Pradinis / Nuomonė / Kad mūsų vaikai nebūtų nelaimingiausi Europoje…

Kad mūsų vaikai nebūtų nelaimingiausi Europoje…

17 Leipute

Orinta Leiputė

Labai gaila, bet mūsų visuomenė vis dar pasižymi netolerancija, smurtu ir agresija. Net 27 procentai Lietuvos moksleivių teigia, kad patiria patyčias. Švedijoje dėl to kenčia 4 procentai, o Vokietijoje – 14 procentų mokyklinio amžiaus vaikų. Su psichikos sveikata susijusių sunkumų turi apie 41,7 procentų mokyklinio amžiaus vaikų. Apie 10 – 18 procentų vaikų aplanko mintys apie savižudybę ir maždaug 5 procentai yra tai bandę daryti.

Laimingumo apklausos rodo, jog Lietuvos vaikai yra vieni nelaimingiausių Europoje. Valstybė bando rūpintis vaikais per švietimo procesą: sudarytos savivaldybių ir mokyklų vaiko gerovės komisijos, parengti specialistai, veikia minimaliosios ir vidutinės priežiūros sistema. 2009 metais parengta 30 krizių valdymo konsultantų mokyklose, per porą metų patyčių ir smurto prevencijos klausimais apmokyta 800 mokyklų krizių valdymo komandų, apie 1000 mokytojų. Deja, to nepakanka, nes svarbiausia vaiko ugdymo ir ugdymosi ašis yra šeima.

Daugelis mokslininkų teigia, kad agresyvus elgesys yra prigimties ir patirties sąveikos rezultatas. Niekas nepaneigs, kad svarbiausias vaikų agresyvumo šaltinis yra šeima, vėliau didelę įtaką daro bendraamžiai, visuomenės informavimo priemonės. Kad vaikai būtų geranoriški, labai svarbu, kokia šeimoje atmosfera, koks tėvų ir vaikų santykis, kokios yra tėvų reakcijos į netinkamą elgesį, kokie santykiai tarp brolių ir seserų bei pačių tėvų.

Vaikų agresyvumą sąlygoja nesaugumą provokuojantys santykiai ir didelis socialinis suskaldymas. Ne visos šeimos sugeba tinkamai reaguoti į visuomenės iššūkius ir atsilaikyti. Suaugusiųjų nesugebėjimą tinkamai reaguoti į vaiko poreikius gali kompensuoti perdėta globa: vaikai nuvežami į būrelius ir parvežami iš jų, kontroliuojama, ką jie skaito, su kuo draugauja ir t. t. Vaikų agresyvumą taip pat galima suprasti kaip maištą prieš save ir savo aplinką. Šiuo laikotarpiu, kai tėvai priversti emigruoti arba dirbti per kelis darbus, keisti darbovietes, jie nesugeba sukurti savo vaikams nuolatinės namų aplinkos ir nesikeičiančių elgesio taisyklių.

Jei tėvų ir vaikų prasti santykiai, vaikai pradeda jaustis nevykėliai, jų žema savivertė, suprastėja mokymosi motyvacija. Jie nejaučia tėvų palaikymo, atsiranda didelė tikimybė, kad įsitrauks į negatyvią veiklą. Agresija gali tapti vaiko elgesio modelis, išeitis iš nemalonių situacijų. Demonstruodamas agresiją, vaikas bando vengti atsakomybės, taisyklių laikymosi. Kada vaikai dėl nuolatinio tokio elgesio praranda ryšį su šeima, klasės draugais, paaugliai pradeda burtis į neformalias grupes su savomis elgesio normomis, vertybių sistema ir interesais.

Vaikai labai greitai perima elgesio modelius. Kartais jiems net sunku atskirti realųjį ir virtualųjį pasaulį. Televizijos laidų ir filmų ženklinimas neduoda lauktų rezultatų. Dažnai vaikai geriau nei jų tėvai ar seneliai dirba kompiuteriu, puikiai naršo internete ir gali susirasti bet kokio turinio laidų.

Labai svarbu sudaryti sąlygas kuo dažniau vaikui matyti socialiai priimtino elgesio modelius, pagal galimybę apriboti bet kokią negatyvaus turinio informaciją. Matyt, geriausi vaiko mokytojai esam mes patys. Svarbu ne tai, ką sakome, o tai, ką darome. Vaikus turime išmokyti būti tolerantiškais, empatiškais šeimoje, o mokykla tas žinias pagilins.

Mokyklose veikia įvairios prevencinės programos. Dabar švietimo specialistai dideles viltis deda į Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“ (2012 – 2015 m.). Pagal šį projektą numatomos perengti ir įgyvendinti prevencinės programos. Šio projekto metu bus siekiama sukurti saugią ir palankią ugdymuisi aplinką mokykloje. Ypač svarbu, kad visi jos nariai jaustųsi pilnaverčiai, pasitikėtų savimi, mokėtų socialiai priimtinais būdais reikšti jausmus bei spręsti konfliktus su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Planuojama parengti dvi naujas prevencines programas: seksualinės prievartos prevencijos srityje bei krizinių situacijų valdymo, konfliktų sprendimų srityje. Šios, kaip ir kitos programos, bus išbandomos, įvertinamas jų veiksmingumas, tobulinamos ir siūlomos mokykloms įgyvendinti.

Orinta Leiputė

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: