Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Kauno Aleksoto bendruomenė savo miestą myli ne žodžiais, o darbais

Kauno Aleksoto bendruomenė savo miestą myli ne žodžiais, o darbais

Neretai girdime susirūpinimą, kad vis didėja žmonių susvetimėjimas, o pilietiškumas dažnam – tik beprasmis žodis. Tik ne Kauno Aleksoto bendruomenei, kuri jau šešiolika metų stiprina aleksotiškių bendrystę, rūpinasi turiningu ir aktyviu jų laisvalaikiu, puoselėja savo rajoną, kad kiekvienam jame gyventi būtų jauku, įdomu ir gera. Apie svarbiausius Aleksoto bendruomenės centro nuveiktus ir tęsiamus darbus, puošiančius mikrorajoną ir kartu visą Kauno miestą, kalbėjomės su šios organizacijos valdybos pirmininke Birute Valentiene.

Padėkos diena 2015 m.

Įkvepiantis visuomenininkų pavyzdys

2002 m. įkurtas Aleksoto bendruomenės centras yra viena pirmųjų bendruomeninių organizacijų Kaune. Idėja įsteigti bendruomenę kilo dar 2001 m. Kauno botanikos sode surengtoje pirmoje Aleksoto šventėje, subūrusioje gražų ratą bičiulių. Vieni iš renginio iniciatorių – aleksotiškiai Liukrecija Navickienė ir Zenonas Šalna – vėliau tapo bendruomenės vedliais. Jų pavyzdys žavi ir įkvepia dabartinę organizacijos vadovę. „Liukrecija Navickienė buvo pirmoji bendruomenės pirmininkė. Jai tapus Aleksoto seniūne, pirmininku buvo išrinktas ir 14 metų organizacijai vadovavo Zenonas Šalna. Tai tikras lyderis: puikus organizatorius, nuostabus oratorius, grojantis, šokantis, dainuojantis, mokantis uždegti ir suburti žmones geriems darbams. Jis – vienas Aleksoto bendruomenės centro steigėjų, Aleksoto bendruomenės strategijos kūrėjas, vienas bendruomenės ansamblio „Svirbė“ kūrėjų, daugybės iniciatyvų Aleksote iniciatorius“, – B. Valentienė pagyrimo žodžių negaili iki šiol bendruomenės kultūrinių renginių siela išliekančiam Z. Šalnai, kuris už savo aktyvią veiklą yra apdovanotas „Gerumo kristalu“ ir Santakos garbės ženklu.

„Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė visą širdį atiduoda Aleksotui. Jai rūpi viskas, kas čia vyksta, ji negaili savo laiko ir aktyviai prisideda prie mūsų vykdomų projektų įgyvendinimo“, – gražiu bendradarbiavimu su buvusia bendruomenės pirmininke, o dabar seniūne džiaugiasi Birutė.

Pagrindinis aleksotiškių motyvas įkurti bendruomenę buvo noras efektyviau spręsti vietos problemas: „Keitėsi Kauno valdžios, tačiau jų požiūris į miestą nesikeitė: daugiausia dėmesio buvo skiriama miesto centrui, o periferinės seniūnijos, tarp jų ir Aleksoto, buvo paliekamos likimo valiai. Pavienių aleksotiškių prašymai spręsti vieną ar kitą Aleksoto problemą buvo ignoruojami, o seniūnijos beveik neturėjo galimybių jas spręsti – tik rašydavo prašymus centrinei miesto valdžiai, tačiau dažniausiai jie nebūdavo tenkinami. Aktyvių Aleksoto gyventojų tokia padėtis netenkino, todėl jų iniciatyvinė grupė nutarė steigti vietos bendruomenės organizaciją – Aleksoto bendruomenės centrą“, – pasakoja B. Valentienė.

Nuo kultūrinės iki socialinės veiklos

Aleksoto bendruomenės centras nuo pat pradžių turėjo viziją tapti gausia, organizuota, finansiškai stipria, pilietiškai aktyvia, kompetentinga vietos bendruomenės pilietine organizacija, tarnaujančia vietos bendruomenei. Jos misija – telkti aleksotiškius aktyviai įsijungti į visuomeninį gyvenimą, skatinti jų bendruomeniškumą ir pilietiškumą, kurti aplinką, kurioje gera gyventi, ginti Aleksoto bendruomenės narių bendruosius interesus ir jiems atstovauti. Šios nevyriausybinės organizacijos veiklos sritis labai plati: ji Aleksote organizuoja ir koordinuoja šviečiamąją, kultūrinę, sportinę, sveikatinamąją, socialinę, aplinkosauginę ir kitą veiklą.

Dviračių žygis

Rasti aktyvesnę bendruomenę turbūt būtų sunku – Aleksoto bendruomenės centras kasmet organizuoja apie 50–70 renginių. Iš jų svarbiausi – Aleksoto šventė, Užgavėnės, Joninės, Aleksoto dviračių žygis, Aleksoto jaunimo sporto žaidynės, Padėkos diena, senjorų šventė, Kalėdų eglutės įžiebimas. Bendruomenė yra sukūrusi Aleksoto vizijas, turi parengusi ir pagal galimybes realizuoja Aleksoto darnios plėtros strategiją. Siekia, kad Aleksotas taptų rajonu, kuriame harmoningai derėtų pramoninės zonos ir naujieji gyvenamųjų namų kvartalai, viešosios erdvės ir turizmo objektai, būtų visos galimybės vystyti rekreacinę veiklą. Bendruomenės pastangomis tvarkomi parkai, kitos žaliosios viešosios erdvės, statomi paminklai ir kiti istorinės atminties ženklai svarbiems Lietuvos (ir ne tik) istoriniams įvykiams, jų dalyviams atminti. Aleksoto bendruomenės centras yra išleidęs knygų apie Aleksoto istoriją, vietos žmones arba parėmęs jų leidybą. Vienas organizacijos veiklos prioritetų – socialinė veikla: organizuojami renginiai socialinės rizikos šeimų vaikams, vienišus senelius lanko centro savanorės, įgijusios socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją. Pasak B. Valentienės, tai kol kas vienintelis pavyzdys Kaune, kaip bendruomeninė organizacija įsitraukia į tokią socialinę veiklą.

Bendruomenė gali pasigirti ir daugiau išskirtinių darbų, originalių idėjų. Jos iniciatyva buvo sutvarkytas ir rekreacinei veiklai pritaikytas vaizdingas Marvelės upės slėnis, įrengti originalūs informaciniai stendai, supažindinantys svečius su Aleksotu. „Turime sukūrę Aleksoto bendruomenės centro veiklos strategiją 2014–2020 m., iš kurios dalis idėjų perkelta į Aleksoto integruotų teritorinių investicijų programą. Pavyzdžiui, tai idėjos, susijusios su apžvalgos aikštelės sutvarkymu, bendruomenių namų įkūrimu, Marvelės slėnio, kaip viešosios erdvės, plėtra“, – sako B. Valentienė.

Originalus aleksotiškių sumanymas – atkurti 1812 m. Aleksoto 4-ojo pėstininkų pulko voltižierių uniformas (viena karininko ir trys kareivių). Kaip byloja istorija, Aleksoto teritorijoje tais metais stovėjo Napoleono kariuomenė ir aleksotiškiai sudarė 4-ąjį voltižierių pulką. Pasidabinę šiomis uniformomis bendruomenės nariai dalyvauja istorinių įvykių minėjimuose, inscenizacijose.

Voltižieriai

Bendruomenės darbai nelieka nepastebėti ne tik miesto, bet ir šalies mastu. Ji yra pelniusi įvairių apdovanojimų, pvz., už bendruomenės narių švietimą apie saugų eismą, pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui, dalyvavimą talkoje „Kaunas tvarkosi“ 2016 metais, Aleksoto istorijos ir tradicijų puoselėjimą, Frederiko Šopeno 200-ųjų gimimo metinių organizavimą ir kt. 2017 m. Aleksoto bendruomenės centro liaudiškos muzikos ansamblis „Svirbė“ (vadovė Aurelija Bareišienė) tapo Kauno miesto Romantinės dainos festivalio laureatais. Šis aleksotiškių kolektyvas yra dažnas įvairių miesto ir Lietuvos švenčių dalyvis.

„Svirbė“ „Duokim garo“ laidoje 2014 m.

Aleksoto bendruomenės centras turi ir tarptautinio bendradarbiavimo patirties: bendrauja su Yaotsu miestelio, kuriame gimė Čijūnė Sugihara, bendruomene, Čekijos Brno miesto Jehnicų seniūnijos bendruomene.

Bendruomenė kasmet tęsia savo tradicines veiklas (šventės, talkos, akcijos), pagal galimybes realizuoja Aleksoto bendruomenės centro veiklos strategiją, šiemet dalyvauja ir kituose renginiuose, skirtuose atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti, stengiasi įsilieti į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginius, taip pat šiemet pirmą kartą dalyvaus viename iš Pažaislio festivalio koncertų. Pasak V. Valentienės, aleksotiškių aktyvumas bei pozityvumas skatina Aleksoto bendruomenės centrą nesustoti pusiaukelėje, motyvuoja kurti naujus projektus ir juos realizuoti.

Dėmesys tradicijoms ir tautiškumui

Pašnekovės teigimu, Aleksoto bendruomenės centras savo veikloje visada stengiasi pabrėžti pilietiškumo, tautiškumo, etninių tradicijų, Lietuvos istorijos reikšmę bendruomenei. Atliktos sociologinės apklausos (2003, 2005, 2013 m.) atskleidė, kad Aleksoto gyventojams trūksta kultūrinių renginių. Tai natūralu, nes nėra įstaigų, kurios užsiimtų šio mikrorajono bendruomenės kultūrinės veiklos skatinimu. Todėl šios užduoties imasi patys bendruomenininkai. „Atsižvelgdami į aleksotiškių poreikius, jau daug metų organizuojame didžiąją dalį Lietuvoje švenčiamų tradicinių etnokultūros švenčių, tokių kaip Joninės, Žolinės, Atvelykis, Kalėdų šventė ir kt., esame sukūrę Aleksoto bendruomenės etnotradicinių švenčių plėtros programą, kuri atitinka Kauno kultūros strategijos tikslus ir prioritetus“, – apie etninių tradicijų svarbą ir puoselėjimą bendruomenėje pasakoja B. Valentienė.

Joninės

Aktyvių aleksotiškių organizuojamos šventės pasižymi ne tik tradicinėmis, bet ir originaliomis bei inovatyviomis veiklomis ar erdvėmis, kuriose jos vyksta. Visi Aleksoto bendruomenės centro renginiai yra nemokami, gana profesionalūs, todėl mielai lankomi aleksotiškių bei kitų kauniečių. „Šventėse gyventojai mokosi bendruomeniškumo, mandagaus bendravimo, siekiame didinti jų pasididžiavimą savuoju mikrorajonu, skatiname juos įsitraukti į bendruomenės centro veiklą“, – sako pašnekovė.

Bendruomenė dažnai prisijungia prie Lietuvos (ir ne tik) mastu vykstančių pilietiškumą skatinančių akcijų, tokių kaip „Vasario 16-ąją švęsk išradingai“, „Tautiška giesmė aplink pasaulį“. „2017 ir 2018 metais vasario 15-ąją kartu su mokyklų ir darželių vaikais sveikinome Kauną „Tautiška giesme“ nuo Aleksoto apžvalgos aikštelės, 2017 m. dalyvavome akcijoje „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ – giedojome himną ant Jiesios (Napoleono) piliakalnio, tai darysime ir šiemet, – pasakoja B. Valentienė. – Nuo pat bendruomenės veiklos pradžios mūsų aktyvas su organizacijos vėliava bei tautine ir bendruomenės atributika kasmet sutinka Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, o šventes pratęsiame iškilmingu koncertu Aleksoto seniūnijos salėje. Esame įsitikinę, kad tokie renginiai labai stiprina gyventojų pilietiškumą, ugdo jaunimo patriotizmą, skiepija meilę savo šaliai, gimtajam kraštui.“

Kovo 11-oji

Nauji darbai – Aleksotui gražinti

Daugiausia finansinės paramos bendruomenė gauna pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programą „Remti bendruomenių veiklą savivaldybėse“. Po truputį didėja ir seniūnijų finansavimas, todėl ketinama daugiau dėmesio skirti mikrorajono aplinkai. „Planuojame atnaujinti daugiau žaidimų, sporto aikštelių, įrengti daugiau informacinių stendų, tvarkyti viešąsias erdves, vejas, dviračių takus. Siekiame, kad Aleksotas taptų dar patrauklesnis ne tik aleksotiškiams, bet ir turistams“, – bendruomenės planais dalijasi B. Valentienė.

Pasak jos, didžioji organizacijos svajonė šiuo metu – turėti bendruomenės namus. „Kol kas jų renovacija gerokai atsilieka nuo grafiko, o ir su Kauno valdžia dėl tų namų sunkiai sekasi sutarti. Buvo planuojama bendruomenės reikmėms rekonstruoti pastatą Europos prospekte. Jame buvo numatytos patalpos visoms Aleksoto bendruomenėms. Vis dėlto Kauno valdžia nusprendė, kad patalpos yra mums per geros ir pažadėjo rekonstruoti VDU Kauno botanikos sodui priklausančią nenaudojamą seną katilinę Aleksoto pakraštyje esančioje Sodininkų gatvėje. Tačiau kol kas šis pažadas neįgyvendintas“, – sako visuomenininkė. Jos teigimu, bendruomenei taip pat norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo, bendrų projektų su Aleksoto verslininkais, Kauno miesto savivaldybe.

Laukia daugiau savanorių

Aleksotas gali didžiuotis veiklia bendruomenine organizacija, vis dėlto gyventojų įsitraukimas į jos veiklą palyginti menkas. „Aleksote gyvena daugiau nei 20 tūkst. žmonių, bendruomenės centro sąrašuose – 200 narių. Organizuojant renginius aktyviai dalyvauja 20–30 mikrorajono gyventojų. Taigi kuriant bendrą gėrį savanorišku darbu aktyviai prisideda 0,1 procento aleksotiškių – tai labai mažas skaičius, – apgailestauja visuomenininkė. – Kaip rodo sociologinės apklausos, Lietuvoje žmonės apie save mano gerai – dauguma teigia, kad yra pilietiškai aktyvūs, bet jų pilietiškumas neretai prasideda ir baigiasi atėjimu į balsavimo apylinkę rinkimų metu. Tačiau jeigu pakviesi į talką – susirinks tik dešimtys, o ne tūkstančiai. Tokia yra tikroji situacija Lietuvos miestuose.“

Jaunimo bendruomenėje taip pat mažai. „Didmiesčių jaunimą sunku įtraukti į bendruomeninę veiklą. Tik 2007–2009 m. mums buvo pavykę sudominti jaunus žmones bendruomenine veikla, buvo vykdomi projektai „Aleksoto jaunimas“, „Gatvės jaunimas“, buvo tarptautinio bendradarbiavimo fragmentų, jaunuolių grupė vyko ir į Olandiją, ir į Italiją. Deja, baigęs mokyklą, šis jaunimo aktyvas išsiskirstė ir jaunimo klubas nustojo veikti. Pastaraisiais metais organizuojame Aleksoto jaunimo sporto žaidynes, bet tai yra mūsų vienintelis tradicinis renginys jauniesiems aleksotiškiams“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė.

Pasak jos, labai sunku suburti jaunimą, negalint jiems pasiūlyti bent vietos susiburti. Nelengva ir dėl lėšų stygiaus. „Neturėdami patalpų, negalime rašyti europinių projektų, o vietos valdžia mus remia labai nenoriai. Labai apmaudu, kad šiais metais savivaldybė lėšų kultūriniams projektams neskyrė visai. Nors sakoma, kad ne piniguose laimė, bet be jų ką nors padaryti yra labai sudėtinga“, – sako B. Valentienė.

Veikli moteris bendruomenei pirmininkauja antrus metus. Tai – nemenkas iššūkis, tuo labiau jeigu norisi viską atlikti be priekaištų. „Jau spėjau suprasti, kad tai toli gražu nėra tik garbingos ir lengvos pareigos. Jos reikalauja daug laiko, atsidavimo, žinių, kantrybės, mokėjimo bendrauti, prašyti, padėkoti, pasveikinti ir, žinoma, ramiai reaguoti gaunant „velnių“ už klaidas ir klaideles“, – šypsosi pašnekovė. Anksčiau bendruomeninė veikla buhaltere dirbančiai B. Valentienei buvo tiesiog įdomi ir maloni laisvalaikio veikla, o dabar prisidėjo ir nemenka atsakomybė, kad kiekvienas renginys vyktų sklandžiai, kad būtų įdomus vietos gyventojams ir svečiams.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš Aleksoto bendruomenės centro archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: