Pradinis / Lietuviai svetur / Kai gerumu į žemę sninga: „Alatėjos“ labdaros pokylis Čikagoje

Kai gerumu į žemę sninga: „Alatėjos“ labdaros pokylis Čikagoje

Nors per lapkričio pabaigoje švenčiamą Padėkos dienos savaitgalį Čikagoje taip ir nesulaukėme žadėto sniego, tačiau to savaitgalio šeštadienio vakarą susirinkusieji į Balzeko lietuvių kultūros muziejuje surengtą klubo „Alatėja“ labdaros pokylį įsitikino, kad ne viską galima nuspėti ar numatyti. Būtent taip nutiko šįkart – tą vakarą vis dėlto snigo, tačiau ne paprastomis, o stebuklingomis snaigėmis. Snigo GERUMU. Jis šildė mus visus, susirinkusius jau į 14-ąjį kartą vykstantį pokylį, sukvietusį senus ir naujus draugus, bičiulius ir pažįstamus pasidžiaugti bendryste ir kartu švęsti gerumo šventės.

„Alatėja“

Alatėja – gerumo ir nuoširdumo deivė. Šis vardas tapo klubo simboliu, ir kartais atrodo, jog ši deivė sklando tarp mūsų skatindama nesustoti ir toliau tęsti savo darbus. 12 moterų, 12 šeimų ir dar keli šimtai bendraminčių – kai visi matom bendrą tikslą, tuomet galime dalytis, pagalbos ranką ištiesti, kalnus nuversti, būti kartu.

Apie tai, ką „Alatėja“ veikė ir kuo gyveno visus šiuos besibaigiančius metus, su svečiais pasidalijo klubo siela Audronė Sidaugienė. Ji sakė: „Šį vakarą kviečiame kartu švęsti gyvenimą, džiaugtis vienas kitu, susipažinti, užmegzti draugystes, nes čia susirinko geri, nuoširdūs žmonės. Linksminkimės, bet kartu nepamirškime tų, kurie šiandien yra vieniši, ligos ar kitos nelaimės prislėgti. Jei mes kartu galime nors kiek jiems padėti, palengvinti jų dalią, nudžiuginti – prisidėkite prie „Alatėjos“ darbų, kaip tai darėte iki šiol, ir ne tik mes būsime jums dėkingi.“

Apie gerų darbų prasmę kalbėjo kunigas Liudas Miliauskas

Užtruktų laiko išvardyti visus, kam buvo skirtos pačių klubo narių uždirbtos ar geradarių paaukotos lėšos, kiek siuntinių išsiųsta į Lietuvą ligoniams, našlaičiams, vienišiems, kiek laiko skirta planuojant, ruošiant renginius, darant kasmetinius garažinius išpardavimus. Apie tai susirinkusiems pasakojo ir vakaro metu rodoma vaizdo medžiaga. Tarp pokylio svečių buvo ir tie, kuriems jau yra padėjusi „Alatėja“. Viena iš jų – Eglė Contreras. Moteris sakė negalinti pamiršti, kaip jos šeima džiaugėsi, kai prieš kelerius metus, jiems sulaukus ketvertuko, „Alatėja“ dovanojo taip tuo metu reikalingą paramą.   

Apie viltingą švenčių laukimą ir gerų darbų prasmę tardamas sveikinimo žodį kalbėjo kunigas Liudas Miliauskas. Jis pasidžiaugė draugyste su „Alatėja“ – Tėviškės parapijoje, kur jis kunigauja, jau yra vykęs ne vienas labdarai skirtas „Alatėjos“ renginys, tokių bendrų renginių tikimės ir ateityje.

Meninę pokylio programą atliko svečiai iš Lietuvos – Pakruojo rajono Linkuvos gimnazijos abiturientė Marija ir jos tėtis Virginijus Kacilevičiai. Jie dovanojo savo kūrybos ir kitų autorių dainas. Jos iki sielos gelmių sujaudino ne vieną tą vakarą salėje buvusį. Dainų ir tikrų emocijų sniegas šildė ir glostė širdis, o Rasos Valančiūtės ir jos mokinės Andrea Urbonaitės fortepijonu atliekamos melodijos nuotaikingai skraidino visus į artėjančių švenčių laukimą.

Kaip ir kasmet, pokylio svečius kvietėme vaišintis mūsų pačių ruoštomis vaišėmis, bendrauti ir linksmintis, skambant smagiai muzikai, kurią parinko DJ Mindaugas. Vakaro metu vyko loterija ir „tylusis“ aukcionas – jo nebūtume įstengę surengti be dosnių mūsų draugų ir rėmėjų dovanų. Pokylio metu surinktos lėšos leis mums toliau tęsti labdaros darbus – kad ir kaip būtų liūdna, bet pagalbos reikalingų nemažėja nei čia, Amerikoje, nei Lietuvoje.

Marija ir jos tėtis Virginijus dovanojo savo kūrybos ir kitų autorių dainas

Justas Rudokas – vienas iš tų, kuriems „Alatėja“ jau ne kartą yra padėjusi. Mes jį vadiname galiūnu iš Šiaulių. Justui – 14 metų, tačiau jis labai gerai žino, ką reiškia sudėtingai skambantys žodžiai „Diušeno sindromas“. Šią diagnozę, tariamą medikų, tėvų, jis girdi jau 7 metus. Diušeno raumenų distrofija yra paveldima, su X chromosoma susijusi liga, kurios dažnis – vienas iš 3600–6000 berniukų. 

Jau sirgdamas ir sužinojęs, kad jam reikalingi vaistai labai brangiai kainuoja, Justas mamos paklausė, kur būtų galima gauti raganosio ragą. Berniukas perskaitė informaciją, kad raganosio ragas yra brangesnis net už auksą. „Justas man pasakė, kad pardavę raganosio ragą galėtume nupirkti vaistų. Taip raganosis tapo mūsų fondo simboliu. Mes ieškome „raganosio rago“ – gerų, neabejingų žmonių, kad išsipildytų mūsų viltis“, – yra pasakojusi berniuko mama Laima Rudokienė.

Dėl Justo mamos nuoseklios kovos už vaiko gyvybę ir beldimosi į užsienio klinikų duris šiuo metu Justukas jau gauna eksperimentinius vaistus Belgijos Lježo mieste. Eksperimentinis gydymas truks 96 savaites. Nuo rudens Belgijoje gyvena ir Justo mažesnis brolis bei viena iš sesių. Tėtis dirba užsienyje ir grįžta reguliariai į Šiaulius arba aplanko šeimą Belgijoje, jis yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Mama Laima pradėjo dirbti Belgijoje, jai padeda ir Justas.

Lietuvoje Diušeno sindromas nustatytas apie 20 berniukų, Justas – vienintelis iš Lietuvos, kuris dalyvauja šių naujų vaistų studijoje. Belgijoje jų yra 8, visame pasaulyje – 32. Šių berniukų ir jų šeimų dėka vaistai ateityje gali pasiekti šimtus kitų šia reta liga sergančių vaikų. Pokylio metu buvo renkamos aukos Justui – pinigai reikalingi ne tik jo gydymui, bet ir šeimos pragyvenimui Belgijoje. Galiūnui Justui aukoti galima ir internete, kviečiame prisidėti prie šios labdaros akcijos: https://www.gofundme.com/f/justo-paramos-fondui

Kita dalis vakaro metu surinktų lėšų bus skiriama labdaros ir paramos fondui „Rugutė“, padedančiam onkologinėmis ligomis sergantiems Lietuvos vaikams. „Rugutė“ neseniai paminėjo savo 15-ąjį gimtadienį – šį fondą, netekę onkologine liga sirgusios trejų metukų dukrelės Rugilės, 2004 m. lapkričio 29 d. įkūrė Edita ir Dainoras Abrukauskai.

Tai – tik dalis kartu dalijamo gerumo. Būtų sudėtinga suskaičiuoti, kiek žmonių prisidėjo ir prisideda prie „Alatėjos“ darbų. Esame be galo dėkingi visiems mūsų draugams, bičiuliams – už supratingumą, ištikimybę, nuoširdumą. Be jų tikrai nevyktų maži ir dideli stebuklai, o iš apniukusio lapkričio dangaus nebūtų pasipylęs stebuklingas gerumo sniegas. Tikime, kad jis sušildys ir tas sužvarbusias širdis, kurioms reikia paguodos, paramos, nuoširdaus buvimo kartu. Linkėdami visiems šviesaus švenčių laukimo sakome – iki kitų susitikimų, iki kitų tarsi iš dangaus krintančių stebuklų!

Loreta Timukienė

Vėjūnės Sidaugaitės nuotraukos

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Scroll To Top
%d bloggers like this: