Pradinis / KARJERA / T. Povilauskas: „Daugelyje Lietuvos regionų nedarbas nebėra problema“

T. Povilauskas: „Daugelyje Lietuvos regionų nedarbas nebėra problema“

Padėtis darbo rinkoje gerėja darbuotojo naudai ir daugelyje Lietuvos regionų nedarbas nebėra problema, net priešingai – augti norinčioms įmonėms darbuotojų trūksta. Statistikos departamento duomenys rodo, kad nedarbo lygis Lietuvoje pirmą 2017 metų ketvirtį buvo 8 proc., arba 0,3 proc. punkto mažesnis negu prieš metus. Prieš kelerius metus buvusią aktualiausią nedarbo temą pakeitė diskusijos dėl palyginti mažo darbo užmokesčio ir didelės emigracijos.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 metų  pirmo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje nuolat gyveno 2,8 mln. gyventojų, arba 47 tūkst. mažiau negu prieš metus. Dirbančių gyventojų skaičius šalyje per metus sumažėjo 5,5 tūkst. ir buvo 1,3 milijono. Tai rodo, kad emigracija daro vis didesnę neigiamą įtaką dirbančiųjų skaičiui, tačiau kai kurie demografiniai pokyčiai dar gelbėja darbo rinką.

Daugėja vyresnio amžiaus darbuotojų

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta – mažėja jaunų ir auga vyresnio darbingo amžiaus žmonių skaičius. Vyresnio, tačiau pensinio amžiaus nepasiekusių žmonių užimtumas, t. y. kiek žmonių dirba, palyginti su visais to amžiaus žmonėmis, yra daug didesnis negu jaunimo, kuris studijuoja, atlieka karinę tarnybą ar augina vaikus. Ar ir toliau didės vyresnio amžiaus žmonių užimtumas, priklausys ne tik nuo ekonomikos ir darbo rinkos plėtros, bet ir nuo to, ar darbdaviai stengsis sudaryti palankesnes sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms. Negalima pamiršti ir pensinį amžių pasiekusių asmenų – 2017 metų pirmą ketvirtį apie 8 proc. vyresnių negu 64 metų pensinio amžiaus asmenų dirbo, o tai yra šiek tiek mažiau negu kitose Baltijos ar Šiaurės šalyse.

Birštonas rodo gerą pavyzdį kitoms savivaldybėms

Nors nedarbo lygis daugelyje regionų per metus sumažėjo, jo skirtumai Lietuvos regionuose padidėjo. Dešimties savivaldybių, kuriose nedarbo lygis buvo didžiausias ir kuriose mažiausias, nedarbo lygio santykis per metus išaugo. Geriausiai pastaruoju metu sekasi Birštonui – sveikatos stiprinimo įmonių plėtra lemia, kad registruotas nedarbo lygis savivaldybėje pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo mažiausias Lietuvoje. Deja, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybėse nedarbo lygis, kuris yra didesnis negu 15 proc., taip ir nepakito. Šiaurės Rytų Lietuva dėl beveik čia nevystomos pramonės, nederlingos žemės ir tolesnio atstumo nuo pagrindinių transporto mazgų yra vienas iš labiausiai apleistų Lietuvos regionų. Didelis nedarbas šiuose rajonuose yra sunkiai gyjanti žaizda, nes daugelis bedarbių ten jau nebeturi motyvacijos ir kvalifikacijos, kad galėtų sugrįžti į darbo rinką. Beje, padėtis pagerėtų, jeigu daugiau dėl vietos ir užsienio investicijų pakovotų Utena, kuri galėtų pritraukti darbuotojų iš artimiausių rajonų.

Padaugėjo besiverčiančiųjų individualia veikla

Ketvirčio pabaigoje Lietuvoje pagal individualios veiklos pažymą besivertusių asmenų buvo 98 tūkst., arba 13 tūkst. daugiau negu prieš metus. Akivaizdu, kad metų pradžioje nuvilnijusi pasipiktinimo banga dėl padidėjusio valstybinio socialinio draudimo mokesčio tarifo įtakos individualios veiklos populiarumui neturėjo. Individuali veikla yra daug patrauklesnė, palyginti su standartine darbo sutartimi, nes reikia mokėti mažiau mokesčių. Kai kurie duomenys apie individualią veiklą pagal pažymą vykdančius asmenis kelia klausimų, pavyzdžiui, per metus kirpyklų ir grožio paslaugas teikiančių asmenų padaugėjo ketvirtadaliu. Vargu ar taip sparčiai auga naujų šias paslaugas teikiančių žmonių skaičius, tikėtina, kad nemažai jų savo veiklą „legalizuoja“. Beveik 20 proc. didėjo užsiimančių prekyba internetu ir užsakomuoju paštu asmenų skaičius, tačiau šiuo atveju šios veiklos populiarumas nestebina.

SEB bankas prognozuoja, kad šiais metais vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje sumažės iki 7,5 proc. Jeigu pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos augs tokiu tempu, kaip šių metų pradžioje, verslas turėtų toliau kurti naujas darbo vietas, tad konkurencija dėl darbuotojų nemažės. Vis dėlto augantis vidutinis darbo užmokestis ir, tikėtina, nuo kitų metų didėsianti minimali mėnesio alga (MMA) vers trauktis iš rinkos mažiausiai pelningą, mažiausią pridėtinę vertę kuriantį verslą.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

 

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top