Ropei – už Ignalinos rajono bendruomenei svarbius darbus ūkio, aplinkosaugos, socialinėje, kurortinės teritorijos kūrimo ir plėtojimo, sveikatinimo srityse ir Ignalinos vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje. Garbės piliečiai pakvieti pasirašyti Garbės knygoje. „Labai džiaugiuosi gavęs tokį išskirtinį apdovanojimą ir dėkoju žmonėms, kad įvertino mano nuoširdų darbą Ignalinos kraštui“, – apdovanotųjų vardu kalbėjo Bronis Ropė.

Biureno miesto meras Burhardas Švuchovas atsivežė ir savo miesto garbės knygą, vadinamą „Aukso knyga“, ir paprašė, kad joje pasirašytų Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis ir Ignalinos garbės pilietis H. Kotmanas. Meras minėjo, kad tai pirmas atvejis, kai jų didžioji knyga išvežama iš Biureno. Garbaus amžiaus verslininkas H. Kotmanas dėkojo Ignalinos vadovams ir visiems žmonėms už tokį jo pagerbimą ir sakė, kad džiaugiasi čia puikiai dirbančia gamykla, nuveiktu darbu ir yra pasirengęs toliau plėtoti verslą.

Už nuopelnus krašto kultūrai ir plėtrai keturiems garbiems ignaliniečiams įteikti „Sidabrinės lelijos“ apdovanojimai. Meras pasveikino Jolantą Narbutaitienę ir dėkojo už ilgametę švietėjišką ir kūrybinę veiklą ugdant visuomenės vertybines nuostatas, teatro kultūros puoselėjimą ir sklaidą, Ignalinos vardo garsinimą; Rimantą Mačį – už ilgametį vadovaujamą darbą savivaldoje, reikšmingą ir atsakingą veiklą kuriant Ignalinos miesto ir rajono gyventojų gerovę, svarius darbus Ignalinos rajono plėtrai; miesto seniūną Valentiną Rumbutį – už aktyvias pastangas ir reikšmingus Ignalinos miesto infrastruktūros plėtros darbus bendruomenės labui; Valstybės sienos apsaugos Ignalinos rinktinės vadą Vladimirą Ščajevą – už aktyvų ir glaudų bendradarbiavimą, nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, saugios aplinkos visuomenei kūrimą Ignalinos rajono teritorijoje. Ignalinos miesto seniūnas Valentinas Rumbutis padėkojo už jo darbo įvertinimą, sveikino ignaliniečius  šventės proga ir visiems linkėjo gražios ateities.

Už nuoširdų, ilgametį darbą, visuomeninę veiklą, kultūrinį bendradarbiavimą dar dvylikai asmenų  įteiktos savivaldybės mero padėkos. Tarp apdovanotųjų yra Vidiškių dvaro savininkas Kęstutis Mozeris, buvęs Ignalinos miesto seniūnas Aleksandras Zaveckis, Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vadovė Nijolė Trinkūnienė, „Šaltinėlio“ mokyklos meninio ugdymo  mokytoja Vida Ksenzovienė, ilgametė organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė ir narė Vanda Goštautaitė, verslininkas Petras Mačiulis ir kt.

Po apdovanojimų ceremonijos Laisvės aikštėje atidengta skulptūra „Dviratininkas“, kurią sukūrė ignalinietis menininkas Jonas Grunda. Autorius sakė, kad apie tai dar sunku kalbėti, nes darbas „dar visai šiltas“, jis palieka jį vertinti ignaliniečiams. O jie tikrai gana šiltai sutiko besišypsantį ir ranka mojantį dviratininką. Vaikai tuoj pat pripuolė, sėdosi ant dviračio rėmo, suaugusieji fotografavosi. Galima sakyti, kad naujas aikštės ir miesto akcentas, primenantis, jog Ignalina yra turizmo, sporto  ir poilsio kraštas, prigijo, buvo priimtas ir taps neatskiriama miesto dalele ir miela detale.

Gražią dovaną miestui atvežė Ignalinos kraštiečiai. Džiugiai su savo klubo vėliava scenoje išsirikiavę Vilniuje gyvenantys ir vis į Ignaliną sugrįžtantys šio krašto išauginti vaikai, dabar jau subrendę ir daug gyvenime pasiekę gerbiami žmonės, nusilenkė savo miestui. Klubo prezidentė Renė Jakubėnaitė merui įteikė angeliuką, kad jis saugotų ir globotų merą, miestą ir visus gyventojus. Na o pagrindinė kraštiečių dovana – aktorės Larisos Kalpokaitės dainų pynė. Pati aktorė prieš koncertą sakė, kad džiaugiasi tapusi dovana tokiam gražiam miestui, kuris ir jai be galo patinka, čia yra ne kartą buvusi.

Laisvės aikštėje koncertai vyko iki vėlumos. Pirmiausia savo programas pristatė liaudiškos muzikos kolektyvai ir vokaliniai ansambliai iš Baltarusijos, Vokietijos, Lenkijos, taip pat kaimynai iš Zarasų, Utenos, Molėtų, Visagino. Pasirodymai buvo spalvingi, ugningi, jausmingi ir jaunatviški. Visi skirtingi ir tuo įdomūs. Šiuolaikinio šokio subtilybes atskleidė Marijano Staniulėno gatvės šokių grupė.

Jau visai sutemus aikštė buvo sausakimša. Žmonės šoko ir dainavo visiems puikiai žinomas dainas kartu su legendine grupe „Rondo“.  Vėliau spalvomis ir pakilia nuotaika aikštę užpildė choras „Dežavu“ ir Asta Pilypaitė. Naktinę programą baigė ignalinietis Gintautas Juodagalvis.

Antrąją šventės dieną ignaliniečiams ir svečiams leista pailsėti ir ilgiau pamiegoti. Na o vidurdienį žmonės kviesti į bendrus miestelėnų priešpiečius klausantis „Keistuolių“ teatro aktoriaus Andriaus Kaniavos dainų. Koncertas vyko ant specialaus plausto, prie ežero tilto, o žmonės jaukiai įsitaisė pakrantės pievelėje. Visi taikėsi pasirinkti vietą medžių šešėlyje, nes ir antroji šventės diena buvo apdovanota saule,  kaitra ir vaiskiu dangumi be jokio debesėlio. Kas sėdėjo ant žolytės, kas ant atsineštų paklotėlių, kas užkandžiavo, kas prigulė ir juokavo, kad taip patogiai dar niekada nėra klausęsi koncerto. Buvo ir besimaudančių. Tokia aplinka labai patiko ir pačiam dainų atlikėjui. Jis džiaugėsi gražiu gamtos kampeliu, dovanojo gerą nuotaiką ir puikią muziką.

Vėliau buvo pagerbtas atnaujintos, miesto simboliu vadinamos skulptūros autorius,  žinomas Ignalinos krašto drožėjas, auksinių rankų meistras  ir nuostabus žmogus Gintaras Černius. Meras dėkojo jam už gimtajam miestui skiriamus  talento vaisius, linkėjo kūrybinės sėkmės ir įteikė savivaldybės dovaną. Sakoma, kad skulptūra atnaujinta, tačiau galbūt tiksliau būtų sakyti – iš naujo sukurta ir pastatyta vietoj   buvusios, laiko ir oro negailestingai apgadintos. Tikras kūrėjas, kaip žinoma, negali sukurti visiškai identiškų kūrinių. Taigi ir ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti Liną ir Igną, Perkūno žaibus ir virš jų iškilusius Ignalinos miesto statinius su dailiais, saulėje spindinčiais bokšteliais, atgimė panaši, tačiau ir šiek tiek kitokia. Žmonės gėrėjosi menininko darbu, kuris jam pačiam ir jo šeimai labai brangus, išskirtinis ir prasmingas.

Susirinkusieji dar stebėjo linksmą ir spalvingą teatralizuotą plaukimą ežeru. Ignaliniečiai buvo kviesti smagiai pasveikinti savo miestą, plaukti valtimis, plaustais. Ignalinos krašte tokia pramoga garsėja Palūšės regata, sutraukiančia nemažai entuziastų. Plaukta valtimi-drakonu, pasakiška krosnimi. Plaukime dalyvavo teatrai „Iki“ ir „Salos“, Palūšės bendruomenė, policijos asociacija, asociacija „Žaibo kumštis“, Ignalinos maltiečiai. Visi ekipažai apdovanoti saldžiais prizais. Su jais paplaukioti galėjo ir drąsesni žiūrovai.

Po tokio suaugusiesiems ir vaikams smagaus reginio ežero pakrantė ir scena ant vandens užleistos jaunimui. Čia koncertavo kraštietis, save pristatantis tiesiog Ignu iš Ignalinos (Ignas Kavaliauskas), ir pozityvaus regio grupė iš Vilniaus.

Pavakariais nuo Ignalinos kultūros centro per Laisvės aikštę iki miesto vasaros estrados, lydima orkestro „Panevėžio garsas“, žygiavo šventinė eisena.  Ją stebintiems miestelėnams mojavo savivaldybės vadovai, svečiai, šokių ansambliai, Ignalinos švietimo, kultūros  įstaigų, komunalinių įmonių kolektyvai, policijos, pasienio tarnybų atstovai. Visi pasistengė ir sukūrė puikų reginį. Vilkėjo vienodus marškinėlius, nešėsi spalvingus skėčius, grojo, šoko, dainavo. Eisenos priekyje važiavo nematytas stumiamas automobiliukas, kuriame sutilpo visi „Gajos“ šokėjai.  Policijos pareigūnus lydėjo linksmieji personažai – šuniukai Amsiai, pasieniečiai vedėsi šunis, o  Ignalinos autobusų parkas eiseną pagyvino šventei papuoštu senu autobusiuku. Trys Ignalinos krašto muziejaus moterys stūmė ryškiaspalvį karutį su dideliu Rojaus  obuoliu… Na o gero triukšmo ir galingos jėgos suteikė gausus būrys Lietuvos ir Latvijos baikerių. Vasaros estradoje visos komandos  sustojo prie scenos ir Ignalinai išsakė savo trumpus sveikinimus.

Vakaro koncertą pradėjo orkestras ir puikios jo šokėjos. Nuostabų reginį dovanojo Pabradės „Gelmės“ šokėjai, kaskart pasirodydami vis kitokiais kostiumais ir demonstruodami vis kitą šokio stilių. Vienas kitą keitė ir miestui savo muzikinę dovaną parengę ignaliniečių meno kolektyvai:  liaudiškų šokių ansambliai „Gaja“, „Lelijėlė“, „Jorutis“, pramoginių šokių grupė „Mamba“. Savo gražiausias dainas atliko vokaliniai ansambliai „Iš širdies“, „Atgaiva“, popchoras „Pumpurėliai“. Smagiai koncertavo kapela „Ringė“. Spalvingas programas pristatė  svečiai iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos. Visi kartu jie suaudė margą muzikos, dainų ir šokių juostą, skirtą Ignalinos gimtadieniui. Šventinį vakarą užbaigė Irena Starošaitė ir  Žilvinas Žvagulis bei  grupė „Žas“. Šilto vidurnakčio dangų nušvietė fejerverkai. Jaunimas dar linksminosi diskotekoje.

Ignalina šauniai atšventė savo 150-metį. Daugybė iškilmingų, linksmų ir įsimintinų  šventinių akimirkų miesto gyventojams ir visiems svečiams paliko jūrą gražių prisiminimų, pakilių jausmų ir vilčių ateičiai. Kiekvienas galėjo pasididžiuoti savo gražiu miestu, talentingais ir kūrybingais žmonėmis ir tuo, kad vis dėlto mokame švęsti aktyviai, blaiviai ir iš visos širdies.

 

Parengė Lina Kovalevskienė

 

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: