Pradinis / Mokslas ir švietimas / Kaip atrodė Žemė, kai joje karaliavo dinozaurai?

Kaip atrodė Žemė, kai joje karaliavo dinozaurai?

622792_88155825

SXC nuotr.

Juros periodo metu klimatas Žemėje buvo panašus į tą, kurį galime rasti užėję į drėgną ir tvankų šiltnamį, teigia Utrechto universiteto (Nyderlandai) mokslininkai. Tokias klimato sąlygas lėmė milžiniškas anglies dvideginio kiekis planetos atmosferoje.

Žemėje viešpataujant ropliams vyko daugybė veiksnių, lėmusių neįprastą anglies dvideginio padaugėjimą: Pangėjos superžemynas po truputį ėmė skilti į du mažesnius, t. y., Lauraziją ir Gondvaną. Tektoninio aktyvumo dėka suartėjo vandenynai, nugrimzdo kai kurios tektoninės plokštės, o tai paskatino paviršinių vulkaninių procesų suaktyvėjimą. Būtent dėl vulkanų išmetamų didelių dujų ir pelenų kiekių ėmė daugėti ir anglies dvideginio.

Tyrimą atlikę mokslininkai pritaikė naują duomenų vizualizavimo metodiką, vadinamą seismine tomografija, kuri yra analogiška kompiuterinės tomografijos metodui, taikomam medicinoje. Naujasis metodas leido tyrėjams atkurti prieš 250 milijonų metų Žemės atmosferoje vyravusių anglies dvideginio dujų emisijų skaičių. Analizuodami žemės drebėjimų bangas, vilnijusias mūsų planetos paviršiumi, mokslininkai sudarė Žemės gelmių struktūrinius vaizdus.

Seisminės tomografijos dėka mokslininkai gali itin tiksliai užfiksuoti laiką, per kurį seisminės bangos apkeliauja aplink Žemę, o tai laidžia sukurti Žemės greičio modelį. Atlikdami tyrimą mokslininkai siekė pademonstruoti, kaip prieš 250 mln. metų vykę tektoninių plokščių pasikeitimai lėmė anglies dvideginio emisijų pokyčius atmosferoje. Tyrimo autoriaus, geologo Douwe van der Meero teigimu, jo komandai pavyko pasiekti periodą, kai pradėjo skilti Pangėjos superžemynas. Išmatavę prieš 250 mln. metų nugrimzdusių tektoninių plokščių parametrus tyrėjai nustatė, jog tais laikais Žemė išskirdavo du kartus daigiau anglies dvideginio nei dabar.

Mokslininkai mano, jog bendras anglies dvideginio kiekis atmosferoje prieš 250 mln. metų šiandieninį kiekį viršija apytiksliai 5 kartus. Taip yra dėl to, kad tais laikais mūsų planetoje vešėjo gerokai mažiau augalų.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

LSBP-logo-h-525px

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: