Mes visi turime savo įvaizdį, nepriklausomai nuo to, ar sąmoningai jį kuriame, ar visiškai juo nesirūpiname. Turbūt kiekvienam tenka retsykiais tyrinėti mažiau pažįstamo žmogaus asmeninį profilį socialiniuose tinkluose, ir net neįtariame, kas tiria mūsų pačių. Įvaizdis socialiniuose tinkluose: kodėl reikia skirti tam laiko ir kaip juose veikti, kad nepakenktum pats sau, – apie tai buvo kalbama Kazimiero Simonavičiaus universiteto „Atvirų durų dienoje“.
Anot Kazimiero Simonavičiaus (KSU) universiteto antreprenerystės ir vadybos programos lektoriaus Dariaus Verbylos, socialiniai tinklai, visų pirma, daro didelę įtaką ieškantis darbo. Jo teigimu, ne paslaptis, kad darbdaviai tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, prieš kviesdami kandidatą į pokalbį, peržiūri jo socialinių tinklų anketas. Iš to, kuo socialiniuose tinkluose domisi asmuo, ką komentuoja, kokiomis įžvalgomis dalijasi, ką seka, galima spręsti, ar jis atitinka įmonės vertybes. Tinkamai socialiniuose tinkluose sukurtas įvaizdis gali atverti duris asmeniui susitikti su darbdaviu ir atskleisti gerąsias savybes, o netinkamai – atimti tokią progą. Anot lektoriaus, šiuo metu nemažą įtaką sėkmingai darbo paieškai daro socialinis tinklas „Linkedin“: „Šiais laikais jau nebereikia CV – jį gali atstoti gerai sutvarkyta „Linkedin“ anketa. Teko girdėti posakį, kad įmonė, prašanti atsiųsti CV, vis dar gyvena praeityje. Žinoma, į darbo pokalbį kandidatuojantis asmuo privalo ne tik turėti anketą „Linkedin“, bet ir būti aktyvus šiame socialiniame tinkle“, – pridūrė KSU atstovas. Nors turime daug informacijos apie socialinius tinklus, jais naudojamės, dar daugiau – kartais negalime iškęsti nė valandos be naršymo juose, klausimas, kaip susikurti tinkamą savo įvaizdį socialinėje erdvėje, yra aktualus nemažai daliai visuomenės.
Rinkodaros ir komunikacijos specialisto, oficialaus „Linkedin“ atstovo Lietuvoje bei įmonės „Hitpool“ vadovo Šarūno Sakalausko teigimu, šiandieniame informacijos ir kontaktų sraute ypač svarbus yra pirmasis įspūdis. Praleidus progą gerai prisistatyti, galima prarasti karjeros galimybes. Tačiau šiandien viskas paprasčiau, nes daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Anot jo, socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, todėl būtent čia lengviausia kurti teigiamą savo įvaizdį, kuris gali pasitarnauti ne tik atskleidžiant savo asmenybės prekės ženklą, bet ir savo, kaip tam tikros srities profesionalo, poziciją.
Anot Šarūno Sakalausko, šiuo metu populiariausiu tinklu vis dar išlieka „Facebook“. „Tai vis dar populiarus draugų bei šeimos socialinis tinklas. Pastebėjome, kad į jį vis labiau įsitraukia vyresnė auditorija. Tačiau „Facebook“ vartotojų srautas stipriai juda dviem kryptimis: kaip laisvalaikio leidimo priemonė naudojamas „Instagram“, kaip profesinis įrankis – „Linkedin“. Net, manyčiau, tarp jaunimo „Instagram“ tampa populiariausiu tinklu. O tarp moksleivių populiariausi „Snapchat“ bei „Musical.ly“. Nors ir ne itin populiarus, tačiau naudojamas „Twitter“, ypač palaikyti kontaktams su draugais ar kolegomis iš užsienio“, – vardijo pašnekovas.
Dažnas mano, kad tampa socialinių tinklų dalimi, kai susikuria paskyrą tam tikrame tinkle, tačiau, pasak specialisto, taip anaiptol nėra: „Labai svarbu socialiniuose tinkluose veikti ne pasyviai, o aktyviai valdyti savo buvimą: reikšti nuomonę, dalytis įžvalgomis, nuotraukomis, vaizdo įrašais ir t. t. Jei patys to nedarysime, mūsų įvaizdį suformuos už mus. Paklausite, kaip tai gali nutikti? Sakykime, jūs dalyvavote kažkokiame renginyje ir jus nufotografavo, o nuotraukas įkėlė į socialinį tinklą ir pažymėjo. Tačiau jums nepatinka, kaip atrodote nuotraukoje arba nuotraukos kontekstas. Taip pat gali nutikti ir su straipsniais, apie kuriuos reiškiate nuomonę. Todėl geriausia, ką galime padaryti, formuodami savo įvaizdį, patys kelti nuotraukas, kuriose atrodome gerai, ir straipsnius, su kurių idėjomis sutinkame“, – tikino Šarūnas.
Antra taisyklė – socialiniuose tinkluose reikia elgtis taip pat atsakingai, kaip ir tikrame gyvenime. Tiesiog turime stebėti, koks yra mūsų komunikacijos tonas, kam spaudžiame „patinka“, kas mus pažymi nuotraukose, kas yra mūsų draugai ir t. t. Tai svarbu todėl, kad didžioji dalis darbdavių, prieš kviesdami asmenį į pokalbį, pasidomi juo internete. Todėl dėl netinkamų pasakymų ar kitų dalykų galite tiesiog nebūti pakviestas į darbo pokalbį. Taip pat svarbu, kad tai, kaip mes prisistatome gyvenime, sutaptų su mūsų socialiniuose tinkluose kuriamu įvaizdžiu. „Socialinė erdvė sustiprina ir papildo mus, kaip asmenybę, kaip norime būti sutinkami visuomenėje. Todėl svarbus nuoseklumas. Negalite rodytis tuo, kas nesate, nes tai atsisuks prieš jus“, – sakė Šarūnas Sakalauskas.
Svarbu yra perprasti ir išnaudoti kiekvieno socialinio tinklo privalumus. Apie tokių socialinių tinklų, kaip „Facebook“ ar „Instagram“, galimybes mes daugiau ar mažiau žinome. Tačiau lietuviams iki šiol šiek tiek svetimas lieka „Linkedin“ tinklas, kuris, pasak eksperto, turi labai svarią įtaką ieškant darbo: „Tai jūsų virtualus CV, profesinės veiklos platforma. Asmeniškai pats prieš kviesdamas darbuotoją į pokalbį aš ne tik jį „pagooglinu“, bet ir pasidomiu, ar jis aktyvus „Linkedin“ tinkle: kokiomis tendencijomis, įžvalgomis dalijasi, ar reiškia savo, kaip profesionalo, nuomonę ir t. t. Prisipažinsiu, esu linkęs į darbo pokalbį pakviesti tuos asmenis, kurie aktyviai dalyvauja „Linkedin“ platformoje“, – teigė rinkodaros ir komunikacijos ekspertas.