Pradinis / Emigrantai – Lietuvos dalis / Lietuvių kultūros ambasadoriai Italijoje

Lietuvių kultūros ambasadoriai Italijoje

Sunku berasti kraštą, kuriame nebūtų bent mažo būrelio lietuvių. Po pasaulį išsibarstę tautiečiai buriasi į bendruomenes, kad galėtų dalytis patirtimi, pasikalbėti gimtąja kalba, palaikyti ryšius su tėvyne. Itin veikli lietuvių bendruomenė įsikūrusi Italijoje – šalyje, garsėjančioje savo virtuve, madomis, dizainu, architektūra, menu. Apie bendruomeninę veiklą, jos prasmę kalbėjomės su šios organizacijos pirmininke Elze Di Meglio.

Bendruomeninei veiklai turėjo ateiti tinkamas laikas

Elzę Di Meglio į Italiją atvedė žinių troškimas. Vilniuje įgijusi prancūzų filologijos bakalauro laipsnį, ji susidomėjo italų kalba ir 2006-ųjų birželį išvyko į Romą studijuoti Popiežiškajame šv. Tomo Akviniečio universitete socialinių mokslų. Kodėl būtent ten? „Lietuvoje tokių universitetų nėra, o kadangi esu tikinti, man buvo labai įdomus toks mokslų pobūdis. Socialiniai mokslai mane visuomet traukė“, – pasakoja Elzė. Pradėjusi studijuoti, ji netruko susirasti ir darbą turizmo srityje.

Lietuvei, dar prieš įsikuriant Italijoje, patiko šios šalies kalba, kultūra, žmonių temperamentas. Vos atvykusi čia jautėsi sava, nors neturėjo jokių pažįstamų. Dabar Romoje ji skaičiuoja jau tryliktus metus. Čia sukūrė šeimą ir augina du vaikus: beveik septynerių Elenutę ir ketverių Francesco Paolo.

Būtent vaikai Elzei tapo didžiausia paskata prisijungti prie lietuvių bendruomenės. „Vos atvykusi žinojau, kad egzistuoja lietuvių bendruomenė, bet nebuvau aktyvi jos narė. Tačiau bėgant laikui ir ypač gimus vaikams atsirado labai stiprus noras įsitraukti į bendruomeninę veiklą“, – prisipažįsta pašnekovė.  

Elzė sako jaučianti be galo didelį norą palaikyti ryšį su Lietuva, išlaikyti ir stiprinti vaikų lietuviškas šaknis, taip pat supažindinti italus su mūsų šalimi, tradicijomis, kultūra, kalba, paneigti klaidingą įsitikinimą, kad Lietuva – Rusijos dalis. „Mano vyrui labai patinka mano tėvynė, jis visus draugus kviečia joje apsilankyti. Taip pat su užsidegimu jiems pasakojame Lietuvos istoriją. Sūnus supranta, o dukrytė ir kalba lietuviškai“, – pasakoja E. Di Meglio.

Minėtų tikslų moteris siekia ir per bendruomeninę veiklą. „Darbas bendruomenėje reikalauja daug jėgų ir laiko, yra visuomeninis. Tačiau tai man yra tarsi šio gyvenimo tarpsnio misija – veikti dėl Lietuvos ir Italijoje gyvenančių lietuvaičių“, – kalba Elzė.

Bendruomenės susikūrimas

E. Di Meglio papasakojo apie Italijos lietuvių bendruomenės ištakas, atskleidė įdomių jos istorijos detalių. Anot jos, tuoj po Antrojo pasaulinio karo Italijoje atsidūrė apie 1500 lietuvių. Dauguma jų apsigyveno Romoje, dalis įsikūrė Turine, Milane bei Pizos apylinkėse. Romoje susitelkė apie 200 tautiečių, po kelerių metų jų liko mažiau – apie 130. Atvykėliai ėmėsi veiklos pagal 1926–1946 metais Italijoje veikusios draugijos „Lituania“ pavyzdį ir 1952 m. spalio mėnesį įkūrė ILB. Pirmuoju valdybos pirmininku buvo išrinktas kunigas Vincas Mincevičius. Jis ilgus metus nenuilstamai vadovavo organizacijai.

Kiekvienas tada dar negausios bendruomenės narys pagal išgales buvo apsikrovęs įvairiais darbais: kas dirbo Popiežiškojoje šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje Romoje, kas – bažnytiniuose universitetuose, Šventojo Sosto įstaigose ir archyvuose, Vatikano radijuje, Romos radijuje („RAI International“) ar Lietuvių katalikų mokslų akademijoje, Lietuvos diplomatinėje tarnyboje.

ILB veikė dviem pagrindinėmis kryptimis. Pirmiausia, kiekvienam lietuviui rūpėjo pavergtos Lietuvos ir tautos reikalai. ILB įtikino Italijos vyriausybę paskelbti, jog ji nepripažįsta Lietuvos prijungimo prie Sovietų Sąjungos. Taip pat buvo išsirūpinta, kad Lietuvos Respublikos pasai toliau būtų pripažįstami ir vizuojami. Kita veiklos kryptis – lietuviškumo stiprinimas tarp bendruomenės narių. Kasmet buvo rengiami Lietuvos valstybės atkūrimo, trėmimų metinių minėjimai ir kt.

Bendruomenės pastangomis viena Romos aikštė pavadinta Lietuvos vardu – „Piazza Lituania“.

ILB nariai, ypač jos pirmininkas prelatas V. Mincevičius, vadovavo Lietuvos kankinių koplyčios statybos darbams Šv. Petro bazilikos kriptoje. Siekiant atkreipti dėmesį į Lietuvą, į tikinčiųjų persekiojimus, buvo suorganizuota daugybė parodų, spausdinama „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“ medžiaga. ILB dirbo ir leidybinį darbą. Leido žurnalus, spausdino informaciją apie Vakarų Europos kraštų lietuvius, jų kultūrinį ir religinį gyvenimą. Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkas ir valdybos nariai kartu su Romos lietuviais Romoje surengė tris tarptautinio masto renginius, kuriuose vyko popiežių audiencijos ir kitokie svarbūs įvykiai. ILB patyrė skaudžią netektį, kai 1992 m. gegužės 30-ąją mirė prelatas V. Mincevičius. Po jo mirties kurį laiką ILB valdyba nebuvo renkama ir nieko oficialaus bendruomenės vardu nebuvo daroma.

2002 m. lapkričio 23 d. Romoje įvykusiuose valdybos rinkimuose naujuoju pirmininku buvo išrinktas Saulius Kubilius. Ilgainiui ILB plėtėsi, išaugo į gražią ir didelę bendruomenę. Šiuo metu Italijoje yra devynios lietuvių bendruomenės apylinkės. „Ypač bendruomenės augimas matyti pastaruosius kelerius metus. Tai geras ženklas: nors ir gyvename už Lietuvos ribų, mums labai svarbu ne tik palaikyti ryšį su Lietuva, su savo artimaisiais, bet ir sukurti lietuvišką aplinką ten, kur gyvename“, – džiaugiasi pašnekovė.

2018 m. suvažiavimas Florencijoje

Lietuvius buriančios šventės

Bendruomenė stengiasi organizuoti kuo įvairesnius renginius: nuo kultūrinių, istorinių ir meninių renginių iki paprastų iškylų. ILB mini svarbiausias kalendorines ir  valstybines šventes: Visų Šventųjų dieną, šv. Kalėdas, šv. Velykas, Jonines, Laisvės gynėjų dieną, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Valstybės dieną ir kitas šventes. Liepos 6-ąją – Valstybės dieną – kiekviename mieste gyvenantys lietuviai gieda himną pasirinktoje to miesto žymioje vietoje.

„Drauge minėti mums ir Lietuvai svarbias datas, pabendrauti lietuviškai, perteikti tradicijas mūsų jaunesnėms kartoms – tai labai svarbu. Mūsų bendruomenės veikla orientuota ne tik į tautiečius – mes stengiamės skleisti kuo daugiau žinių apie Lietuvą italams, juos supažindinti su mūsų tradicijomis bei kultūra“, – pasakoja Elzė.

ILB stengiasi į savo metinę veiklų programą įtraukti ir naujų renginių, atsižvelgdami į Lietuvoje minimas šventes. „2017-aisiais, kurie buvo paskelbti Tautinio kostiumo metais, Romoje surengėme kostiumų parodą. Ją atvežęs Lietuvos nacionalinis kultūros centras mus supažindino su visų regionų kostiumais. Šiame renginyje bendradarbiavome su viena italų mados mokykla. Savo lietuviško kostiumo versiją pristatė ir italų dizaino institutas iš Marčanizės miesto „G. B. Novelli“. Italai, 2016 metais dalyvavę Kaune vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse, eksponavo gamtai draugišką kostiumą – „Made in Italy“ ženklą įgavusį lietuvišką drabužį, kuriuo siekiama pabrėžti paprastumą ir eleganciją. Jis pasiūtas iš kanapių pluošto ir damastinio San Leucio šilko“, – apie vieną iš įsimintinų renginių pasakoja Elzė.

Romos bendruomenė Šv. Petro aikštėje

Reprezentuoja Lietuvą

Bendruomenei labai svarbu ne tik drauge minėti lietuviškas šventes, bet ir reprezentuoti savo tėvynę. ILB nariai dalyvavo Tautų šventėje ir joje pristatė Lietuvą. 2017 metų sausio 13-ąją surengė konferenciją ir papasakojo italams apie tikruosius Sausio 13-osios įvykius. „Tuo laikotarpiu į italų kalbą buvo išversta G. Sapožnikovos knyga apie Sausio 13-osios įvykius. Labai norėjome parodyti, kad tai, kas joje rašoma, netiesa. Renginyje dalyvavo įvykių liudininkai, žurnalistė E. Bučelytė, kun. A. Dauknys. Parodėme itališkai subtitruotą įvykių ištrauką, kurią mums davė LRT televizija. Italai liko priblokšti pasakojimų ir filmo, liudijančių tiesą“, – pasakoja pašnekovė.

Kai Popiežius Pranciškus paskelbė 2016-uosius jubiliejiniais gailestingumo metais, žmonės iš viso pasaulio plūdo į Romą. Čia gyvenantys lietuviai, tiek maži, tiek dideli, ėjo gailestingumo kelio atkarpą nuo Šv. Angelo pilies iki Šv. Petro bazilikos, nešdami Lietuvos vėliavą ir kalbėdami maldą. Žygyje taip pat dalyvavo Šv. Kazimiero kolegijos kunigai bei ambasados atstovai. Taip pat lankėsi prof. A. Bumblauskas, A. Tapinas bei daug kitų garbių svečių iš Lietuvos.

Aktyvus jaunimas

Pasak Elzės, jaunimas į Italiją dažniausiai atvažiuoja studijuoti. Vieni randa čia darbą ir pasilieka, kiti grįžta į Lietuvą. ILB pirmininkė džiaugiasi, kad jauni žmonės yra gana aktyvūs. Nemažai lietuvių, sukūrę šeimas, veda savo vaikus į šeštadieninę lituanistinę mokyklėlę.

„Prieš porą metų įsteigėme jaunimo sąjungą Romoje norėdami, kad jie kurtų sau įdomią veiklą ir kartu būtų su bendruomene. Ji dar mažytė, bet turime viltį, kad užaugs. Aš visuomet pateikiu tokį pavyzdį: bendruomenė, mokyklėlė ir jaunimo sąjunga yra kaip autostrada, kurioje trys juostos, bet visi juda ta pačia kryptimi – VARDAN TOS!“ – sako pašnekovė.

Ryšiai su tėvyne

Italijos lietuviai su tėvyne palaiko artimą ryšį. Šiuolaikinės technologijos ir greiti skrydžiai padeda neatitolti. Elzė pastebi, kad bendruomenės nariai išties dažnai grįžinėja į gimtinę, dažniausiai ten vyksta vasarą. „Mano atostogos taip pat jau būna suplanuotos – žinome, kad skrisime į Vilnių. Vaikai jų labai laukia ir artėjant vasarai vis klausinėja: „Tai kada jau?“

Į savo organizuojamus renginius ILB kviečia svečius iš Lietuvos, kurie taip pat padeda neatitrūkti nuo tėvynės.

2019-ieji – politinių pokyčių metai. Todėl ILB kvietė visus Italijos lietuvius mobilizuotis, būti pilietiškai aktyvius, balsuoti prezidento rinkimuose ir ypač svarbiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Neatsitiktinai Romoje gegužės 10–12 dienomis buvo rengiamas Italijos lietuvių suvažiavimas.

Elzė pasakoja, kad dalyvaudama Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) organizuojamuose suvažiavimuose pamatė, kaip svarbu tautiečiams susitikti ir pasidalyti patirtimi. Tad nusprendė juos organizuoti ir Italijoje, įtraukti visų apylinkių lietuvius. Šiemet organizuotas suvažiavimas buvo jau trečiasis. Ketinama kiekvienais metais susitikimus rengti vis kitame Italijos regione.

Į šių metų Italijos lietuvių suvažiavimą specialiai iš Lietuvos atvykę ekspertai kalbėjo diasporos, tapatybės ir pilietiškumo temomis. Pilietybės įstatymo nuostatas pristatė atstovas iš Vidaus reikalų ministerijos. Pilietybės ir tapatybės temomis buvo diskutuojama kartu su žymaus Lietuvos diplomato dukra Daina Lozoraitis, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke Dalia Henke ir muzikantu, visuomenininku Andriumi Mamontovu. Apie darbo tėvynėje galimybes ir užsienio lietuvių indėlį į Lietuvos gerovę pasakojo organizacijos „Versli Lietuva“, programų „Kurk Lietuvai“ ir „Renkuosi Lietuvą“ atstovai. Italijos lietuvių jaunimo sąjunga (ITLY) pakvietė į antrąjį „Power of We“ profesinį forumą. Jame dalytasi verslo, karjeros ir gyvenimo kūrimo Italijoje sėkmės istorijomis. Sekmadienį, rinkimų dieną, lietuviai buvo kviečiami balsuoti ambasadoje, o vėliau pasivaikščioti su lietuvėmis gidėmis po Romos centrą. Suvažiavimo renginius užbaigė A. Mamontovo koncertas.

Informacinis tiltas

ILB yra aktyvi ir internetinėje erdvėje. Turi savo „Facebook’o“ ir „Instagramo“ paskyras, 2014-aisiais sukūrė ir savo interneto puslapį itlietuviai.it (vėliau jis tapo nepriklausomu Italijos lietuvių naujienų portalu, bet glaudžiai bendradarbiauja su bendruomene). Portale pasakojama apie šalį, jos žmones, kultūrą ir, žinoma, joje gyvenančius lietuvius. Jame skelbiamos su Lietuva susijusios naujienos, informuojama apie vykstančius renginius, publikuojami lietuvių ir italų darbo, paslaugų bei kitokie skelbimai. Svetainė puikiai padeda skleisti žinią ne tik Italijos lietuviams, bet ir tautiečiams Lietuvoje. Itlietuviai.it vykdo plėtrą ir siekia tapti Lietuvą ir Italiją jungiančiu informaciniu tiltu.

Šešios lituanistinės mokyklėlės

ILB prisideda prie tautiškumo išsaugojimo ir sudaro galimybę lietuvių vaikučiams mokytis ar bent nepamiršti gimtosios kalbos. „Mišriose šeimose yra labai svarbu perduoti savo kalbą bei kultūrą. Mes turime dvigubą misiją – išmokyti mylėti Italiją, šalį, kurioje jie gimė ir auga, ir ugdyti meilę Lietuvai, nes joje yra jų šaknys. Todėl beveik visuose regionuose veikia lituanistinės mokyklėlės. Jų turime šešias. Kiekviena pasirenka susitikimų dieną – šeštadienį ar sekmadienį – ir kiek kartų susitikti per mėnesį pagal poreikius bei galimybes“, – pasakoja pašnekovė.

Anot jos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sudaro galimybę bendradarbiauti studentams ir Italijos lietuvių bendruomenei: jaunuoliai iš Lietuvos gali atlikti praktiką Italijos lituanistinėse mokyklėlėse. Romoje jau kelerius metus pasinaudojama šia galimybe. Iš pradžių pačios mamos ar savanoriai ruošdavosi pamokėlėms, o dabar labai džiaugiamasi, kad mokyti mažųjų atvažiuoja jauni, entuziazmo kupini žmonės iš Lietuvos.

„Labai linkiu sau ir visoms lietuvėms mamoms turėti ištvermės ir kasdieninio ryžto kalbėti su savo atžalomis lietuviškai. Tai vaikams ateityje suteiks džiaugsmo ir galimybių“, – įsitikinusi Elzė.

„Lietuvės“ redakcija

Nuotraukos iš bendruomenės ir Elzės archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: