Kūryba – gerų emocijų šaltinis, saviraiškos būdas, padedantis atskleisti giliausias mintis, jausmus, pažinti save ir atrasti ryšį su kitais. Ruduo – laikas, kada nurimstame, esame linkę labiau susikoncentruoti į savo vidų, ieškome atsvaros slogulį keliančiai tamsumai, pilkumai. Būtent todėl šį rudenį bendruomenė „Eigulių aukuras“ pakvietė Kauno Eigulių mikrorajono gyventojus net į 7 skirtingas kūrybines dirbtuves. Jos ne tik veikė kaip gera terapija, bet ir dovanojo daug gražių bendravimo akimirkų, suartino skirtingų kartų žmones, ne vieną įkvėpė kurti toliau. Tai ir buvo esminis šių renginių tikslas.
Kiekvienam norisi pasipuošti savo namus. O kas gali papuošti labiau nei paties sukurtas, patobulintas ar atnaujintas interjero elementas? Todėl bendruomenės renginių ciklas prasidėjo nuo kūrybinių dirbtuvių „Interjero puošmenos kūrimas dekupažo technika“. Dailininkė-restauratorė Daiva Tankevičienė su gausiai susirinkusiomis dalyvėmis pasidalijo žiniomis, kaip atnaujinti senus medžio dirbinius, baldus papuošiant juos dailiais ornamentais. Čia pat kiekviena pritaikė žinias praktiškai ir žadėjo išbandyti šią techniką puošdamos savo namus.
Į kitą susitikimą su dailininke-restauratore D. Tankevičiene rinkosi norinčios pajusti dailės terapijos naudą. Šis užsiėmimas nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, svarbus pats kūrybinis procesas, kuris gali būti gydantis, ugdantis, atpalaiduojantis. Dailės terapija – tai būdas reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius naudojant meninės raiškos priemones siekiant atrasti sveikesnį, priimtinesnį gyvenimo būdą.
Sunku trumpai nusakyti dailės terapijos naudą. Visų pirma menas atspindi skirtingas žmogaus emocines būsenas, skatina jas išreikšti. Pyktį, baimę, nuoskaudą ar kitokius destruktyvius jausmus išgyvenantis ir dėl to kenčiantis žmogus gali juos saugiai išreikšti socialiai priimtina forma ir nuo jų atsipalaiduoti. Menas taip pat padeda geriau pažinti save. Kurdamas žmogus susitelkia į save, mokosi savistabos. Žaidimas dailės priemonėmis lavina vaikų, suaugusiųjų vaizduotę, moko ieškoti kūrybiškų sprendimų, atsikratyti mąstymo stereotipų. Kūrybinė veikla pažadina mūsų gyvybinę energiją, padeda atsikratyti pasyvumo. Ji visada sukelia teigiamų emocijų, skatina pasitikėjimą savimi.
Itin didelio susidomėjimo sulaukė Gitanos Vyšniauskienės vadovaujamos tapybos ant šilko dirbtuvės. Tapyba ant šilko – tai atpalaiduojantis, specialių įgūdžių nereikalaujantis kūrybinis užsiėmimas. Išmokus šią techniką galima susikurti išskirtinių aprangos detalių – nuo šalikėlių iki suknelių – ar interjero puošmenų, pavyzdžiui, paveikslų, dekoratyvinių pagalvėlių apvalkalų. Sužinojusios esminius darbo principus, dalyvės nekantravo pradėti kūrybinį procesą.
Verta paminėti, kad tapybos ant šilko technikų yra įvairių, kiekvienai technikai atlikti naudojamos skirtingos darbo priemonės. Pavyzdžiui, šilkinis audinys dažomas šilko dažais su pigmentu. Dirbant šia technika dažai paprastai yra užfiksuojami garais. Šie dažai giliai įsigeria į šilko pluoštą, o šilkinis audinys visiškai išsaugo savo natūralias savybes ir minkštumą. Populiariausi yra lygintuvu fiksuojami šilko dažai. Jie neįsigeria į šilkinio audinio pluoštą, tik padengia jį, todėl tokiais dažais nudažytas šilkinis audinys būna šiek tiek standesnis nei dažytas dažais, kurie yra užfiksuojami garais. Galutinis rezultatas priklauso ne tik nuo dažų, bet ir nuo tapybos metu naudojamų priedų. Dažniausiai taikomos vaško, rišimo ir kontūro tapybos ant šilko technikos.
Atsiranda vis daugiau besidominčių vilnos vėlimu, todėl buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės „Veltinio menas“. Gitanos Vyšniauskienės vadovaujamų dirbtuvių dalyvės sužinojo apie vilnos vėlimo technikas ir praktiškai išbandė vėlimą šlapiuoju būdu. Moterys plėšė, dėliojo vilnos gabaliukus, šlapino vandeniu, muilavo ir trynė, glostė, dekoravo, kol gimė nuostabūs kūriniai. Kiekviena džiaugėsi šiltomis, puošniomis, ryškiaspalvėmis riešinėmis. Jų pasitenkinimą savo kūriniais išdavė žvilgančios akys ir plačios šypsenos.
Šviesių emocijų projekto dalyvėms suteikė ir kūrybinės dirbtuvės „Floristinių kompozicijų interjerui kūrimas“. Floristė, renginių dekoratorė Roberta Drasutė pasidalijo žiniomis, patarimais, kaip iš augalų sukurti įspūdingą interjero puošmeną, papasakojo, kaip derinti augalų spalvas, kokias priemones geriausia naudoti. Pasirodo, tai nemažai laiko ir kruopštumo reikalaujanti veikla, kitaip nei daug kas įsivaizduoja. Kone kiekvieną, net smulkiausią, kompozicijos detalę reikia tinkamai paruošti. Todėl visos dalyvės prisidėjo prie bendros floristinės kompozicijos kūrimo. Taip gimė akis ir širdį džiuginantis floristinis šedevras.
Kito susitikimo metu buvo prisiminta senoji rankdarbių technika, kuria kurti mėgo mūsų mamos ar senelės, – skiautinių siuvimas. Kaip rodo etnografijos muziejų kolekcijos, Lietuvoje skiautiniai siuvami jau ne vieną šimtmetį. Skiautinys – iš medžiagos gabalėlių sukurtas rankdarbis, paremtas siuvimu, daigstymu iš audinių skiaučių. Dažniausiai jis sukuriamas viską atliekant rankomis.
Kūrybinių dirbtuvių „Skiautinių siuvimo technikos“, vadovaujamų Eglės Antonovienės, dalyvės sužinojo, kiek kruopštumo, kantrybės, darbo ir laiko reikia norint į vieną siuvinį susiūti šimtus mažų skiautelių taip, kad jos suskambėtų, prabiltų. Skiautinių meistrė ne tik suteikė praktinių žinių, bet ir pateikė idėjų, kaip originaliai, šiuolaikiškai galima pritaikyti skiautinius interjere, aprangoje.
Pasimokiusios įvairiausių rankdarbių, moterys buvo pakviestos į „Savęs pažinimo laboratoriją“. Savirealizacijos ekspertė Ieva Ąžuolaitytė-Staneikienė dalijosi patirtimi, žiniomis, įkvėpimu ir vidine harmonija. Ji stengėsi atsakyti į dažnam šiuolaikiniam žmogui aktualų klausimą: kaip atrasti, palaikyti ryšį su savo siela? Visoms priminė, kaip svarbu yra atrasti dalykų, kurie teiktų laimę, džiaugsmą, skirti laiko sau, negalvojant, kad jį teks „pavogti“ iš savo artimųjų ar tuo labiau darbo. Pasak Ievos, šalia pailsėjusios, gyvenimu besidžiaugiančios moters gerai jausis ir aplinkiniai. Susitikimo metu moterys pasinėrė ne tik į apmąstymus, bet ir į įdomias praktines užduotis.
Kūrybinių dirbtuvių ciklas baigėsi, tačiau organizatoriai tikisi, kad jis pažadino dalyvių smalsumą, norą mokytis toliau ir nuolat patirti kūrybos teikiamą džiaugsmą.
Kodėl kūryba yra svarbi? Kaip yra pasakęs filologijos daktaras, literatūrologas Regimantas Tamošaitis, „kūryba apskritai yra žmogiškojo bendravimo būdas: kurti norisi, kai jaučiame daug galimybių ir norime jas parodyti kitiems. Kūryba žmones vienija, taip išryškėja pirminė kūrybos esmė – meilė gyvenimui. Meilė žmones vienija, tad kūryba yra meilės išraiška. Kiek mes galime mylėti, tiek ir galime kurti.“
Kūrybinių dirbtuvių organizatoriai – Kristina ir Ramūnas Parachomikai, Inesa Uktverienė – dėkoja Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos vadovei Rasai Šerpytienei už suteiktas patalpas kūrybinėms veikloms, nuostabioms lektorėms, pasidalijusioms žiniomis ir įkvėpimu, bei, žinoma, visiems dalyviams, kartu kūrusiems meną, grožį ir besidalijusiems šiluma.
Projektą finansuoja Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“.
„Lietuvės“ redakcija