Pradinis / Kultūra / Kanadoje gyvenančio Ginučio Procutos dovana Šiaulių universiteto bibliotekai

Kanadoje gyvenančio Ginučio Procutos dovana Šiaulių universiteto bibliotekai

„Gera knyga duoda vaisių – kitas knygas; jos šlovė kiekvieną amžių eina platyn, ir jos skaitymas sudaro ištisą erą skaitytojų gyvenime“ (E. B. Olkotas).

Daugelio  Lietuvos bibliotekų fondus papildo knygos, gaunamos iš įvairių Amerikos, Europos ar Australijos rėmėjų. Dovanojamų spaudinių labai padaugėjo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo: nebeliko draudimų platinti lietuvių egzodo literatūrą bei kitas Vakaruose išleistas knygas ar žurnalus. Bibliotekoms knygas dovanojo (ir dovanoja) pavieniai asmenys bei organizacijos. Vienas jų yra Otavos universiteto profesorius, šiuo metu gyvenantis Toronte, Ginutis Procuta (g. 1933). Knygų mecenato darbą jis pradėjo dar 1968–1969 m., studijuodamas aspirantūroje Čikagos universitete. Knygų siuntos iš Kanados atkeliavo į Vilniaus universiteto, Kauno apskrities, Plungės, Tauragės viešąsias, Klaipėdos universiteto, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bei kitas bibliotekas.

G. Procuta knygų yra dovanojęs ir Šiaulių universiteto bibliotekai. Viena knyga dar 1970 metais dedikuota tuomečiam Šiaulių K. Preikšo pedagoginiam institutui. 2008 m. gauta 17 knygų lietuvių ir anglų kalbomis. Visos jos paženklintos G. Procutos arba Kanados lietuvių fondo antspaudais bei mecenato dedikacijomis.

2015 m. spalio mėnesį iš Toronto į Šiaulių universiteto biblioteką vėl atkeliavo knygų siuntinys. Jame – 16 leidinių, skirtų mūsų bibliotekos skaitytojams (12 knygų anglų kalba, 4 – lietuvių). Visos knygos pažymėtos dovanotojo marginalijomis: ranka įrašytos dedikacijos, data,  parašas bei įspausti antspaudai: KNYGOS LIETUVAI EX LIBRIS GENIUS PROCUTA TORONTO KANADA (antspaudų nėra tik dviejuose leidiniuose).

Dovana ypatinga, nes skirta 1930 m. Šiauliuose gimusiam dailininkui Vytautui Osvaldui Virkau ir jo seseriai grafikei Henrietai Virkau-Vepštienei, gimusiai 1933 m. Šiaulėnuose, Radviliškio rajone (kartu buvo atsiųsta knygų ir Šiaulėnų bibliotekai). „Juos abu nuo jaunystės pokario metų pažįstu, nuo 1946 m. Miunchene lankėm tą pačią lietuvių gimnaziją“, – rašo G. Procuta laiške Šiaulių universiteto bibliotekos direktorei Aušrai Mingailienei. Visos dvylika knygų anglų kalba skirtos šiems dailininkams: jų pavardė minima leidinių dedikacijose, o papildomos informacijos apie draugystę su menininkais G. Procuta pateikia minėtame laiške bibliotekos direktorei. Įrašai knygose mena šių asmenybių biografijos detales, jų ryšį su knyga, kultūra: „pažinęs ir bendravęs su Vytautu nuo Miuncheno lietuvių gimnazijos 1946 m.“, „pagerbiant dail. Vytautą O. Virkau, jo ir sesers Henrietos ilgų metų bičiulis ir knygų mylėtojas kaip jie“, „senas pažįstamas nuo 1946 m.“

Aude Gros de Beler knygoje „Pharaohs“ (Hoo, 2004) dedikacijoje minima S. Kisarauskienė: „Pagerbiant dailininkus Vytautą O. Virkau ir Saulę Kisarauskienę, kuriai senojo Egipto kultūra ir menas davė dvasinės atgaivos ir pasitenkinimo. Genius Procuta, ilgametis abiejų menininkų artimas bičiulis ir jų kūrybos gerbėjas.“

1200 puslapių žinyne „Canadian literature“ (Oxford, 1997) net trys įrašai: dviejuose įamžinta 2010 m. data ir prašoma knygą perduoti Šiaulių universiteto bibliotekai (turbūt tai metais buvo siunčiamas siuntinys kitai Lietuvos bibliotekai), trečiuoju įrašu paaiškina, kodėl knyga į Šiaulius atvežta po penkerių metų: „Knyga labai „atsilikusi“ – netilpo į tų metų siuntą. Dabar jungiama pagerbiant dail. Vytautą O. Virkau.“

Įdomiais įrašais paženklintose lietuviškose knygose atskleidžiamas G. Procutos ryšys su knyga, jos autoriais bei leidėjais. Ypatingas dėmesys skirtas 1946 m. Kirchheim Teck (Vokietija) išleistai Grigo Valančiaus knygai „Lietuva ir Karaliaučiaus kraštas“. Šis plonais viršeliais, pageltusiu popieriumi spaudinys mena lietuvių gyvenimą DP stovyklose nuo 1944 m. Antraštiniame lape paliktas tik aukotojo antspaudas, data ir trumpas įrašas, kad skiriama „Šiaulių univ. bibliotekai“. Knyga įdėta į voką, kurio vienoje pusėje perspėjimas, jog reikia išimti atsargiai, o kitoje – informacija apie knygos vertę ir saugojimo sąlygas: „Svarbus pokario leidinys apie Karaliaučiaus kraštą, retokas, ir, deja, viršeliai pradėję irti. Laikykite, jei turite spec. skyrių, kur medžiagą galima tik vietoje konsultuoti / vartoti, bet ne skolinti.“

Elenos Baliutavičiūtės leidinyje „Rašytojai – Nobelio premijos laureatai“ (Vilnius, 1994) skaitytojai ras dvi dedikacijas. Vieną (antraštiniame lape) 1999 m. įrašė pati knygos autorė, skirdama knygą G. Procutai. Antrojoje (priešantraštiniame lape) išsakyta G. Procutos pagarba ir dėmesys autorei: „Čia Jūsų kraštietės, mano artimos sielos bičiulės parašytas veikalas (kurio gal neturite), mano labai vertintas, bet mano amžius ir sveikata gerokai pašlijusi… tai palieku Jums ir esu tikras, kad Elena ant manęs nepyks.“

Išskirtinį dėmesį G. Procuta skiria leidiniams apie žydų istoriją, kultūrą, jų genocidą (tai pastebėjo ne viena biblioteka, gavusi tokių leidinių). Šiųmetėje siuntoje į Šiaulių universiteto biblioteką atkeliavo dvi knygos žydų tematika. Pirmoji – Saros Ginaitės-Rubinsonienės „Atminimo knyga“ (Vilnius, 1999), kurios bibliotekos fonduose nebuvo. Knygos dedikacijoje G. Procuta pateikia autobiografinę detalę: „Autorė artima mūsų šeimos pažįstama, jos užauginta „dukra“ Tania ypatingai mums artima ir jos žemaitis vyras Tilis.“ Antroji knyga – „Tie, kurie gelbėjo 1941–1944: žydų gelbėjimas Lietuvoje“ (Vilnius, 2012). Šiame leidinyje G. Procutos įrašų jau daugiau: ir antraštinio lapo abiejose pusėse, ir įžangos pradžioje. Dovanotojas informuoja skaitytojus apie leidėjų paliktas klaidas, netikslumus, bet kartu pabrėžia ir knygos svarbą: „Nežiūrint visų pažymėtų klaidų veikalas nuo p. 32–192 yra svarbus, parodantis, kaip plačiai visoje Lietuvoje ir visų stratų lietuviai ir kiti gelbėjo žydus.“

Kai kuriose dovanotose knygose skaitytojai ras pažymėtų ar net pataisytų teksto vietų. Jos liudija ne tik apie knygos savininko skaitymo atidumą, išprusimą, bet ir dėmesį būsimam skaitytojui.

G. Procutos laiškas bibliotekos direktorei A. Mingailienei papildytas asmeninėmis 1959 ir 2011 m. nuotraukomis bei dailininkų Vytauto O. Virkau, Vinco Kisarausko ir Petro Repšio sukurtais ekslibrisais, skirtais G. Procutai ir jo žmonai Daliai bei Vilniaus universiteto bibliotekai.

Šiaulių universiteto biblioteka nuoširdžiai dėkoja Genučiui Procutai už kilnią knygnešio veiklą, už dėmesį Šiaulių miesto Alma Mater, už skaitytojams dovanotas knygas, skleidžiančias šviesą bei pažinimą.

Alina Šalavėjienė, Šiaulių universiteto bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: