Pradinis / Kultūra / Į Lietuvą grįžusi Viktoro Diawaros mama gyvenimo Afrikoje patirtį sudėjo į knygą

Į Lietuvą grįžusi Viktoro Diawaros mama gyvenimo Afrikoje patirtį sudėjo į knygą

Ką tik knygynuose pasirodžiusi Viktorijos Prėskienytės-Diawaros apsakymų knyga „Bėgimas į nežinią. Afrikietiški pasakojimai“ iš tiesų unikali mūsų šiuolaikinėje literatūroje. Jos autorė daugiau kaip tris dešimtmečius praleido Afrikoje ir yra puikiai susipažinusi su Malio kultūra, istorija bei kasdienio šios šalies gyvenimo subtilybėmis.

V. Prėskienytė-Diawara 1965–1969 m. studijavo Gorkio literatūros institute, ten susitiko su tuo metu jau spėjusiu išgarsėti Malio poetu, rašytoju Gausu Diawara. 1970-aisiais už jo ištekėjo. Netrukus pagimdė dukrą, o 1978-aisiais – sūnų Viktorą – jis Lietuvoje padarė sėkmingą muzikanto karjerą ir dabar žinomas kaip muzikos klubo „Loftas“ įkūrėjas, šiemet dvidešimtmetį švęsiančios grupės „SKAMP“ narys.

Iš tuometės Sovietų Sąjungos autorės, Lietuvos jaunųjų kinematografininkų sąjungos narės, ilgai niekas nenorėjo išleisti. Kai jai galop pavyko su vaikais išvykti į Malį, rašytoja suprato atsidūrusi jai visiškai nepažįstamame pasaulyje. Vyko Šaltasis karas, šalis buvo susiskaldžiusi, joje kirtosi įvairių valstybių interesai. Vis dėlto Malyje V. Prėskienytei-Diawarai pavyko realizuoti savo kūrybines ambicijas, 1995 m. ji su vyru įkūrė privačią teatro trupę „Teriya“, rašė jai pjeses, dirbo Meno institute ir ruošė aktorius, dalyvavo šalies kultūriniame gyvenime. Su spektakliais apkeliavo Malį, Burkina Fasą, dalyvavo H. Ibseno festivalyje Osle.

Po kelių dešimtmečių, praleistų Afrikoje, rašytoja grįžo į Lietuvą ir ketina čia tęsti savo kūrybinę karjerą. V. Prėskienytės-Diawaros apsakymų rinkinys gimė iš šios nepakartojamos autorės patirties menkai lietuviams žinomoje šalyje, ne tik turinčioje visiškai skirtingas nei Lietuva literatūros tradicijas, bet ir pasižyminčioje kitokiu nei įprasta europiečiams mąstymu.

Rinkinį sudaro devyni apsakymai. Juose veikia imigrantai iš įvairų pasaulio šalių, paskui maliečius vyrus atkakusios moterys, dažnai iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų: verslininkai, kariškiai, valdininkai, dėstytojai, turgaus prekeiviai ir kiti. Vaizduojama įvairių sluoksnių Malio sostinės Bamako gyventojų kasdienybė. V. Prėskienytė-Diawara, nevengdama spalvingų maliečių buities detalių, plėtoja tokias temas, kaip skirtingų kultūrų susidūrimas ir galimybė joms sugyventi kartu, įsišaknijusių tradicijų prasmė ir kaita, imigrantų iš įvairių pasaulio šalių aklimatizacija svetimoje šalyje, santykiai tarp skirtingų religijų atstovų, šeimos modelis ir garbės samprata. Apsakymuose gausu vietinio gyvenimo kolorito bei realijų. Atskleidžiama visiškai nepažįstamoje aplinkoje atsidūrusios moters europietės psichologija, jos požiūris į kultūrų ir net civilizacijų susidūrimą.

Apsakymų siužetai paprasti, įtraukiantys, užburiantys pasakojimo sodrumu, atveriantys plačią afrikietiško gyvenimo panoramą.

Kai kurie knygos apsakymai anksčiau buvo pritaikyti teatro scenai Malyje.

Šią knygą galima pavadinti kultūriniu, kūrybiniu dialogu ne tik tarp tautų, bet ir tarp kontinentų. Tokio pobūdžio literatūra mūsų kūrybinėje tradicijoje itin reta. Tai – lyg dvipusis žvilgsnis, leidžiantis pažvelgti lietuvės moters akimis į Malį ir maliečių akimis – į mus pačius.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top