Pradinis / KARJERA / „Erasmus“ patirtis: bendravimo su užsieniečiais įgūdžiai padėjo verslo pagrindą

„Erasmus“ patirtis: bendravimo su užsieniečiais įgūdžiai padėjo verslo pagrindą

Gyvenimas ir studijos užsienyje, užklasinė veikla, vakarėliai, kelionės – visa tai neatsiejama studijų mainų programos „Erasmus+“ dalis. Tokią stažuotę pasirinkę studentai ne tik plečia akiratį, užmezga naujas pažintis ir tobulina savo užsienio kalbų žinias, bet neretai ir pasikloja pamatus būsimai karjerai.

Vienas iš daugybės tokių pavyzdžių – Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas Tomas Pagirys. Prieš dešimtmetį išmėginęs „Erasmus“ (dabar – „Erasmus+“) teikiamas galimybes, jis iki šiol prisimena neišdildomus studijų svetur įspūdžius. Stažuotė jam suteikė neįkainojamos patirties, nuo kurios prasidėjo tolesnis sėkmės kelias. Tomas šiuo metu vysto IT įmonių paieškos sistemą „Aciety“. Jis yra vienas „Aciety“ įkūrėjų bei įmonės verslo vystymo vadovas.

Kokią šalį aplankėte mainų programos „Erasmus“ metu?

Žinių semtis svetur išvykau 2007 metų pavasarį. Keliavau į Vakarų Bretanės universitetą, esantį Bresto mieste Prancūzijoje. Bretanės pusiasalyje įsikūręs prekybos ir žvejybos uostas taip pat garsėja stambiu kariniu arsenalu.

Kaip priėmėte sprendimą ten vykti ir kokią akademinę patirtį tuo metu turėjote?

Noras kur nors išvykti buvo be galo didelis, tad dėl stažuotės apsisprendžiau itin lengvai. Vos įstojęs į universitetą norėjau kuo greičiau išvykti pagal mainų programą ir patirti smagių nuotykių svetur. Studijavau ekonomiką KTU Ekonomikos ir vadybos fakultete (dabar – Ekonomikos ir verslo fakultetas). Svajojau pagyventi kitur, sutikti naujų žmonių, pakeliauti ir taip užsigrūdinti tolesniam gyvenimui, sukaupti tarptautinės patirties ateities karjerai.

Vienintelis tuomet buvęs mano pageidavimas – tai turi būti Vakarų Europos miestas prie jūros. Nebuvau daug keliavęs, tad labai norėjosi pamatyti tą civilizuotą Europos kraštą, pajausti kitokius gyvenimo standartus. Taip troškau nuotykių, patyrimų, asmeninio tobulėjimo, kelionių, naujų pažinčių ir kitų smagių dalykų, kad išgirdęs, jog KTU bendradarbiauja su Vakarų Bresto universitetu, ilgai nedelsiau. Per „Google“ pasižiūrėjau, kaip atrodo siūloma kryptis, ir likau maloniai nustebintas. Tai buvo mano miestas favoritas – su jūra, laivais ir kitais uosto atributais.

Ar nebaugino mintis, kad pusmečiui vykstate toli nuo namų, kur nėra artimųjų, draugų?

Tikrai ne. Man tai buvo vienas labiausiai motyvuojančių dalykų, nes troškau greičiau praplėsti pažįstamų būrį, susipažinti su naujais kraštais, kultūromis, papročiais. Norėjosi pagyventi su kitų tautybių studentais ir suprasti, kaip jie mokosi, dirba, leidžia laisvalaikį. Šis smalsumas buvo toks didelis, kad tai tik skatino mane nedvejojant eiti pirmyn.

Paprastai kartu išvykę tautiečiai didžiąją dalį laiko praleidžia drauge. Tuomet išvykos įspūdžiai nublanksta. Troškau tikro užsienietiško potyrio, tad išvažiavau vienas. Manau, tai padėjo greičiau integruotis svečioje bendruomenėje.

Ko pasisėmėte iš kelionės?

Ši stažuotė pažadino mano tarptautinį smalsumą ir norą žvelgti užsienio kryptimi. Mainų programoje išmokau bendrauti su užsieniečiais, o tai man itin svarbu vystant tarptautinį verslą. Tikrai žinau, kad be „Erasmus“ tai padaryti būtų kur kas sunkiau. Gebėjimas bendrauti tarptautinėje kultūroje kuria patikimumą, o tai – vienas svarbiausių dalykų vadyboje.

Skirtingų kultūrų supratimas, gebėjimas pritapti svetur ir suprasti užsieniečius neatsiranda per vieną dieną ar vieną kelionę. Norint augti kaip tarptautinį pojūtį turinčiai asmenybei, reikia praleisti kur kas daugiau laiko svetur, gyventi tuo, kvėpuoti. „Erasmus“ programa tam puikiai tinka.

Ar išvyka turėjo įtakos šiandieninei Jūsų veiklai?

Mainų programos stažuotė man paklojo pagrindą tarptautinei veiklai, požiūriui, asmenybės vystymuisi. Jos metu įgyta patirtis – solidi ir neįkainojama. Siekiau būti konkurencingas tarptautiniu mastu.

Mainai – vienas svarbiausių dalykų, kurio turėtų imtis studentas. Juk reikia būti moderniam ir progresyviam, siekti konkurencingumo tarptautiniu, pasaulietiniu mastu. Esame maža šalis, tad vis dažniau tenka žvalgytis į užsienio rinkas. Reikia mokėti skirtingas kalbas, gebėti orientuotis užsienyje, suprasti kiek kitokią kultūrą. Šios stažuotės padeda tam tvirtą pamatą, todėl reikia naudotis šiomis galimybėmis.

Kuo skiriasi studijos Lietuvoje ir užsienyje?

Lietuvoje kone didžiausias dėmesys buvo sutelktas į konkrečių faktų ir žinių mokymą. Žinias vėliau tikrindavo testais su pateiktais atsakymų variantais. Studijose svetur žinios taikomos praktiškai. Ten suteikiama daugiau erdvės kūrybai, apmąstymams ir interpretacijoms. Supratau, kad nei stebuklų, nei magiško raktelio studijoms nėra ir viskas priklauso tik nuo manęs.

Ar gyvenimo sąlygos Prancūzijoje buvo palankios?

Gyvenau bendrabutyje, nes norėjau pajausti, ką reiškia tikras studentų gyvenimas. Prancūzijoje nepriekaištingai išvystytas viešasis transportas, puikiai veikė valgyklos, tad gyvenimo sąlygomis nesiskundžiau. Nieko netrūko. Studijavau ir vakarodavau su grupės draugais. Spėjau ir pakeliauti: buvau Barselonoje, Valensijoje, Paryžiuje, Lione.

Koks Jums pasirodė „Erasmus“ studentų gyvenimas?

Įdomus ir turiningas. Girdėjau, kad išvykus pagal „Erasmus“ kone nereikia studijuoti. Bet aš į Vakarus vykau ieškoti kitokios studijų kokybės, tad teko ir paskaitas lankyti, ir namų darbus ruošti. Tačiau gyvenau visavertį studento gyvenimą, kur netrūko ir užklasinės veiklos: renginių, pasibuvimų, vakarėlių, sporto treniruočių. Išvykus pagal „Erasmus“, nereikia galvoti dėl užimtumo, nes bendruomenėje pilna entuziastų, nestokojančių smagių idėjų.

Kaip vietiniai studentai priėmė atvykusius bendramokslius?

Daugiau bendravau su užsieniečiais, bet prancūzai mus priėmė draugiškai, norėjo susidraugauti, pažinti mūsų kultūras. Jie puikiai suprato, jog užsieniečiai kuria tarptautinę erdvę jų universitete, kurios reikia siekiant konkurencingų studijų, kad galėtų augti kaip globalios asmenybės.

Ar vis dar palaikote ryšius su tuometiniais studentais?

Bendrauju labai nedaug. Dažniausiai tik apsikeičiame gimtadienio sveikinimo žinutėmis. Kai kurie mano draugai per mainų programą užmezgė tikrai tvirtus ryšius. Jie intensyviai bendrauja, susitinka, kviečiasi vieni kitus į vestuves ar kitas svarbias šventes.

Nuotraukos iš asmeninio Tomo Pagirio archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top