Pradinis / Mokslas ir švietimas / Lietuvių mokslininkų kurtas kaulo pakaitalas sulaukė pasaulinio pripažinimo

Lietuvių mokslininkų kurtas kaulo pakaitalas sulaukė pasaulinio pripažinimo

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai įkūrė itin perspektyvią biomedicinine įmonę „Biomė“. Jos darbas – sintetinio kaulo pakaitalas, naudojamas odontologijoje kaulo audinio regeneracijai – jau sulaukė pasaulinio pripažinimo. Tai pirmasis lietuviškas iš celiuliozės sukurtas kaulo pakaitalas odontologinėms kaulo atkūrimo operacijoms, gavęs pavadinimą „Cell’in“.

Ar žinote, kad pirmąją oficialiai dokumentuotą kaulo bloko persodinimo operaciją atliko olandų chirurgas Jobas van Meek’renas 1668 metais? Jis sužeistam kareiviui užpildė kaukolės kaulo defektą šuns kaukolės kaulo bloku. Įdomu tai, kad šis kaulo pakaitalas buvo pašalintas po dvejų metų paties paciento reikalavimu. Kodėl? Jis tiesiog vėl norėjo lankytis bažnyčioje, nuo kurios buvo atskirtas už tokią sunkią nuodėmę.

Kaulo atkūrimas – viena dažniausių operacijų

Šiandien kaulo atkūrimo procedūros yra viena dažniausiai atliekamų audinio transplantavimo operacijų, populiarumu nusileidžianti tik kaulo čiulpų transplantacijai. Todėl kaulo pakaitalų poreikis šioms operacijoms yra milžiniškas ir nuolat didėjantis.

Įmonė „Biomė“ – geras pavyzdys, kaip mokslas ir verslas išvien tarnauja žmonėms. Įmonės centre – KTU mokslininkė, Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros profesorė ir jos vadovaujama mokslininkų grupė, dirbanti petys petin su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos profesoriaus Gintaro Juodžbalio vadovaujama akademine chirurgų-rezidentų komanda. Būtent šie žmonės sukūrė unikalios sudėties kompozitą. Jis sudarytas iš gamtinio polimero celiuliozės ir hidroksiapatito, savo struktūra ir savybėmis atitinka natūralų kaulą ir neturi analogų Lietuvoje.

Gelbsti uždelsusius implantuotis dantis

Kaulo pakaitalas – tai nuosavas, donoro arba dirbtinis kaulas, kuriuo chirurgai užpildo kaulo defekto vietą. Kai dėl traumos ar ligos kaulas yra pažeidžiamas, jis ima silpnėti ir nykti. Žandikaulio kaulas gali nykti netgi tinkamai ir laiku neišgydžius dantų šaknų kanalų, tada jo tiesiog nepakanka dantų implantui įsriegti. Tada į pagalbą ateina mokslininkai ir chirurgai.

Odontologijoje kaulo pakaitalai naudojami kaulo regeneracijos operacijoms, siekiant atkurti trūkstamą žandikaulio kaulą dantų implantavimui atlikti. Kaulo defektų gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: traumos, cistų ar auglių šalinimo operacijos, jei ilgai neištraukiami klibantys dantys, negydant dantų šaknų kanalų, taip pat paveikti ligos, pvz., periodontito.

Kai žandikaulio kaulo nepakanka dantų implantui įsriegti, prireikia kaulo priauginimo operacijos, kurią atlieka chirurgas odontologas. Būtent jis parenka tinkamiausią kaulo pakaitalą. Pacientui tokių sprendimų priimti nereikia.

Naudoja ne sintetines, o organines medžiagas

„Tarptautinėje rinkoje egzistuoja visa įvairovė kaulo pakaitalų, nuolat tobulinamos technologijos, kuriamos naujos medžiagos. Mes taip pat tiriame, kuriame, bandome, tobuliname. Svarbiausia – būti ne pirmam, o lanksčiam ir turėti unikalų, geriausią sprendimą, kurio tuo metu reikia rinkai“, – sako KTU prof. dr. J. Liesienė.

„Kurdami šį inovatyvų kaulo pakaitalą, mes naudojome ne sintetinius, o gamtinius polimerus, pvz., celiuliozę. Ji sunkiai degraduoja (nyksta) žmogaus organizme, nes čia nėra ją skaldančių fermentų – celulazių, bet po ilgesnio laiko ji rezorbuojasi. Celiuliozė yra necitotoksiška, pasižymi biosuderinamumu, ant jos gerai adsorbuojasi (susigeria į kietuosius kūnus) ir dauginasi ląstelės, o kaulo poros tarpusavy susisiekiančios, todėl užtikrina maistinių medžiagų ir metabolitų transportą“, – celiuliozės privalumus mini J. Liesienė.

Profesorė aiškina, kad kalbant paprastai tai reiškia, jog kaulo pakaitalo blokelis išliks pakankamai ilgai, kad susiformuotų kraujagyslių tinklas bei ataugtų kaulas defekto vietoje, tačiau laikui bėgant įdėtas svetimkūnis išnyks, nepalikdamas jokių žmogui kenksmingų irimo produktų. Be to, išgauta kaulo pakaitalo porėta struktūra visiškai atitinka žmogaus kaulo morfologiją.

„Cell‘in“ pakaitalas padeda ne tik veiksmingai sumažinti sudėtingų ir brangių dantų implantavimo procedūrų laiką, kainą, bet ir pacientų nepasitenkinimą.

Ateities planuose – visiškas kaulų atkūrimas

Mokslininkai, sukūrę ši kaulo pakaitalą, suprato, kad šio išradimo be komercinimo nepavyks perduoti žmonėms. Siekiant sukomercinti šiuos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatus įkurta „Biomė“. Ji gavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansavimą pagal Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programą.

„Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra labai įdomus ir subtilus procesas. Vieni turi gilias technologines žinias, kiti gerai išmano rinkos procesus. Dirbdami draugiškai ir vieningai, keldami bendrus tikslus, galime pasiekti ir labai sėkmingų rezultatų“, – mintimis dalijasi KTU profesorė.

Žandikaulio pakaitalo kūrimu „Biomė“ neapsiriboja ir žengia toliau – šiandien čia kuriami pažangūs kaulo pakaitalai ateityje leis visiškai atkurti trūkstamą kaulą, nepriklausomai nuo defekto vietos dydžio.

Kitaip nei priimta praktikoje, įmonė kuria ne kaulo pakaitalus granulėmis, o 3D blokais, kuriuos chirurgas skalpeliu pats gali pjaustyti ir formuoti pagal reikiamus parametrus. Tai leis užpildyti visą kaulo defekto vietą, o per makroporėtą kaulo pakaitalo matricą lengvai praaugs paciento kraujagyslės, formuodamos reikiamą tinklą. Tai paskatins paciento kaulo augimą, kaulo pakaitalas palaipsniui rezorbuosis ir išnyks. Jo vietoje bus naujas, tvirtas nuosavas paciento kaulas.

Reikia įrodyti, kad išradimas veikia

„Be abejo, pagrindiniu mūsų vystomu projektu išlieka celiuliozės / hidroksiapatito kaulo kompozito komercinimas pagal turimą jungtinės veiklos sutartį su KTU. Tai mūsų prioritetinis, didžiausią įdirbį turintis projektas. Tačiau čia nesustojame. Šiandien mes intensyviai vystome jau kelis itin perspektyvius projektus“, – puikiais pirmųjų veiklos metų rezultatais dalijasi „Biomės“ direktorė Kristina Liesė.

Jos teigimu, įkurti aukštųjų technologijų įmonę yra didelis žingsnis ir nemaža atsakomybė. „Kitaip nei IT srityje, biomedicinoje neužtenka turėti gerą idėją ir potencialą sparčiai augti. Dar reikia įrodyti, kad tavo idėja veikia. Tam turime atlikti išsamius, sudėtingus ir labai brangius tyrimus. Kai kurie iš jų yra unikalūs, atliekami tik Šveicarijoje. Be to, kol įmonė neturi patirties ir nepasiekė finansinio stabilumo, tenka nuolat įrodinėti, kad esi perspektyvus, vertas pasitikėjimo, kad šiandien tavo įmonės turtas yra ne įdarbintų žmonių kiekis, o jų kuriama pridėtinė vertė“, – pasakoja K. Liesė.

Jos teigimu, „Biomei“ pasisekė ir dėl to, kad ji buvo įsteigta ir dirba Lietuvoje, kur Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) dėka aukštųjų technologijų verslams atsiveria platesnės ES finansavimo galimybės. „Valstybės parama mums labai svarbi. Pirmiausia ji apkritai mums leidžia kurtis, augti ir tobulėti. Be to, tai suteikia didelį privalumą užsienio investuotojų akyse. Jei per pirmus metus įmonė nepritraukia jokio finansavimo iš valstybės, kyla klausimas, ar pati valstybė juo tiki. Skaičiai ir pasiekimai atveria galimybes kalbėtis su užsienio investuotojais“, – pabrėžia K. Liesė.

Jau sulaukė tarptautinio pripažinimo

Subūrusi stiprią komandą ir aktyviai dalyvaudama smulkų ir vidutinį verslą skatinančiose ES finansavimo programose, UAB „Biomė“ tapo pažangia jauna biomedicinos inžinerijos įmone, aktyviai stiprinančia savo projektų krepšelį.

Graži partnerystė su KTU ir LSMU kuria naują lietuvišką sėkmės istoriją. Šiandien „Biomė“ džiaugiasi puikiais rezultatais INOVEKS projekte, stažuote Akrono (JAV) verslo akseleratoriuje, MITA ir LR švietimo ir mokslo bei LR ūkio ministerijų apdovanojimais už MTEP rezultatų komercinimą ir perspektyviausią technologinio verslo idėją.

Ūkio ministras Evaldas Gustas išrinko „Biomę“ kaip pavyzdį, vertą reprezentuoti Lietuvos inovacijas: įmonės atstovai kartu su ministru papuošė leidinio „Inovacijos 2014“ viršelį, o bendrovė priimta į Lietuvos biotechnologų asociacijos narių gretas, dalyvauja Žinių ekonomikos forume, yra nominuota Baltijos investuotojų forumo inovacijų apdovanojimams.

Bene didžiausias tik prieš metus įkurtos bendrovės pasiekimas – ji jau yra tarp 50 perspektyviausių pasaulio aukštųjų technologijų pradedančiųjų įmonių. Tokio įvertinimo sulaukta iš Silicio slėnio (JAV), paskelbus „TiE50 TOP Startup 2015“ įmones. Kasmet dėl šio įvertinimo varžosi tūkstančiai pradedančiųjų įmonių iš viso pasaulio. Tikimybė būti pastebėtiems ir patekti į šį prestižinį sąrašą yra vos 5 proc.

„Mūsų žiniomis, esame pirmoji biomedicinos technologijų įmonė iš Lietuvos, įveikusi aukštus atrankos barjerus. Viena iš strateginių mūsų įmonės užduočių yra užsienio partnerių paieška. Mums, mažiems ir veržliems, tokia partnerystė yra gyvybiškai reikalinga“, – sako K. Liesė.

Jos teigimu, būtų naivu tikėtis, kad itin konkurencingoje biomedicinos rinkoje vienas pats lengvai įveiksi išradimų komercinimo procesą ar išsiverši į lyderius, nes stambūs tarptautinių rinkų dalyviai turi ir galingų išteklių: reputaciją, ryšių, patirtį, infrastruktūrą ir pinigų. „Pritrauktos lėšos, žinios ir patirtis leistų vystytis dar spartesniais tempais“, – ateities planais dalijasi direktorė.

KTU

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: