Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Kūlupėnų bendruomenė: „Bendruomeniškumas yra mūsų kaimo ateities garantas“

Kūlupėnų bendruomenė: „Bendruomeniškumas yra mūsų kaimo ateities garantas“

Kaimas neišnyks, kol yra ne tik žodžiais, bet ir darbais jį mylinčių žmonių, negailinčių laiko ir jėgų jam puoselėti. Kol valstybė rems tokių žmonių iniciatyvas. Kol egzistuos bendruomenės, telkiančios vietos gyventojus reikšmingiems darbams. Veiklios ne pelno siekiančios bendruomeninės organizacijos yra didelė vertybė. Tuo per penkiolika metų įsitikino ir rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje įsikūręs Kūlupėnų kaimas, turintis aktyvią bendruomenę.

Išaugo iš mažo būrelio entuziastų

Kūlupėnų bendruomenės centras „Kūlupėnai“ įregistruotas 2003 m. gruodį. Jo įkūrimą inicijavo tuometis Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos direktorius, Kretingos rajono tarybos narys Juozas Mažeika. Grįžęs iš vieno tarybos posėdžio, jis aktyvesniems kaimo žmonėms perdavė žinią, kad yra galimybė burtis, įkurti kaimo bendruomenę ir bendromis jėgomis spręsti iškilusias problemas patiems. J. Mažeika buvo iniciatorius ir pirmasis bendruomenės centro „Kūlupėnai“ pirmininkas. Bendruomenę tada sudarė 7 nariai, šiuo metu jų yra 106.

Jūratė Mačernienė

Jau dešimt metų bendruomenės centre su malonumu dirba Jūratė Mačernienė, Kūlupėnuose gyvenanti didžiąją gyvenimo dalį: su šeima į šį Kretingos rajono kampelį atsikėlė gyventi būdama aštuonerių. Baigusi mokslus kurį laiką dirbo Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos raštinės vedėja, o dabar daugiau nei dešimtmetį dirba draudimo vadybininke.

Veikli moteris beveik niekada neapsiribodavo tik mokymusi ar darbu. „Kiek save pamenu, visada traukė užklasinė veikla, nuo mokyklos laikų visada priklausiau kokiai nors organizacijai, – pasakoja Jūratė. – Ištekėjusi, augindama vaikus, nurimau, primiršau savanorystę, bet tai truko neilgai. Sūnums ūgtelėjus, veiklos, užimtumo pradėjo trūkti. Tuometė moterų klubo „Emocijos“ pirmininkė Aldona Mažeikienė pakvietė dalyvauti susitikime su menu besidominčiu žmogumi. Iš susitikimo grįžau praturtėjusi dvasiškai ir labai laukiau kito pakvietimo. Taip pamažu įsitraukiau į moterų klubo veiklą. Pradėjome teikti paraiškas, gauti finansavimą, o gavusios lėšų – organizuoti susitikimus su psichologais, išvykas po aplinkinius rajonus, susitikimus su įdomiais žmonėmis.“

Kūlupėnuose susikūrus bendruomeninei organizacijai, J. Mačernienė netrukus įsitraukė ir į jos veiklą. Po kelerių metų buvo išrinkta Kūlupėnų bendruomenės centro „Kūlupėnai“  pirmininke.

Praturtina kaimo gyvenimą

Kūlupėnų bendruomenės centras rūpinasi infrastruktūros gerinimu, kultūrinio ir sportinio gyvenimo puoselėjimu, švietimu, rengdamas projektus daug dėmesio skiria turiningam, aktyviam vaikų, jaunimo ir šeimų laisvalaikiui.

Įgyvendindama vieną didžiausių šių metų projektų bendruomenė pasistatė didelę, gražią lauko sceną renginiams organizuoti. Pora metų atgal – 2016-aisiais – projektinėmis lėšomis įrengė lauko treniruoklius. Tais pačiais metais konkurse „Lietuvos kaimo spindulys“ ši kūlupėniškių organizacija buvo išrinkta sportiškiausia Lietuvos kaimo bendruomene.

Kaip vieną originalių bendruomenės įgyvendintų idėjų J. Mačernienė įvardija Kretingos rajono pristatymą kaimynams latviams. „Mūsų seniūnijoje yra Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, savita, unikali vieta. Joje sutikome svečius iš Latvijos su pačių kepta duona ir vietoje mokėme, kaip užsimaišyti duonai tešlą. Demonstravome, kuo mes turtingi: mokėme tapyti ant šilko, drožinėti, vaikščioti kojūkais, austi, šokti. Vaišinome žemaitiškais patiekalais, kurių daugelis buvo ne tik neragavę, bet ir neregėję.“

Šiuo metu vienas didžiausių bendruomenės norų – kartu su  Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus darbuotojais įrengti centrą, reprezentuojantį Kretingos rajoną.

Pasak J. Mačernienės, bendruomenės nariai yra talkininkai Kretingos rajono kultūros centro Kūlupėnų skyriaus vedėjai Jovitai Rimkuvienei organizuojant kultūrinius renginius, sporto organizatoriui Kęstučiui Bertašiui organizuojant sporto renginius, ypač didesnius (kuriuose dalyvauja apie 200 žmonių), pvz., Lietuvos jaunimo rankų lenkimo čempionatą.

„Teikiant paraiškas ir gaunant dalinį finansavimą renginiai yra kokybiškesni, įdomesni, turiningesni. Mes neskirstome darbų, veiklų į „tavo“ ir „mano“. Visos Kūlupėnuose esančios organizacijos dirba kartu, petys į petį, pasiskirsčiusios pareigomis, prisiimdamos atsakomybę“, – pasakoja J. Mačernienė.

Kūlupėnuose iniciatyvių žmonių dėka gimsta ir sėkmingai gyvuoja gražios socialinės iniciatyvos. Pavyzdžiui, prigijo prieš porą metų Lauros Dambrauskienės pasiūlyta mintis rinkti aukas ir padėti šalia esantiems. 2017-aisiais visus metus buvo aukojama kūlupėniškių šeimoms, kurios augina vaikus, turinčius negalią.

Švenčių tradicijos, kurioms neabejingas ir jaunimas

Bendruomenės pirmininkės teigimu, vienas svarbiausių pastarųjų metų krašto renginių – 2016-aisiais švenčiant Kūlupėnų kaimo 450-ąjį jubiliejų suorganizuotas kraštiečių susitikimas. Į savo gimtinę bent trumpam grįžo visoje Lietuvoje Kūlupėnų vardą garsinantys kūlupėniškiai. Motiejaus Valančiaus pagrindinėje mokykloje jie dalijosi savo prisiminimais apie gimtąjį kraštą, pasakojo savo gyvenimo istorijas. Sulaukusi labai gražių atsiliepimų, bendruomenės taryba pasižadėjo šį renginį organizuoti kas penkerius metus.

Kūlupėniškiai turi gražią tradiciją metų pabaigoje susirinkti į advento vakarą „Per krištolinį ledą“. Jo metu skamba kalėdinė muzika, dalijamasi prisiminimais, džiaugiamasi nuveiktais darbais. Prieš Kalėdas ne vienais metais buvo rengiamos išvykos į Nasrėnų senelių namus bei vaikų globos namus Kretingoje. Visada vykstama su lauktuvėmis, tačiau svarbiausia, ką iš lankytojų gauna šių namų gyventojai, – nuoširdus dėmesys, bendravimas.

Anot J. Mačernienės, didžiausias metų renginys Kūlupėnuose, reikalaujantis daugiausia idėjų, lėšų, – tradicinė vasaros šventė „Po mūs lietuvišku dangum…“. Jis rengiamas vietos įstaigų ir organizacijų bendromis jėgomis. Pagrindinis šios šventės organizatorius – Kretingos rajono kultūros centro Kūlupėnų skyrius (organizacinis darbas ir atsakomybė tenka vedėjai Jovitai Rimkuvienei), daug prisideda Kūlupėnų seniūnija, Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla ir įvairiuose darbuose talkina bendruomenės nariai.

„Ši šventė – kaime vienintelis renginys, kuris pritraukia labai daug žiūrovų ir dalyvių, suburia norinčius pabendrauti ir prasmingai, kultūringai praleisti laiką, susitikti seniai nesimačiusiems ar susirasti naujų bičiulių, išgirsti vis kitus atlikėjus“, – teigia J. Mačernienė. Pasak jos, šio renginio tikslas – puoselėti vietos tradicijas, kulinarinį paveldą, tarmę, papročius, folklorą.

2017-aisiais vasaros šventei nepavyko gauti pakankamo rėmimo, todėl buvo nusiteikta jos neorganizuoti. Tuomet ir paaiškėjo, koks šis renginys svarbus vietos gyventojams. „Įprasta, jog į tokius renginius kviečiami kokie nors atlikėjai, išnuomojama scena, pabaigą vainikuoja fejerverkai ir t. t. Tąkart nuo šventės atbaidė panašių „paslaugų“ kainos. „Vien tik už scenos nuomą būtų reikėję pakloti apie 1200 eurų, kokios nors „žvaigždutės“ pasirodymas irgi kainuoja gana brangiai. Todėl jau nuo pavasario pratinome kūlupėniškius prie minties, jog vasaros šventės nebus“, – prisimena J. Mačernienė. Tačiau ne itin nuotaikingus vasaros planus iš pagrindų pakoregavo Kūlupėnų jaunimas, nusprendęs nesėdėti rankas sudėjęs. Jei „žvaigždutės“ ir scena kainuoja brangiai, vadinasi, jų ir nereikia. Būtent taip nusprendusi jauna kūlupėniškė L. Dambrauskienė ėmėsi iniciatyvos ir pradėjo organizuoti „kitokią“ vasaros šventę. Renginyje, pavadintame „Mama, tėtis ir aš“, daugiausia dėmesio buvo skirta jaunoms šeimoms. Finansinius reikalus padėjo išspręsti jaunimas, pasiūlęs organizatoriams savo paramą. „Tąkart Kretingos kultūros centro Kūlupėnų skyrius, bendruomenė, mokykla, seniūnija buvome tik partneriai, visokeriopai padėję pačiam jaunimui organizuoti šventę“, – pasakoja J. Mačernienė.

15 metų bendruomenės šeimoje

Šių metų gruodį bendruomenė paminėjo 15-ąjį gimtadienį. Šventės metu buvo apžvelgti nuveikti darbai, pasidžiaugta tuo, ką pavyko drauge sukurti, padėkota aktyviems bendruomenės nariams. Susirinkusieji išvydo jaunimo paruoštą meninę programą, klausėsi jaunojo saksofonininko Donato Vizgaudžio melodijų, bendravo, šoko.

Pasak J. Mačernienės, per tuos 15 metų, kaip ir kiekvienoje šeimoje, visko buvo. „Ginčijomės, tarėmės, diskutavome, kol prieidavome prie bendro sprendimo. Siekėme užsibrėžtų tikslų, kol pasiekėme. Pavyzdžiui, lauko treniruokliai Kūlupėnuose įrengti tik trečią paraišką pateikus… bet jie yra!“ – sako pašnekovė.

Pasak bendruomenės tarybos pirmininkės, organizacijai rūpi visi – nuo mažo iki senjoro. Įvairių sričių ir amžiaus žmonės prisideda įvairiausiais būdais, kas kuo gali. „Pavyzdžiui, mažieji ruošia meninę programą, jaunimas padeda ūkio darbuose, atstovauja Kūlupėnams rajono renginiuose. Jaunos šeimos talkina savo originaliomis idėjomis. Senjorai dalijasi savo patirtimi ir žiniomis pristatant mūsų kaimo istoriją, tradicijas, kulinarinį paveldą“, – pasakoja J. Mačernienė.

Pasak jos, nemažai jaunų žmonių yra ką tik sukūrę šeimas, augina vaikučius, stato namus. Todėl jie labiau yra dalyviai, žiūrovai, draugiškieji kritikai. O vaikams ūgtelėjus jų aktyvumas didėja – padeda organizaciniuose darbuose, informacijos sklaidoje, dekoruojant renginius ir kt.

Svarbiausia – meilė žmonėms

J. Mačernienės nuomone, norint suburti veiklią bendruomenę svarbu gebėti klausytis, išgirsti, diskutuoti, spręsti, daryti, džiaugtis kartu. „Aš pati labai dažnai vartoju vyskupo Motiejaus Valančiaus frazę: „Būk it bitelė, kuri iš kiekvienos žolelės, kvepiančios ir dvokiančios, sugeba išsiurbti saldų medų.“ O šifruoju ją, ypač dalydamasi patirtimi su kitų bendruomenių pirmininkais, taip: neatstumkite nė vieno žmogaus, bendraukite su kiekvienu kaip su svarbiausiu bendruomenėje, nes nėra nereikalingo, negebančio, ne tos socialinės padėties, ne to išsilavinimo… Tik reikia mokėti paskirstyti veiklas pagal gebėjimus. Prieštaraujant, nesutampant nuomonėms džiaukitės, tai reiškia, kad yra mąstančių. Be to, juk ginčuose gimsta tiesa. Nustebsite pasiektu rezultatu“, – patarimais dalijasi pašnekovė.

Jos manymu, bendruomenė turėtų būti kuriama ant stiprių atsidavimo, rūpesčio, geraširdiškumo pamatų. Svarbu, būnant skirtingų interesų, nuomonių, charakterių, gebėti rasti bendrą kalbą, veikti drauge, nes kiekvienas turėtų suprasti, kad stengiamasi dėl savęs ir šalia esančiojo.

Dešimt metų bendruomenei pirmininkaujančiai J. Mačernienei patinka būti su žmonėmis, padėti spręsti problemas, ieškoti išeities iš susidariusios keblios padėties. „Net naktį ateina minčių, kaip ką daryti, kad būtų įdomiau, smagiau gyventi savame krašte, – atskleidžia. – Ir tų minčių neslepiu, išsakau jas garsiai. O atsiradus pritarimui, žinoma, pačiai jas reikia ir įgyvendinti.“

Pašnekovė sako visada mylėjusi kaimą, jo žmones. Organizuojant išvykas į koncertus, muzikinius ar teatro spektaklius, vykstančius Klaipėdoje, jai svarbu, kad kaimo žmogus suvoktų, jog ir jis ne tik gali, bet ir privalo pamatyti, išgirsti, tobulėti. J. Mačernienė kasmet organizuoja ekskursijas po Lietuvą, kurios bendruomenės narių yra labai mėgstamos. Paprastai į vieną ekskursiją vyksta apie 50 žmonių.

Labiausiai bendruomenės pirmininkę šioje veikloje motyvuoja, kaip ji pati sako, „žmonių spindinčios akys, besišypsančios lūpos, kai šie pasakoja kaimynams, draugams, kaip buvę smagu, ką pamatę, ką išgirdę, sužinoję. Noras vis daugiau aplankyti. Klausimai: „Jūrate, kur? Kada? Kas vyks, ką atsinešti? Kuo galiu padėti?“

„Šv. Rašto Pradžios knygoje parašyta, kad „negera žmogui būti vienam“. Žmogus tokia būtybė, kuri net pati neįtardama geriau jaučiasi, jei kažkam priklauso ir ta priklausomybė jam yra naudinga, t. y. tenkina kokius nors poreikius – materialinius, moralinius, emocinius. Mes džiaugiamės tuo, kad 15 metų drauge kuriam, augam ir švenčiam“, – mintimis apie bendruomeniškumo poreikį ir svarbą dalijasi pašnekovė.

Gyvena išpuoselėtoje aplinkoje

Kūlupėnai – itin išvaizdus kaimas. Dažnoje sodyboje šiltuoju metų laiku akį džiugina išpuoselėtų spalvingų gėlynų, medžių, krūmų įvairovė, pačių savininkų rankomis sukurti puošybos elementai – pavėsinės, vazonai gėlėms, puikiai derantys su aplinka. Nors ir būdami užimti, sodybų savininkai skiria nemažai laiko ir dėmesio sodybos tvarkymui, priežiūrai. Rūpinimasis savo aplinka jiems teikia malonumą.

Itin akį traukia a.  a. Viliaus Kripo sodyba, kuri yra tarsi Orvidų sodybos ir Europos bei Grūto parkų sintezė. Čia paprasčiausi daiktai yra įgiję netikėčiausias išraiškas ir paskirtį. Vaikščiodamas po mišką ar šiaip kur nors V. Kripas mėgdavo stebėti aplinką, rinkti nereikalingus daiktus. Taip sodyboje atsirasdavo keistų medžio šakų, neįprastų akmenų, metalinių padargų. Jis iš jau metamo lauk daikto sugebėdavo sukurti tai, kas papuošia sodybą ir patraukia dėmesį.

Mama V. Kripo sukurtą akmens, geležies ir medžio karalystę stengėsi kiek sušvelninti – taip ant metalinių, tarsi iš fantastikos filmų atkeliavusių dviračių, vežimų, skulptūrų įsitaisydavo gėlių vazonai, šalia sodybos eksponatų nusidriekdavo gėlių kilimai.

Bendruomenės iniciatyva Kūlupėnų gyvenvietę šiemet papuošė ypatingas kūrinys – tautodailininko Antano Lubio sukurta medžio skulptūra „Verpstė“. Ji ne tik įprasmina Kūlupėnus, kaip linų kraštą, kažkada puoselėjusį linų auginimo ir dorojimo tradicijas, bet ir simbolizuoja Lietuvos 100-metį.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš bendruomenės archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: