Pradinis / Lietuviai svetur / Lietuviai apie studijas Pietų Korėjoje: „Norint gerų pažymių teks mokytis bent 35 valandas per savaitę“

Lietuviai apie studijas Pietų Korėjoje: „Norint gerų pažymių teks mokytis bent 35 valandas per savaitę“

Pietų Korėja daugeliui žinoma kaip itin technologiškai pažengusi Azijos šalis, išsiskirianti savita, lietuviams ir kitiems europiečiams visiškai svetima kultūra. „Turbūt labiausiai patiko tai, kad ten beveik viskas kitaip. Kitokie žmonės, kultūra, maistas ir netgi oras“, – pasakoja pusmetį Pietų Korėjoje gyvenęs Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Marijus Plakys. Vaizdas, kurį susidarė šioje šalyje, vaikiną pakerėjo ilgam.

„Pati pirma mintis šioje šalyje buvo: „Kiek daug čia žmonių!“ Išties gyventi tokiame multimilijoniniame metropolyje kaip Seulas buvo viena geriausių mano gyvenimo patirčių. Tiesa, technologijų bei inovacijų įsivaizdavau truputį daugiau – kartais tikrai galėjau pasakyti, kad Europa šioje srityje neatsilieka“, – savo įspūdžiais dalijasi KTU Ekonomikos ir verslo fakultete (EVF) trečiajame kurse finansus studijuojantis Marijus Plakys, pusę metų pagal mainų programą mokęsis vienoje prestižiškiausių Pietų Korėjos aukštųjų mokyklų – Yonsei universitete.

Ugnė Milašauskaitė, taip pat pusmetį studijavusi šiame universitete, sutinka, kad Pietų Korėja – išskirtinė šalis. Vien ten gyvenančių žmonių gyvenimo ritmas visiškai kitoks. Visi gyvena taip, kaip jiems patogu.

„Nesvarbu, ar tu dirbi dieną, ar naktį, viskas, kas reikalinga, yra po ranka ir pasiekiama: nemažai įstaigų dirba visą arba didžiąją dalį paros“, – pasakoja KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) biomedicininės elektronikos ketvirtakursė Ugnė Milašauskaitė.

Niekur nesijautė toks saugus

Didžiąją dalį Europos apkeliavęs M. Plakys tikina, kad vos atvykęs į Pietų Korėją pajautė čia visuomet vyraujantį saugumo jausmą. Konfliktai, vagystės ar užpuolimai vidury nakties čia – retenybė. „Niekur niekada nebuvau jautęsis toks saugus“, – teigia jis.

Nors Pietų Korėjoje gyvena daugiau negu 50 mln. gyventojų, tačiau nusikalstamumo lygis čia itin žemas.

Pasak U. Milašauskaitės, Pietų Korėjoje daug lėšų skiriama saugumo užtikrinimui, pavyzdžiui, universitetų teritorijose gausu pagalbos stotelių, yra kuriami robotai, galintys palydėti žmones iki pat namų.

Be to, net ir pametus daiktus, realu juos atgauti. „Tam yra policijos kuruojamas internetinis puslapis, į kurį keliami rasti daiktai. Netgi ir didesnės vertės daiktas, toks kaip „Rolex“ firmos laikrodis, gali būti rastas tarp įkeltų skelbimų“, – sako Ugnė.

Norint gerų pažymių – 35 valandos mokslo per savaitę

Nors Pietų Korėja kasmet pritraukia milijonus keliautojų iš viso pasaulio savo įspūdingu kraštovaizdžiu, kalnų slėniais, vulkaninėmis salomis bei unikaliomis tradicijomis, visai kitokią Pietų Korėją KTU studentai pamatė studijuodami.

Yonsei – vienas iš trijų geriausių Pietų Korėjos universitetų, esantis Azijos geriausių universitetų dvidešimtuke ir 104 vietoje pagal pasaulinį QS reitingą. Yonsei universitete studijuoja beveik 25 tūkst. studentų.

„Ten įstoti ypač sunku, todėl galiu drąsiai teigti, kad mokiausi su vienais protingiausių savo kartos žmonių. Tai tikrai stūmė į priekį ir motyvavo siekti aukštesnių rezultatų“, – tikina Ugnė.

Pagal mainų programą Yonsei universitete studijavę lietuviai pripažįsta: nors studijos šiame Pietų Korėjos universitete išties nelengvos, tačiau grįžus į Lietuvą nauda tikrai jaučiama – mokytis ir įsiminti informaciją tapo lengviau.

„Įdomiausia ir iš pradžių keisčiausia buvo stebėti žmonių norą mokytis, dirbti per naktis, trumpai miegoti bibliotekoje per pasidarytas pertraukėles. Tokio klausimo kaip „Kiek turiu gauti, kad išlaikyčiau?“ nebeliko, liko tik: „Ką reikia padaryti, kad gaučiau A+?“ – prisimena M. Plakys.

Anot jo, mokslas korėjiečiams yra ne pareiga, o privilegija, todėl jie jį labai vertina, gerbia ir trokšta jo siekti. Lankomumas Pietų Korėjoje griežtas, vėluoti irgi nevalia, nes dalyvaujantys paskaitoje žymimi specialia programėle vos prasidėjus paskaitos laikui.

„Be to, ypač skatinamas savarankiškas mokymasis. Paskaitoje išdėstyta medžiaga nėra pakankama, todėl ne vieną naktį teko praleisti universiteto bibliotekoje“, – tikina U. Milašauskaitė.

Marijaus teigimu, norint turėti gerus pažymius Yonsei, reiktų mokytis mažiausiai apie 35–40 valandų per savaitę.

„Taip yra todėl, jog universiteto studentai laikomi darbuotojais ir turi atidirbti per savaitę tiek, kiek praleistų ir paprastame darbe“, – sako jis.

Dalyvavo žymiojo atlikėjo PSY koncerte

Norėdami geriau susipažinti su Seulu, lietuviai užsiėmė ir papildomomis veiklomis. Viena jų – studentų klubo organizuojami kassavaitiniai kopimai į kalnus aplink Seulą.

„Tokiu būdu pažįstamas miestas, jo gamta ir kultūriniai objektai. Yonsei universitete yra daugiau nei 100 įvairių organizacijų. Nors dauguma jų yra skirtos tik korėjiečiams (arba šnekantiems jų kalba), tačiau yra ir apie 20–30 skirtingų klubų, į savo gretas priimančių užsieniečius“, – pažymi Marijus.

Ugnė laisvu nuo studijų laiku įsitraukdavo į Mentorių klubo veiklą, kur tarptautiniai studentai grupelėmis būdavo supažindinami su vietos kultūra. Mentoriai aprodydavo jų mėgstamiausias vietas Seule.

„Pietų Korėjoje gausu tradicijų, bet viena mano mėgstamiausių – Pavasario festivaliai. Yonsei universitetas yra gerai žinomas dėl savo festivalio, vadinamo Akaraka. Studentai vilki mėlynus universiteto marškinėlius ir susirenka skanduoti lauke esančiame amfiteatre“, – pasakoja U. Milašauskaitė.

Festivalis skirtas atšvęsti Yonsei universiteto dvasiai ir pabrėžti konkurencijai tarp Yonsei ir Korėjos universitetų, kuri egzistuoja jau nuo 1956 m. Vakaro programos metu vyksta koncertas su žymiausiais Pietų Korėjos atlikėjais.

„Vieno festivalio metu teko matyti atlikėją PSY. Taip, tą patį, kuris atlieka „Gangnam Style“ dainą. Retai sutiksi tokį atlikėją, kuris sugebėtų taip valdyti auditoriją. Kiekvienas studentas dainavo ir šoko“, – įspūdžiais dalijasi Ugnė.

Pirmasis klausimas – apie gimimo metus

Pietų Korėja studentams pažėrė ir ne tokių malonių netikėtumų. Vienas jų – stiprus oro užterštumas, dėl kurio kiekvienas privalėjo nuolat nešioti apsaugines kaukes.

„Aš ir beveik du trečdaliai mano europiečių draugų jau antrąją savaitę pasigavome gerklės infekcijas, nes nebuvome pratę prie smogo“, – prisimena M. Plakys.

Būdami Azijoje lietuviai taip pat pasiilgo tradicinio ir mums įprasto maisto, pavyzdžiui, pieno produktų: pradedant sūriu ar pienu, baigiant jogurtais bei varške.

„Jų ten arba tiesiog nebuvo, arba jie buvo nelabai kokybiški. Visi europiečiai pasiilgo ir vaisių – nors jų buvo, tačiau vaisių kainos buvo kelis kartus didesnės nei namie“, – tikina M. Plakys.

„Prireikė laiko priprasti prie vietinio maisto, – priduria U. Milašauskaitė, – taip pat prie nuolatinio klausimo, kuriais metais aš gimiau. Korėjiečiai pokalbio pradžioje išsiaiškina, kuriais metais esi gimęs ir koks tavo santykių statusas, kad žinotų, kokia forma į tave kreiptis.“

Kalba taip pat kišo koją lietuviams, mat retas korėjietis geba bendrauti anglų kalba. „Prieš vykstant į Pietų Korėją rekomenduočiau išmokti kelias pagrindines frazes korėjiečių kalba“, – pataria U. Milašauskaitė.

Drovuoliai, besistengiantys išlaikyti „prekinę“ išvaizdą

Korėjiečius lietuviai apibūdina kaip santūrius, pagarbius ir sunkiai dirbančius. „Nemačiau nė vienos tautos, kurios žmonės tiek daug dirbtų, o jų darbai kalbėtų patys už save“, – sako Ugnė.

Po Korėjos karo abi šalies pusės labai nuskurdo, bet Pietų Korėja per mažiau nei 70 metų išaugo iš beviltiškai skurdžios šalies į vieną didžiausių pasaulio ekonomikų.

„Nors korėjiečių pasiekimai įspūdingi, jie vis dar labai žemiški ir pagarbūs. Žmonės mandagūs, laikosi tylos, vengia nemalonių situacijų. Kaip ryškiausią skirtumą tarp korėjiečių ir lietuvių įvardyčiau drovumą: korėjiečiai tokie drovūs, kad net paskaitų metu vengia kelti klausimus ar pradėti pokalbį“, – teigia U. Milašauskaitė.

Pietų Korėjoje labai svarbu taisyklės ir socialinės normos. Socialinis spaudimas sukuria daug sunkumų, nes visada turi būti gražus ir „prekinės“ išvaizdos.

„Dėl didelės medijų įtakos ten yra labai populiarios plastinės veido operacijos. Žmonės labai rūpinasi savo išvaizda ir kaip juos mato kiti“, – tikina M. Plakys.

Anot jo, žmonės Europoje kur kas laisvesni, nebijo suklysti, mesti studijų, pakeisti darbo, gyvenamąją vietą.

„Nors Pietų Korėja pakerėjo ilgam, ta laisvė, kurią turime, buvo turbūt vienas iš svarbiausių dalykų, kėlusių norą grįžti namo“, – pripažįsta M. Plakys.

Pašnekovų asmeninio archyvo nuotraukos

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Scroll To Top
%d bloggers like this: