Beveik kas antras jaunas (18–29 m.) žmogus Lietuvoje ieško darbo, o darbo paieškai pasitelkia ir „Faceboook“ bei kitus socialinius tinklus. Tačiau didžiausi Lietuvos darbdaviai socialinių tinklų galimybes personalo paieškai išnaudoja vangiai.
Šias tendencijas parodė Europos darbdavių iniciatyvos „Alliance for YOUth“ tyrimas „Twiployment 4 Youth“, skirtas išsiaiškinti, kokiais būdais Baltijos šalių jaunimas ieško darbo, o didžiausi darbdaviai – jaunų darbuotojų.
Tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikta apklausa parodė, kad 72 proc. jaunų Lietuvos žmonių dirba, tačiau net kas antras jaunas žmogus ieško darbo. Darbo ieško ne tik nedirbantys jaunuoliai, bet ir didelė dalis dirbančio jaunimo.
Dirba ir ieško kito darbo | 30 % |
Nedirba ir ieško darbo | 18 % |
Dirba ir neieško kito darbo | 42 % |
Nedirba ir neieško darbo | 10 % |
Jaunimas darbo ieško internete, o pagrindinis paieškos kanalas – specializuoti karjeros portalai, kuriais naudojasi 9 iš 10 jaunuolių. Tačiau 44 proc. apklaustųjų dar užsuka į įmonių svetaines, 39 proc. jaunų žmonių darbo paieškai pasitelkia socialinius tinklus, o 30 proc. naudojasi interneto paieškos svetainėmis. Be to, 41 proc. darbo ieško atsižvelgdami į draugų ir pažįstamų rekomendacijas.
Socialiniai tinklai – potencialių darbdavių žvalgybai
„Jaunoji karta darbo paieškai maksimaliai išnaudoja interneto galimybes – ne vien ieško darbo skelbimų karjeros portaluose, bet ir pasitelkia kitus informacijos šaltinius internete. Tyrimas parodė, kad socialiniai tinklai, ypač „Facebook“, yra efektyvus būdas sužinoti daugiau apie įmonę, kurioje pretenduojama dirbti. Įmonių socialinių tinklų paskyrose galima rasti daug dominančios informacijos apie bendrovę – pradedant veikla, darbo kultūra, tradicijomis ir baigiant kitų žmonių rekomendacijomis ar atsiliepimais apie bendrovę“, – teigė „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalyse Ilona Lepp.
73 proc. apklaustųjų pripažino, kad ieškant darbo socialiniai tinklai yra naudingi, nes galima apie bendrovę sužinoti iš kitų žmonių komentarų ir rekomendacijų. Daugiau nei pusė (56 proc.) jaunuolių teigė, kad daug naudingos informacijos apie potencialią darbovietę galima rasti įmonių paskyrose. Pusė respondentų tiki, kad socialiniai tinklai yra modernus ir inovatyvus darbo paieškos būdas, reprezentuoja šiuolaikinio jaunimo vertybes.
Darbo paieškoms „Facebook“, o ne „Linkedin“
Kokiuose socialiniuose tinkluose dažniausiai darbo ieško Lietuvos jaunimas? Akivaizdžiai pirmauja socialinis tinklas „Facebook“, kurį darbo paieškai naudoja net 85 proc. jaunų lietuvių. Toliau yra „Google+“ (25 proc.), o „Linkedin“ – trečias (20 proc.).
Beje, vis daugiau jaunų žmonių supranta, kad potencialūs darbdaviai taip pat analizuoja jų socialinių tinklų profilius – juk netinkama žinutė, nuotrauka gali būti priežastis, kodėl darbdavys nusprendė atmesti darbuotojo kandidatūrą. Apklausos rezultatai parodė, kad 53 proc. darbo ieškančių jaunuolių ištrina ar nepublikuoja netinkamo turinio, 49 proc. pakeičia nuostatas, kad asmeninės informacijos negalėtų matyti pašaliniai. Kas ketvirtas jaunas žmogus stengiasi sužavėti darbdavį – paskelbia teigiamos informacijos apie sugebėjimus, pasiekimus, įkelia reprezentatyvią profilio nuotrauką.
Darbdaviai socialinių tinklų neišnaudoja
Tyrime taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar didžiausi Lietuvos darbdaviai išnaudoja socialinius tinklus („Facebook“ ir „Linkedin“) darbuotojų paieškai ir teigiamo darbdavio įvaizdžio formavimui. Paaiškėjo, kad iš tirtų 150 įmonių paskyrą „Facebook“ ar „Linkedin“ turėjo 89 (59 proc.) visų įmonių. Daugiausia tokių įmonių buvo finansų ir informacinių technologijų sektoriuose, o mažiausiai – pramonės sektoriuje.
Visos tyrime dalyvavusios įmonės per šių metų gegužės–spalio mėn. savo „Facebook“ ar „Linkedin“ paskyrose išpublikavo 1144 žinutes, kurių tikslas – darbuotojų paieška arba darbdavio įvaizdžio formavimas. Net 77 proc. visų šių žinučių buvo publikuotos „Facebook“ tinkle. Du trečdaliai žinučių buvo skirtos formuoti darbdavio įvaizdžiui, o kitos – darbo skelbimai.
Tačiau net ir aktyviai komunikuojančios „Facebook“ ar „Linkedin“ įmonės nebūtinai išnaudoja socialinius tinklus naujiems darbuotojams pritraukti ar darbdavio įvaizdžiui formuoti. Tarp aktyviausiai komunikuojančių potencialiems darbuotojams socialiniuose tinkluose sektorių išsiskyrė informacinės technologijos (40 proc. žinučių), toliau buvo transporto ir logistikos sektorius (24 proc.), finansų sektorius (23 proc.). Mažiausiai komunikavo mažmeninės prekybos (9 proc.) ir pramonės sektoriai (4 proc.).