Pradinis / Ne didmiesčių gyvenimas / Lietuvė savo aktyvius pomėgius pavertė darbu už poliarinio rato

Lietuvė savo aktyvius pomėgius pavertė darbu už poliarinio rato

Buvusi Varėnos viešosios bibliotekos savanorė Rinolda Juodviršytė, prieš kelias savaites sugrįžusi iš Švedijos, gegužės 19 dieną bibliotekoje dalijosi įspūdžiais apie Šiaurės Švediją, kur sniegaeigiu vedė turistus stebėti Šiaurės pašvaistės.

Baigusi mokyklą Rinolda pasirinko tarptautinės politikos studijas anglų kalba Vytauto Didžiojo universitete. Po pirmojo kurso dirbo ir keliavo po Islandiją. Pamilo tą šalį, todėl pasiėmė akademines atostogas, kad galėtų ten pasilikti. Dirbo informaciniame punkte, kartais su gidais ėjo į žygius ir užsikrėtė „ta šiaurės liga, aktyvaus gyvenimo liga“.

Darbui ledynuose trūko žinių ir fizinio pasirengimo. Viso to pusmetį mokėsi Danijos sporto akademijoje. Grįžusi į Islandiją, pradėjo laipioti po kalnus, leistis į savarankiškus žygius. Vėliau, laimėjusi konkursą, įsidarbino gide  nedideliame Švedijos Abisko miestelyje. „Dabar vasaros ir žiemos metu aš būnu Skandinavijoje. Ką tik grįžau po vieno iš sezonų Švedijoje, kur buvau Šiaurės pašvaisčių ir sniegaeigių gidė“, – pasakojo Rinolda.

Pasak pašnekovės, patys švedai sakydavo, kad jie neturi nieko pasiūlyti žiemą, nes pas juos tamsu ir šalta, diena gruodį trunka vos ilgiau nei valandą, o saulės nesimato net du mėnesius.  Bet tyrimai parodė, kad Abiskas yra pati geriausia vieta pasaulyje stebėti pašvaistes, ir tada ten pradėjo plūsti žmonės, o ji pati tapo pirmąja mergina ir pirmąja lietuve, dirbančia sniegaeigių gide Abiske.

„Nuvykus į Švediją man reikėjo išsilaikyti sniegaeigių teises. Mano pagrindinės užduotys buvo išmokyti žmones važiuoti, prisiimti už juos atsakomybę, ištraukti užklimpusius iš miško.“

Rinolda prisipažino iš pradžių bijojusi atsakomybės, nes sniegaeigiai – galingos mašinos, o ji su turistais važiuoja viena, be jokių palydovų ir pagalbos, tačiau svajonė buvo stipresnė už baimę. Mergina ne tik pasidalijo sėkmės istorija, kaip savo aktyvius pomėgius pavertė darbu  už poliarinio rato, bet ir papasakojo apie vietinių samių kultūrą, buitį, keliones šunų kinkiniais, tradicinių patiekalų iš elnienos ir žuvies ruošimą, patirtą žavesį gyvenant toli nuo civilizacijos, be įprastų patogumų, be elektros, interneto ryšio, pasakojimą iliustravo nuotraukomis.

Varėnos VB metodininkė Daiva Armonienė

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: