Pradinis / Kelionės / Kelionė debesų link. Slovakijos Tatrai

Kelionė debesų link. Slovakijos Tatrai

Ar jau teko lankytis Slovakijoje? Ne? Svarstote, ar verta? Jeigu neįsivaizduojate atostogų be poilsio prie jūros, visus metus lepinančios saulės ir šilumos, galbūt apie Slovakiją ir nesusimąstėte, nes tai palyginti nedidelė Vidurio Europos valstybė, neturinti prieigos prie jūros ir ne visada žadanti šilumą ir saulę. Tačiau jeigu Jus vilioja aktyvios kelionės ir trokštate nusikelti ten, kur pasimirštų visi kasdieniai rūpesčiai, neišleisdami tam didžiulės sumos pinigų, tada Slovakiją aplankyti išties verta. Tai nuostabiu kraštovaizdžiu, didele augalijos ir gyvūnijos įvairove, pilių gausybe apdovanota šalis, kurią turbūt labiausiai garsina kalnai. Būtent juos simbolizuoja ir Slovakijos herbas – jame vaizduojamos Tatrų, Matros ir Fatros viršūnės su virš jų iškilusiu Kirilo ir Metodijaus kryžiumi. Kalnai pabrėžiami ir šalies himne „Tatruose žaibuoja“. Tad kalbant apie Slovakiją neišvengiamai daug dėmesio skiriama kalnams.

Aukštieji Tatrai

Aukštieji Tatrai yra seniausio ir didžiausio Slovakijos Tatrų nacionalinio parko (jų yra net devyni), įkurto 1949 metais, dalis. Jame saugomas kalnų kraštovaizdis, augalija ir gyvūnija, stūkso aukščiausia Slovakijos viršukalnė Gerlacho kalnas, yra daugybė nedidelių ledyninių kalnų ežerų, keletas krioklių, gausu urvų (iš jų turizmui pritaikytas Belianskos urvas).

Aukštieji Tatrai aukštomis viršūnėmis ir nedideliais sniego ploteliais primena Alpes. Dėl kompaktiškumo jie kartais vadinami mažiausiu (plotu, bet ne aukščiu) kalnynu pasaulyje, nors iš tiesų yra tik didesnio Karpatų kalnyno dalis. Pagrindinės Aukštųjų Tatrų kalnų grandinės ilgis – 27 kilometrai. Bendras šių kalnų masyvo ilgis iš vakarų į rytus yra maždaug 65 kilometrai. Juose priskaičiuojama daugiau nei 300 viršūnių. 25 jų yra aukštesnės nei 2 500 metrų. Kas 100 metų Aukštųjų Tatrų viršūnės ir kalnagūbriai pažemėja maždaug 10 cm.

Tatrų kalnai susiformavo prieš 15–20 milijonų metų. Statūs šlaitai, nugludintos viršūnės susidarė dėl raukšlėjimosi, tektoninių judesių. Dar įvairesnių formų jiems suteikė ledynai. Kabančius šlaitus, cirkus (taurės pavidalo reljefo formas) išgraužė tekantis vanduo.

Tatruose gyvena įvairių gyvūnų: meškų, vilkų, lūšių, elnių, stirnų, voverių, kiaunių, gausu paukščių. Turistai gali sutikti Tatrų simboliu lankomų kalnų ožių – gemzių. Keliautojams patariama vaikščioti tik turistams skirtais takais, einant ankstų rytą ar vėlų vakarą kalbėti garsiai – taip perspėsite meškas apie savo buvimą. O ką daryti, pamačius mešką? Kelionių vadovai pataria jokiu būdu prie jos nesiartinti (net jei ji atrodo taikiai nusiteikusi), kristi ant žemės ir nejudėti, nes kiekvieną judesį meškos supranta kaip pasipriešinimą.

Apsistoti viešint Slovakijoje itin mėgstama Poprado, Štrbske Pleso, Senojo Smokoveco ir Tatrų Lomnicos gyvenvietėse. Jos yra jungiamos geležinkelio, nutiesto šalia kalnų. Keliaujant traukiniu galima grožėtis didingais kalnais, aplankyti skirtingas Aukštųjų Tatrų gyvenvietes, pasiekti norimą kalnų trasą.

Tatruose daug šaltinių. Iš jų prasideda kalnų upės, maitinamos lietaus, sniego tirpsmo ir požeminio vandens. Tatrų upėse gausu krioklių. Aukščiausio Kmeto krioklio vanduo krenta 80 metrų. Aukštieji Tatrai garsėja ežerais – jų yra maždaug 100. Tiesa, ežerai nedideli – bendras jų plotas tėra 3 kv. m. Dauguma ežerų telkšo 1500–2000 m aukštyje. Uolos saugo juos nuo vėjų, todėl vandens paviršius visada lygus kaip veidrodis. Vandens spalva priklauso nuo dugną ir krantus sudarančių uolienų. Didžiausias (20 ha) Hincovo ežeras plyti 1965 metrų aukštyje, jo giliausia vieta – 53 metrai.

Aukščiausia Slovakijos vieta

Gerlacho kalnas yra aukščiausia Slovakijos vieta (2 654,4 m) ir didžiausia Karpatų, kurie puslankiu daugiau nei 1 500 kilometrų driekiasi nuo Vakarų Čekijos iki pat Šiaurės Serbijos, viršukalnė. Ilgą laiką manyta, kad Tatruose esančios Lomnicos ir Krivano viršukalnės yra aukštesnės už Gerlacho. Tik 1868 m. miškininkas Ludovitas Greineris paskelbė Gerlachą aukščiausiu Tatrų kalnu, o 1875 m. tai patvirtino Vienos karo institutas.

Žygis iki vienos seniausių Tatrų kalnų trobelių

Viena įsimintiniausių kelionių Aukštuosiuose Tatruose gali tapti žygis iki vienos seniausių Tatrų kalnų trobelių, vadinamos Terio užeiga (Teryho chata). Ji statyta 1899 metais 2 015 metrų aukštyje (aukščiau už ją yra tik Rysų užeiga). Pakeliui pasitinka daugybė šniokščiančių vienas už kitą gražesnių krioklių. Kelionė iki Terio užeigos reikalauja ištvermės (nusiteikite kalnuose praleisti mažiausiai pusdienį), tačiau dovanoja nepaprastą grožį akims. Pastangas vainikuoja penki nuostabūs ežeriukai, apsupti aukščiausių Tatrų kalnų viršūnių, ir gardūs slovakiški pietūs, pagaminti iš kalnų nešikų, vadinamų šarpais, suneštų produktų. Kopiant galima ne kartą su jais prasilenkti. Įdomu tai, kad netgi rengiamos šarpų varžybos. Jų nešuliais tada tampa ne tik maistas, bet ir ne kiekvieno pakeliami daiktai, pavyzdžiui, šaldytuvai ar pilnos gėrimų statinės…

Aukštuosiuose Tatruose yra bene 13 turistinių užeigų. Kiekviena jų turi savo tradicinį spaudą. Juo pažymėtas lankstinukas ar atvirukas – kaip įrodymas, kad turistas įveikė tam tikrą aukštį.

Žemieji Tatrai

Vidurio Slovakijoje iš vakarų į rytus 80 km driekiasi Žemieji Tatrai. Jie priklauso Žemųjų Tatrų nacionaliniam parkui. Aukščiausia viršukalnė (2043 m) pavadinta Diumbiero vardu. Kitos svarbios viršūnės yra Chopokas (2024 m), Derešė (2004 m).

Žemuosiuose Tatruose, šiauriniame Chopoko kalno šlaite, įkurtas Jasnos miestelis. Jame yra vienas geriausių slidinėjimo kurortų Rytų Europoje. Bendras kurorto trasų ilgis – 24,5 km. Čia esama įvairaus sudėtingumo trasų: nuo lengvų, skirtų pradedantiesiems, iki sudėtingų – patyrusiems slidininkams. Beveik visose trasose yra įrengta dirbtinio sniego patrankų, jos slidinėjimo sezoną pratęsia iki balandžio mėnesio.

Iš Žemųjų Tatrų kalnų daugiausia kopiama į Chopoką. Tačiau tam reikia skirti beveik visą dieną. Keliautojams įspūdį palieka nuostabi kalnų panorama (žinoma, jeigu kalno viršūnė nebūna paskendusi debesyse), išalkusius turistus skaniai pamaitina Akmeninės užeigos (Kamenna chata) šeimininkai. Joje galima paskanauti kalnų žolelių arbatos – jos skonį dažnas turistas prisimena ilgam.

Rojaus nacionalinis parkas

Rojaus nacionalinis parkas – vienas gražiausių Slovakijos regionų. Parko teritorijoje yra 8 vietiniai ir 11 nacionalinių draustinių, įrengta 300 km turistinių pėsčiųjų takų. Kelionė jais palieka neišdildomų įspūdžių. Čia žavi kriokliai, upeliai, tarpekliai, uolos ir daubos, yra daugybė tiltelių. Esama apie 20 skirtingų trasų. Tiesa, reikėtų nusiteikti ne lengvam pasivaikščiojimui, o išties atsakingam žygiui: kartais einama kabančiais tiltais, mediniais liepteliais, kopiama kopėčiomis į krioklius laikantis už grandinių. Tad be galo svarbi kalnų žygiams pritaikyta avalynė neslidžiais padais ir patogi apranga. Trasų grožis ir krioklių dydis priklauso nuo metų laiko. Pavyzdžiui, vėlyvą pavasarį, kai tirpsta sniegas, arba po liūčių vandens lygis upeliuose gerokai pakyla, todėl turistai turėtų nusiteikti ir sušlapti kojas. Vis dėlto būtent tada kriokliai būna įspūdingiausi.

Stalaktitų ir stalagmitų urvai

Į paslaptingą požeminį pasaulį Slovakijos keliautojus kviečia Žemuosiuose Tatruose, Demenovos slėnyje, besislepiantys Laisvės stalaktitų ir stalagmitų urvai. Šis urvynas yra ilgiausias ir vienas įspūdingiausių šalies karstinių darinių, vienas gražiausių tokio tipo urvynų Europoje. Jo ilgis – 8 123 metrų, didžiausias gylis – 120 metrų. Tai penkių aukštų urvynas su požemine upe. Šis nepaprastai senas gamtos kūrinys buvo atrastas tik 1921 m.

Įžengę į urvus, išvysite begalę įdomių formų ir įvairių spalvų stalaktitų ir stalagmitų, kuriančių savotiškos meno galerijos įspūdį. Kai kurie itin įspūdingi ir tam tikrų asociacijų keliantys stalagmitai ar stalaktitai netgi turi vardus. Urvuose įrengtais takeliais galima aplankyti kelias dešimtis salų, upę, požeminius ežerėlius.

Paminėtina, kad stalaktitas – tai kabantis urvinis darinys, paprastai cilindro arba kūgio formos, susiformavęs nuo lašančio vandens: šis prasisunkia per karbonatingas uolienas ir palieka ant stalaktito paviršiaus mažą ploną kalcito sluoksnelį. Taip pamažu stalaktitas auga. Stalagmitai susidaro taip pat, tik auga iš apačios į viršų.

Per 150 metų stalaktitai paauga maždaug centimetrą. Tad galima įsivaizduoti, kiek metų keliolikos ar keliasdešimt metrų aukščio stalaktitams, stalagmitams ir patiems urvams…

Paprastai urvuose net ir karštą vasaros dieną išsilaiko palyginti nedidelė temperatūra – 6–8 °C šilumos, požemiuose būna drėgna. Tad patartina ruošiantis leistis į požeminį pasaulį apsirengti šiltesniais drabužiais. Žinoma, reikėtų pasirūpinti ir patogia avalyne neslidžiu padu.

Į urvus nepatariama eiti tiems, kuriuos kamuoja baimė patekus į nedideles uždaras patalpas. Nors ir kaip įdomu paliesti stalagmitus ir stalaktitus, reikėtų to nedaryti, nes šie gamtos dariniai yra labai pažeidžiami.

Pramogos keliautojams

Pramogų Slovakijos turistams išties netrūksta. Įvairios vasaros ir žiemos kalnų trasos – tik dalis to, ką gali pasiūlyti ši nedidelė, tačiau įdomybių kupina šalis. Mėgstantieji vandens pramogas gali leistis į kelionę baidarėmis arba išbandyti smagius nusileidimo takelius vandens atrakcionų parke „Tatralandija“. Taip pat galima plaukti mediniais plaustais Dunajeco upe, tekančia per Lenkijos ir Slovakijos sieną, Peninų nacionalinį parką. Čia vietiniai slovakai siūlo plaustininkų paslaugas (kitapus upės tas pačias paslaugas siūlo ir lenkai). Plukdomiems turistams belieka grožėtis nuostabiu kalnuotu kraštovaizdžiu, klausytis slovakų pasakojamų kalnų legendų.

Jeigu žygiai kalnų trasomis suteikė per mažai adrenalino, galima išbandyti išvyką kalnų dviračiais, laipiojimą uolomis, skrydį parasparniais.

Po kalnų žygių ir kitų aktyvių pramogų atgauti jėgas padeda maudynės po atviru dangumi įrengtuose terminiuose Bešeniovo baseinuose, kurių karštosios gydomosios versmės trykšta iš 1987 m gylio (gelmėse vandens temperatūra – apie 68 °C). Vandens temperatūra baseinuose siekia 30–40 °C.

Nukeliavę į Slovakiją, nepraleiskite progos paragauti kuo daugiau slovakų nacionalinių patiekalų. Jų galima rasti tiek kalnų trobelėse, tiek kurortinių miestelių kavinukėse. Slovakai rengia turistams ir specialias iškylas, per kurias siūlo paragauti gardžių tradicinių patiekalų, pažaisti žaidimų, pasiklausyti vietinių muzikantų dainų. Jeigu turėsite tokią progą, nepraleiskite jos!

Spišo pilis – tik viena iš maždaug 200 Slovakijos pilių

Slovakija garsėja ne tik kalnais, bet ir pilimis – šioje šalyje jų priskaičiuojama apie 200. Kai kuriose jų didikų šeimos gyveno iki pat XX a.

Viena įdomiausių Slovakijos pilių – Spišo pilis, pastatyta XI–XII a. Iš pradžių ji buvo politinis, administracinis, ekonominis ir kultūrinis Spišo grafystės (ši priklausė Vengrijos Karalystei) centras. Nuo 1945 metų pilis priklausė Čekoslovakijai, o nuo 1993 metų priklauso Slovakijai.

Tvirtovės viduje įrengta pilies istorijos ekspozicija. Joje galima pamatyti įvairių senovinių įrankių, keramikos dirbinių, ginklų, kankinimo įrenginių, pilies virtuvės, miegamųjų kambarių reikmenų ir kt. Įrengta netgi nedidelė koplytėlė.

Nuo pilies viršutinės dalies atsiveria puiki gamtos ir gyvenviečių panorama.

Pilyje kartais filmuojamos filmų scenos. Ši tvirtovė įamžinta filmuose „Drakono širdis“ („Dragonheart“, 1996), „Feniksas“ („Phoenix“, 1997), „Paskutinis legionas“ („The Last Legion“, 2006).

Slovakų šventės, tradicijos

Turbūt labiausiai slovakai mėgsta švęsti Kalėdas. Jos švenčiamos su artimaisiais. Puošiama eglutė, po ja dedamos dovanos, gaminami tradiciniai valgiai. Tikima, kad tai, ką darei gruodžio 24–25 dienomis, darysi visus metus.

Kai kur Slovakijoje dar išlikęs paprotys burti iš šventinio deserto, gaminamo iš aguonų, pieno, medaus ir duonos tešlos. Buriama išties įdomiai: kai namiškiai susėdę prie šventinio stalo palinki vieni kitiems visa ko geriausio, šeimos galva pakabina pilną šaukštą skanėsto ir drebia jį į lubas. Kuo daugiau jo prilimpa prie lubų, tuo derlingesni bus kiti metai.

Slovakų virtuvė

Daug valgių slovakai yra perėmę iš kaimynų. Pavyzdžiui, guliašą – iš vengrų, virtinukus – iš vokiečių, pyragaičius su vaisių įdaru – iš austrų. Ko galėtume paragauti iš nacionalinių jų patiekalų? Ogi kopūstų sriubos, gaminamos iš raugintų kopūstų (kapustnica) ir bulvių, dešrelių, mėsos; taip pat česnakinės sriubos (cesnakova polievka), kuri kartais patiekiama išskobtame duonos kepalėlyje (bosniak). Iš karštųjų patiekalų vertėtų paragauti brinzos virtinukų (bryndzove halušky). Jie gaminami iš bulvių, miltų ir įdaromi brinza, pagardinami spirgučiais. Brinzos sūris naudojamas ir keptiems arba virtiems bulvių ir miltų pyragėliams (brindzove pirohy) gaminti.

Slovakai labai mėgsta keptus arba rūkytus upėtakius, taip pat keptą sūrį su bulvėmis, daržovėmis ir totorišku padažu. Mėgsta jie ir bulvinius blynus. Iš desertų dažniausiai mėgaujasi austrišku sluoksniuotu pyragu, blyneliais su šokoladu ir grietinėle arba ledais. Vienas iš originaliausių slovakų skanėstų yra vadinamasis trdelnik. Jis gaminamas iš specialiai paruoštos tešlos: ši vyniojama ant metalinio strypo ir kepama specialioje krosnyje, o vėliau pagardinama įvairiais priedais: šokoladu, vanile, cukrumi, riešutais.

Slovakija turi daug ką įdomaus parodyti svečiams, tačiau vargu ar kas sukeltų tą jausmą, apimantį žvelgiant žemyn nuo vienos aukščiausių šalies viršūnių, tuo labiau jei ji įveikta savo paties kojomis. Kalnuose vienu metu pasijauti tarsi skruzdėliukas, apsuptas milžinių viršukalnių, ir kartu toks didingas, kai neapsakomas laisvės jausmas, atsidūrus laukinėje gamtoje, užvaldo visą esybę.

Inga Nanartonytė
Nuotraukos Sauliaus Kavaliausko ir Ingos Nanartonytės

Komentaras

  1. Būtent dabar ir svarsčiau ar verta leistis atostogauti, keliauti į Slovakiją. Šis straipsnis nepaliko nei vienos abejonės, tikrai verta. Dėkoju už šį naudingą įrašą.

Leave a Reply to ryanair Kaunas Cancel reply

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: