Pradinis / Lietuviai svetur / NORVEGIJA. Drameno lituanistinė mokykla „Žilvinas“ paminėjo prasmingos ir kūrybiškos veiklos penkmetį

NORVEGIJA. Drameno lituanistinė mokykla „Žilvinas“ paminėjo prasmingos ir kūrybiškos veiklos penkmetį

Nuo neatmenamų laikų žmonės vertino mokslą. Mokyklas laikė tiesos ir išminties buveinėmis. Norisi priminti, kad pirmosios mokyklos atsirado daugiau nei prieš 6000 metų Tarpupio šumerų civilizacijoje. Mokyklose mokėsi tik laisvų žmonių vaikai ir tik berniukai. Senovės Graikijoje kai kurios mokyklos netgi buvo vadinamos akademijomis, ir būtent jose mokėsi ir kūrė iki šių dienų mums žinomi mokslininkai Aristotelis, Platonas, Homeras. Viduramžių mokyklose, nors jos ir buvo religinės, gimė gražiausi literatūros kūriniai, šiuolaikinės heliocentrinės teorijos ir filosofinė valstybės samprata. Bėgant laikui mokyklos keitėsi. Kito požiūris į mokymąsi, mokinius ir mokytojus. Šiuolaikinė mokykla nuolat keičiasi ir tobulėja, jos veikla yra paremta demokratiniais principais. Mokslas yra prieinamas be išimties visiems vaikams, ugdymosi turinys formuojamas taip, kad atspindėtų pačias svarbiausias visuomenės vertybes: demokratiškumą, tautiškumą, individualumą, integralumą ir t. t.

Norvegijoje gausu lietuvių šeimų, kurios čia atvyko gyventi dėl įvairiausių priežasčių, todėl lietuviškų mokyklų kūrimasis yra natūralus procesas. Dramene įsikūrusi lituanistinė šeštadieninė mokykla „Žilvinas“ paminėjo savo veiklos penkmetį. Penkeri metai, atrodo, ne toks jau ilgas laiko tarpas, tačiau, kaip minėjo viena iš pirmųjų šios mokyklos mokytojų Jolanta Markevičienė, užsienio lituanistinei mokyklai tai  yra ilgas ir sudėtingas laikotarpis. Iš pažiūros gali atrodyti viskas paprasta: išnuomojamos patalpos, surandami mokytojai ir prasideda darbas. Tikrai nėra viskas taip paprasta. Visų pirma darbas prasideda nuo mokytojų ir tėvų dialogo, nuo bendrų tikslų ir vizijų aptarimo, ir tik tada galima pradėti dirbti.

Šie mokslo metai mokyklai buvo ypatingi, nes jie sutapo su mokyklos veiklos penkmečiu. Šventė vyko birželio 3 dieną. Oras nelepino nei saule, nei šiluma, bet į šventę susirinko gausus būrys tėvelių, mokinių ir svečių. Galima pasidžiaugti, kad sulaukėme garbingų svečių: pirmosios „Žilvino“ mokyklos vadovės Jolantos Markevičienės, kunigo Valdemaro Lisovskio, lietuviško choro „Marios“ bei puikių vokalistų Samantos ir Tomo. Pasveikinti mokyklos ir mokytojų gražios šventės proga atvyko ir Drameno lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Skaistė Arvan, ir kiti bendruomenės nariai. Šventė ypač džiugino mažuosius mokinius, nes jie galėjo linksmai pašėlti ant didžiulio pripučiamo batuto. Mažųjų veidukus gražiai papuošė mamytės, išmargindamos juos ,,Žilvino“ simbolikos spalvomis ir pamėgtais pasakų personažais. Vyresnieji mokiniai „Berželiai“ ir „Uosiai“ su didžiausia atsakomybe ir pagarba demonstravo visų penkių Lietuvos regionų tautinius drabužius, smagiai sušoko „Gransverą“. Ne tik šoko patys, bet ir žiūrovus išjudino, kad šalta nebūtų.

Didžiulį indėlį  į mokyklos muzikinę veiklą įneša visų mylima šokio mokytoja Erika Jakomaitė. Jos sukurti šokiai linksmina ne tik mažuosius, bet ir visus mokyklą lankančius mokinius, mokytojus ir  tėvelius. Šventės metu „Spygliukų“ grupės vaikai šoko mokytojos sukurtą šokį „Laikas“. Patys mažiausieji „Pumpurėliai“ atsisveikindami su mokykla iki kitų mokslo metų padainavo gražią dainelę „Sudie“ kartu su mamytėmis. „Berželių“ grupė, vadovaujama muzikos pedagogės Agnės Neverauskienės, atliko kūrinį, skirtą tėveliams Tėvo dienos proga. Renginio vedėja mokytoja Liudmila Cimnolonskienė šmaikštavo ir visus užkrėtė puikia nuotaika, neleido nuobodžiauti. Kaip vienas iš svarbiausių šventės akcentų buvo ,,Žilvino“ mokyklos vėliavos pašventinimas. Kunigas Valdemaras L. palaimino mokyklą, palinkėjo ilgų gyvavimo metų. Taip pat mokiniams davė išmintingą patarimą: norint ką nors parašyti, visų pirma reikia turėti galvoje minčių, o kad mintys atsirastų galvoje – reikia lankyti mokyklą.

Mokytoja Liudmila perskaitė Lietuvos ambasadorės Norvegijoje Izoldos Bričkovskienės parašytą sveikinimą, kuriame buvo daug gražių žodžių apie mokyklos veiklą, bendravimą ir bendradarbiavimą. Drameno bendruomenės valdybos pirmininkė Skaistė A. akcentavo, kad mokyklos veikla yra labai svarbi, ji buria ir vienija bendruomenę, ugdo ir moko vaikus lietuviško žodžio, kultūros, tradicijų. Mokyklos vadovė Aistė Žvaginienė dėkojo ir mokiniams, ir mokytojoms, ir tėvams už prasmingus darbus, kartu praleistą laiką, naujas idėjas ir svajones. Oslo ,,Gintaro“ lituanistinės mokyklos vadovė Jolanta M. dalijosi savo prisiminimais apie „Žilvino“ mokyklos veiklos pradžią ir nuoširdžiai pasidžiaugė vis didėjančiu mokinių skaičiumi. Mokytoja Vaida Šimkienė šia gražia proga išleido laikraštį apie mokyklos istoriją ir šių dienų aktualijas.

Šventinę nuotaiką palaikė gražios lietuviško choro „Marios“ dainos, o nuostabūs Samantos ir Tomo balsai sužavėjo visus susirinkusius. Kaip ir pridera tokiai šventei, netrūko gražių žodžių, sveikinimų ir padėkų. Visi mokyklos mokiniai buvo apdovanoti dovanėlėmis, pažymėjimais ir pirmoko pasais. Mokyklos veikla neįsivaizduojama be tėvų pagalbos, todėl pačioms aktyviausioms šeimoms buvo įteikti padėkos raštai. Šventės pabaigoje visi vaišinosi užkandžiais ir skaniu jubiliejiniu „Žilvino“ tortu, kurį iškepė mokinių tėvai.

Apibendrinant norisi pabrėžti, kad tautinė tapatybė yra brangintina vertybė, taip pat visuomenės stabilumo, saugumo pagrindas, ją telkiantis veiksnys, lietuvybės puoselėjimui turėtume skirti daugiau pastangų. Tai svarbu tiek visai tautai, tiek kiekvienam žmogui – taigi ir visiems mums. Be to, lietuvių kultūra – tai unikali pasaulio kultūros dalis, už kurią esame atsakingi. Švietimas – vienas iš valstybės būdų stiprinti tautos tapatybės, bendrystės pamatus. Tai įgyvendinama lituanistiniu ugdymu, padedančiu jaunajai kartai perimti tautos vertybes (kalbą, kultūrą, istoriją ir kt.), geriau pažinti ir pamilti savo kraštą, savo lietuviškąją tapatybę.

Vaida Turkevičienė

Mokyklos „Žilvinas“ nuotr.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top