Iš pradžių norėčiau paklausti, ar visi prisimenate komiksus? Tai knygutė, kurioje yra papasakota istorija. Dažniausiai, kai išgirstame, jog tai komiksas, iš karto pasąmonėje susiformuoja vaizdas: herojai, turintys antgamtinių galių, kovojantys prieš piktadarį. Tai tik viena iš daugybės kitų temų, kurias komiksai gyvai perteikia. Paprasta siužeto linija, keliaujanti iš vieno langelio į kitą, daug spalvų, dialogų, veiksmo – toks jausmas, jog žiūri visą istoriją per televizorių. Komikso leidinys žmogų įtraukia jį skaityti. Nors paprastai komiksas yra skirtas vaikams, tačiau nemažai komiksų gerbėjų sudaro suaugę žmonės, kurie įnirtingai ir karštligiškai jais domisi ir juos kolekcionuoja.
PIRMIEJI KOMIKSAI – DAR EGIPTO CIVILIZACIJOJE
Nei viena senovės kultūra taip neįstringa kaip senovės Egipto civilizacija. Jų hieroglifai ir piešiniai yra pirmieji komiksai, kurie atliko žinių perteikimo iš kartos į kartą funkciją. Nutapyti ar iškalti ant šventyklų sienų šie įvairūs pasakojimai tapo civilizacijos istorijos šaltiniai. Kaip ir komiksas, taip ir egiptiečių piešiniai, turi taisykles, kaip juos reikia skaityti. Ilgą laiką egiptiečių piešiniai nebuvo suprantami, tačiau pradėjus juos analizuoti, buvo pastebėta, jog daugelis gyvenimiškų situacijų, kurias fiksavo egiptiečiai, yra pažįstamos ir šių laikų žmogui. Tai – meilė, neapykanta, geismas, džiaugsmas, liūdesys. Egiptiečių piešiniai yra labai artimi šiandieniniams komiksams, tačiau dar akmens amžiuje žmonės pirmą kartą pajautė būtinybę įamžinti ir užfiksuoti. Pirmieji akmens amžiaus žmonių piešiniai perteikė aplinką, kurioje jie gyveno, kokius gyvūnus jie medžiojo, kokias grūdines kultūras augino ir kaip jie tai darė. Akmens amžiaus žmogus buvo linkęs nuolat keliauti sausuma ir vandeniu, todėl daugelis šių kelionių siužetų yra įamžinti – išraižyti ar nutapyti ant uolų ar olų viduje. Senovės Antika – tai laikas, kai klesti viskas: menai, mokslas, ekonomika. Šiuo laiku taip pat galima aptikti komiksų. Ant Romos imperatoriaus Trajano kolonos yra vaizdžiai užfiksuotas pasakojimas, kaip Trajanas kovojo prieš Dakų gentį ir laimėjo. Šis laimėjimas buvo svarbus Romos imperijai, todėl ši istorija turėjo išlikti ateinančioms kartoms. Krikščionybei tapus religija, sudariusiai Viduramžių kultūros pagrindą, BiblijoJe nupiešti piešiniai buvo išdėstyti pagal biblinį siužetą labai panašiai kaip ir komiksuose.
KAI RAŠTAS PAKEITĖ VAIZDĄ
Kai žmonės pradėjo intensyviai rašyti raštu, kuris yra artimas šių dienų raštui, pasakojimai, nutikimai ir istorijos buvo užrašomos tekstu. Taigi tekstu buvo galima užrašyti daug istorijų vienoje knygoje. Ilgą laiką knyga buvo įdomus informacijos šaltinis, o skaitymas – malonumas. Skaitymo metu žmonių fantazijoje gimdavo komiksas, vaizduotė apipavidalino pagrindinius veikėjus, veiksmo aplinką, įvykius. Reikia nepamiršti, jog žmogus yra tas, kuris stengiasi lengvinti savo gyvenimą išrasdamas arba sukurdamas tai, kas jam leistų to pasiekti. Ir štai XIX a. pasaulis pasipylė įvairiausiais išradimais, kurie turėjo palengvinti žmonių gyvenimą. Vienas iš jų – radijas, kuris ne tik palengvino, bet ir paįvairino žmogaus gyvenimą. Atsirado galimybė ne tik skaityti, bet ir klausytis radijo: muzika, komentarai, žinios – tai naujas informacijos šaltinis. Beje, įvairiausi išradimai tolina žmogų nuo knygos. Televizorius – išradimas, kuriam daugelis pasaulyje yra neabejingi. Kasdien juo pateikiama daug informacijos. Televizija šviečia mus įvairiausiomis temomis: nuo antilopių migracijos Afrikoje iki žmonių santykių. Gaudami daug, deja, ir netenkame taip pat daug… Kiekvienas, namuose turintis televizorių, netenka laiko bendrauti gyvai su žmonėmis ir skaityti. Mažiau skaitydami, prasčiau rašome, sunkiau bendraujame. Mūsų vaizduotė miega letargo miegu, nes nėra jai kada pasireikšti.
ŠIUOLAIKINIAI KOMIKSAI
Su įvairiausiais techniniais išradimais atsirado komiksai ta forma, kurią mes įpratę matyti šiandien. Jungtinės Amerikos Valstijos – didžiulės komiksų industrijos centras. Daugybė herojų, sukurtų siužetų, veiksmo. Žmonių amžiaus grupės, kurioms komiksai yra skirti, yra labai įvairios. Tai priklauso nuo temos, siužeto bei skonio. Komiksai šiandien, mano galva, yra tarpinis variantas tarp knygos ir televizoriaus: vaizdai keičiasi, tačiau dialogus reikia perskaityti.
VAIKAMS REIKIA PATIRTI NUOTYKĮ
Kadangi dirbu švietimo srityje, kiekvieną dieną bendrauju su vaikais. Daugelis mano, jog dabar vaikai yra daug gabesni ir gudresni, kadangi technologijos juos keičia. Deja, aš turiu kiek kitokią nuomonę. Vaikai tikrai ne daug ką moka, bet daug ką gali. Dažnai tenka išgirsti iš mokinių, jog neįdomus tas ar anas. Kaip manot, ką penktokas veikia savo laisvalaikiu? Jis valgo, miega, eina į lauką, bendrauja su draugais, žiūri televizorių, žaidžia kompiuteriu, priverstas tėvų (jeigu taip nutinka) skaito. Televizorius nebėra toks populiarus kaip kompiuteris, internetas, kompiuteriniai žaidimai. Vaikai labai mažai skaito, todėl istorijas ir pasakojimus jie pamato per filmus ir patiria nuotykius kompiuterinio žaidimo metu. Veiksmas, siužetas traukia vaikus, o galimybė pačiam būti herojumi ir patirti nuotykį skatina vaikus tapti kompiuterinių žaidimų žaidėjais. Skaitydami knygą to nepatirsime…
LIETUVOS ISTORIJA KOMIKSUOSE
Įsivaizduokite istorijos pamoką, kurioje mokiniai skaito komiksą apie tai, kaip kunigaikštis Mindaugas tapo Lietuvos karaliumi. Su šiuo įvykiu susijęs ne tik Mindaugas, bet ir kitos istorinė asmenybės, padėjusios jam tapti karaliumi. Penktosios klasės istorijos vadovėlis visą dėmesį sutelkęs tik į Mindaugą, o kitos istorinės asmenybės, susijusios su šiuo įvykiu, yra šešėlyje. Komiksas galėtų lengviau sudominti mokinius istorijos mokslu. Tikriausiai ir pati komikso forma būtų daug mielesnė mokiniui, paskatintų ir motyvuotų mokinį skaityti. Lietuvos istorija yra labai įdomi, tačiau naratyvinis tekstas, kuriuo istorija yra pateikta, užgožia visą istorijos grožį ir lieka tik sausi faktai, kurie tikrai ne kiekvieną gali sudominti. Istorija gimsta iš žmogaus veiksmų, o tie veiksmai dažnai būna grįsti ir racionalumu, ir jausena, todėl visą šią informaciją galėtų perteikti komiksas. Komikso principu pateikta Lietuvos istorija rastų kelią ne tik į mokinio, bet ir į suaugusiojo širdį.