Pradinis / Kinas, muzika, TV / Kultūrinėje laidoje – daug intriguojančių lietuvių kalbos istorijos faktų

Kultūrinėje laidoje – daug intriguojančių lietuvių kalbos istorijos faktų

Kodėl baltai, buvusi viena didžiausių Europos tautų, taip sunyko? Buvo sunaikinti, asimiliuoti ar vis dėlto išliko, istorinės politikos arenoje pakeitę savo kalbinį pavidalą? Apie tai ir daug kitų intriguojančių faktų iš lietuvių kalbos istorijos pasakos laidos „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ kūrėjai per nuo spalio 6 d. naują sezoną pradedantį LRT „Kultūros“ kanalą. Iki naujųjų metų bus parodyta net dvylika naujų unikalių jau antrąjį sezoną rodomo ciklo laidų.

Į daugelį kūrėjams kylančių klausimų padės atsakyti baltų ir slavų dievų panteono tyrinėjimai. Televizijos žiūrovai ras unikalių panašumų tarp dzūkiškojo Dzievo ir graikiškojo Dzeuso. Sužinos, kodėl baltų dievą Perkūną slavai vadino Perūnu.

Išskirtinio dėmesio dokumentiniame cikle sulauks lietuvių kilmės Prūsijos valdovas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo sesers sūnus Albrechtas Brandenburgietis. Kunigaikščio dėka lietuvių kalba pirmą kartą pasaulio istorijoje išėjo į viešą gyvenimą. Paaiškės, kodėl Prūsijoje, o ne Didžiojoje Lietuvoje gimė lietuviškoji raštija.

LRT „Kultūros“ žiūrovai sužinos, kaip kalbėjo Lietuvos valdovas Vytautas Didysis – lenkiškai, gudiškai, rusiškai ar lietuviškai. Kokį vaidmenį Maskvos kunigaikštystėje – būsimojoje Rusijos imperijoje – atliko Vytauto dukra Sofija?

Tarpukario Lietuvos prezidentas Antanas Smetona nušvis naujoje šviesoje: kaip kalbos, lietuvybės puoselėtojas ir naujų žodžių sudarytojas. Laidos „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ žiūrovai sužinos, kodėl Smetona manė, kad lietuviais turėtume laikyti ne tris milijonus, o keliais milijonais daugiau žmonių.

Kokia „Lietuvių kalbos žodyno“ istorija? Ir kaip mūsų žodynas vystysis toliau? Šiandienės Lietuvos kalbininkai pratęsė ir įprasmino Kazimiero Būgos pradėtus lietuvių kalbos mokslo tyrinėjimo darbus.

Laidų „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ ciklas prasideda pasakojimu apie Chotyno mūšį, kuriame lietuvių, lenkų ir ukrainiečių pastangomis buvo sustabdyta osmanų ordų invazija į Vidurio Europą. Kodėl lietuviai jautė pareigą žygiuoti šimtus kilometrų į tolimosios Ukrainos pietus ir ten guldė galvas už savo šalies laisvę? Apie tai – jau greitai per LRT „Kultūrą“.

LRT
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: