Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / „Imbariečių draugija“ 16 metų turtina savo krašto kultūrinį gyvenimą

„Imbariečių draugija“ 16 metų turtina savo krašto kultūrinį gyvenimą

2002 m. susibūrusi Imbarės krašto bendruomenė „Imbariečių draugija“ – viena pirmųjų kaimiškųjų bendruomenių ne tik Kretingos rajone, bet ir respublikos mastu. 125 narius vienijančios bendruomenės didžiausios stiprybės – žmonių savitarpio pagalba, meilė savo kraštui ir noras turtinti jo kultūrinį gyvenimą.

Bendruomenė – kaip šeima

Bendruomenės veikloje dalyvauja 7 kaimų gyventojai: Gaivališkės, Gedgaudžių, Gargždelės, Skaudalių, Reketės, Žvainių ir Imbarės. Tiesa, jos veikla susižavi ir žmonės iš kitų vietovių – jiems organizacija taip pat yra atvira.

Jau trejus metus „Imbariečių draugijai“ pirmininkauja Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijoje bibliotekos vedėja dirbanti D. Stonkuvienė, kuri prie bendruomenės veiklos prisijungė praėjus metams nuo jos įkūrimo. Ji pasakoja, kad buvo įdomu ir smagu dalyvauti įvairiose organizacijos veiklose. Po kiek laiko tapo ir tarybos nare, o 2015-aisiais jai buvo patikėtos bendruomenės pirmininkės pareigos.

„Tai man buvo iššūkis. Ilgai atsikalbinėjau nuo šių pareigų, nes žinojau, kad tai nelengva duona, tenka ir gana sūraus ragauti, ne tik širdžiai mielų dalykų. – Ne visi supranta pirmininko darbą. Tai savanoriška visuomeninė veikla, už kurią nemokama nė cento, o rūpesčių yra begalė“, – atvirauja pašnekovė, pastebinti, kad kartais klaidingai tikimasi, jog bendruomenė turėtų rūpintis netgi tokiais dalykais, kaip kelių tiesimas ar tiltų statymas.

Nors ne kartą norėjosi nuleisti rankas, D. Stonkuvienę eiti pirmyn skatina bendruomenės nariai, kurie nuoširdžiai padeda ir tiki daromais darbais. „Sunkumus atperka geranoriška, neįkainojama narių pagalba, žmonės, kurie supranta, kad bendruomenė yra kaip šeima ir jos vykdomi darbai turi rūpėti visiems“, – sako pašnekovė. Motyvacijos jai suteikia ir pradėti projektai, kurių vienas – knygos apie Imbarės kraštą ir jos žmones išleidimas.

Pasak pašnekovės, esminiai bendruomenės tikslai – padėti savo nariams, puoselėti kultūros paveldą, turtinti žmonių kultūrinį gyvenimą. „Imbariečių draugija“ organizuoja išvykas, susitikimus su kitomis bendruomenėmis, edukacinius užsiėmimus, kultūrinius renginius, vakarones, pasibuvimus.

Kuria ir puoselėja savas tradicijas

D. Stonkuvienė – kūrybinga asmenybė: laisvalaikiu mėgsta kurti rankdarbius, fotografuoti, rašo eiles. Ir bendruomenės veiklą stengiasi kreipti kultūrine linkme. Ji itin džiaugiasi bendradarbiavimu su Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiute ir meno vadovu Antanu Žvinkliu, kuris bendruomenės žmones yra subūręs į vokalinį moterų ansamblį ir instrumentinę vyrų grupę. Jie ne tik muzikavimu džiugina savo kraštą, bet ir koncertuoja kituose šalies miestuose.

Suvienijus jėgas su kultūros namais suorganizuojama nemažai gražių renginių, gyventojai pakviečiami ir rankdarbių pasimokyti, ir tradicijas prisiminti. „Žmonėms reikia kultūrinio gyvenimo, reikia atsipalaiduoti po sunkių darbų. Sudėjus bendruomenės parašytų projektų gaunamas lėšas, kultūros centro lėšas, skirtas renginiams, galima pasiūlyti turiningesnę programą“, – sako bendruomenės vadovė.

Ji negaili gerų žodžių apie aktyvią kultūros puoselėtoją, iš kurios įkvėpimo semiasi ir pati: „V. Valančiutės entuziazmas darbui tiesiog uždega. Kai yra bendras sutarimas, bendras darbas, tai ir šventę surengti yra morališkai lengva. Sakau „lengva“ todėl, kad aptariama iki smulkmenų, kas ir kaip vyks, kaip ir kur bus panaudotos bendruomenės ir skyriaus projektinės lėšos. Kai dirbama sutariant, bet kokie darbai tampa mieli ir įveikiami.“

Vienas iš tradicinių Žvainių skyriaus ir bendruomenės organizuojamų renginių – Vasaros šventė, kurioje netrūksta sporto rungčių, linksmų veiklų, ansamblių atliekamos muzikos. Taip pat kuriama nauja tradicija: šiemet jau antrus metus visi drauge rinkosi minėti Valstybės dienos ant Imbarės piliakalnio. Renginyje skambėjo prasmingos eilės, dainos bei melodijos, vėliau buvo giedama pasaulio lietuvius sujungianti „Tautiška giesmė“.

Praėjusiais metais, Žolinių išvakarėse, bendruomenė šventė 15 metų veiklos jubiliejų. Pasidžiaugta nueitu ilgu ir prasmingu keliu, kuriam pradžią davė Bronė Buivydienė su iniciatyvine komanda. Šventės dalyviai džiaugėsi svečių ir vietos kolektyvo dainomis. Norintieji dalyvavo įdomiose sportinėse rungtyse.

Prieš šventę keletas tarybos narių aplankė kiekvieno bendruomenės nario sodybą ir įamžino jų sukurtus grožio kampelius. Nuotraukos buvo eksponuojamos bendruomenės jubiliejinės šventės metu. Nebuvo renkama gražiausia, tiesiog pasidžiaugta, kad gyventojai puošia savo aplinką. „Džiaugiuosi, kad mūsų žmonės su didžiule meile ir išmone kuria grožį savo sodybose. Jeigu puošia savo sodybą, vadinasi, puošia savo kraštą“, – sako D. Stonkuvienė.

Rudenį bendruomenė susirenka aptarti nuveiktų darbų ir pabūti kartu. Rudens renginius jau ne vienus metus paįvairina bendruomenės nominacijų teikimas įvairiais darbais nusipelniusiems žmonėms. Pavyzdžiui, „Metų architekto“ nominacija ankstesniais metais atiteko tautodailininkui Augustinui Zaleckiui už suolelius, duris ir dar daug padarytų bei planuojamų padaryti darbų, „Metų atradimo“ nominacija – Antanui Stonkui, tapusiam saviveiklininkų kontrabosininku, „Metų emigranto“ nominacija – Valdui Žukovui, kurio atsikraustymu džiaugiasi bendruomenė. „Metų daktarės“ titulas buvo skirtas Andželai Dvarionienei, gaminančiai gardžias ir sveikatą stiprinančias arbatas. „Metų atjautos“ nominantais paskelbti Aldona ir Adomas Matevičiai, niekada nepamirštantys paklausti, ar bendruomenei ko nors nereikia. „Metų konditerėmis“ paskelbtos Edita Dobrovolskienė, Rita Dobrovolskienė, Gražina Selkauskienė, be kurių gamintų saldumynų neapsieina nė viena šventė. „Metų technologės“ nominacija atiteko Stasei Zaleckienei, kuri stebina itin gardžiais ir įmantriais sūriais, o „Metų vadybininkės“ nominacija – Airidai Stonkienei, į dainininkų gretas atvedusiai ne vieną naujoką, ir t. t. Turbūt kiekvienam darbščiam bendruomenės nariui būtų galima sugalvoti po nominaciją.

Kasmet artėjant Kalėdoms Žvainių skyriaus saviveiklininkai, „Imbariečių draugijos“ aktyviausi nariai, rėmėjai, pagalbininkai ir visi, kurie padeda puoselėti gražią krašto gyventojų bendrystę, susirenka į Padėkos vakarą. Šiame renginyje netrūksta muzikos, skambių dainų, nuoširdžių šypsenų, atvirų pašnekesių, dovanų ir gražių palinkėjimų.

Bendruomenės nariai tarsi šeima susiburia draugėn švęsti ir Naujųjų metų. Taip pat turi gražią tradiciją sveikinti jubiliatus, naujagimius ir jų tėvelius.

„Imbariečių draugijos“ nariai ne tik kartu švenčia įvairias šventes, bet ir kasmet išsirengia bent į vieną kelionę – tai į pažintinę, tai į patiriamąją. O šiemet vyko į kultūrinę. Aplankė Pakruojo dvarą, jame esantį gyvąjį muziejų, dalyvavo edukacinėse programose. Dar anksčiau vyko į ekskursiją Šakių rajono Gelgaudiškio dvare. Trijų valandų teatralizuota ekskursija po dvaro teritoriją, įdomus pasakojimas apie dvaro istoriją bendruomenės nariams paliko puikių prisiminimų.

Rašydama projektus bendruomenė gauna finansavimą, kuris leidžia pagerinti materialinę bazę. Pamažu realizuojamas planas pasistatyti lauko sceną.

Bendruomenė prisideda ir prie šalies mastu vykdomų akcijų, tokių kaip „Darom“. Šiemet mezgimo mėgėjos aktyviai prisidėjo prie iniciatyvos „Sveikas, mažyli – Lietuvai 100“. Tai visoje šalyje vykstantis projektas, kurio metu Lietuvos gyventojai ir organizacijos kviečiami prisijungti prie iniciatyvos ir megzti naujagimiams 100-mečio kojinaites sukuriant gražų priminimą apie Lietuvai svarbią sukaktį – Valstybės atkūrimo šimtmetį.

Dėmesys kultūros paveldui, noras semtis žinių

Imbarės krašto bendruomenė turi ne tik kultūrinio gyvenimo aktyvintojų, bet ir etninio paveldo puoselėtojų. Vienas jų – tautodailininkas, medžio drožėjas Augustinas Zaleckis. Talentingo kūrėjo drožiniai išreiškia meilę lietuvių etnokultūrai, pagarbą senosioms tradicijoms. Kita bendruomenės narė Andžela Dvarionienė –ne tik Imbarės seniūnijoje, bet ir visame rajone žinoma žolininkė, kurios šeima jau du dešimtmečius pirktinių arbatų paragauja tik svečiuose, o namuose geria tik pačių surinktų ir susidžiovintų žolelių arbatas. Įvairios bendruomenės A. Dvarionienę dažnai kviečiasi į renginius, prašo papasakoti apie žolelių naudą. Ji mielai dalijasi savo patirtimi, iš šeimos perimtomis žiniomis.

„Imbariečių draugija“ kartu su Žvainių skyriumi rengia įvairias edukacines veiklas: arbatžolių rinkimo, sūrių gaminimo, medžio drožybos ir kt.

Bendruomenė stengiasi puoselėti kulinarinį paveldą. Ruošia tradicinį maistą vakaronėms: žemaitišką kastinį, cibulynę, naminius karvės pieno sūrius, naminę girą. Kretingos rajono derliaus šventėje dalyvauja su pačių pagamintais maisto, rankų darbo gaminiais, užaugintomis daržovėmis, kuria kompoziciją, kurios pagrindinis akcentas – moliūgas.

„Imbariečių draugija“ glaudžiai bendradarbiauja ne tik su vietos kultūros centro Žvainių skyriumi, bet ir su kitomis  bendruomenėmis, siekdama įgyti žinių bei patirties puoselėjant tradicinius ir netradicinius amatus. Pagal projektą „Kaimynų patirties sėkmė – mūsų tobulėjimas“ rengtos išvykos į kitas bendruomenes, pasak D. Stonkuvienės, leido suprasti, kad norint gyventi ir išgyventi organizacijai reikia stengtis vienaip ar kitaip siekti pradėti savo verslą, nors ir nuo mažų žingsnelių, o norint tai pasiekti reikalinga ir vietos savivaldybės bei seniūnijos parama.

„Imbariečių draugijos“ veiklos plane – ne vienas naujas sumanymas. Turėdama puikų tautodailininką, bendruomenė planuoja surengti medžio drožėjų plenerą. Ketinama išdrožti koplytstulpius su kaimų pavadinimų rodyklėmis. Dėmesio ketinama skirti ir savo krašto pažinimui – numatyta surengti konferenciją apie Imbarės kraštą. Dar vienas svarbus, daug dėmesio reikalaujantis darbas – knygos apie Imbarės kraštą išleidimas.

Svarbiausia – žmonių pasitikėjimas

Pašnekovės manymu, vienas svarbiausių dalykų norint suburti veiklią bendruomenę –  nesavanaudiškumas ir atvirumas žmonėms. „Niekada nereikia slėpti nuo bendruomenės žmonių gaunamų pinigų, suteiktos paramos, negalima skirstyti žmonių į tinkamus veiklai ar netinkamus, visur turi būti susiklausymas, pagalba. Sunku, kai tai neapmokamas darbas, o našta didžiulė, bet žmonių pasitikėjimas – svarbiausias akcentas darniame bendruomenės gyvenime“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš bendruomenės archyvo

Komentaras

  1. Sveiki, esu dėkinga už straipsnį apie mūsų bendruomenę Imbariečių draugija. Labai norėčiau įsigyti jūsų žurnalą išleista 2018-08, kuriame yra publikuotas straipsnis. Kur gauti nusipirkti?

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: