Pradinis / KARJERA / Lietuvių sukurtus žaidimus žaidžia milijonai visame pasaulyje

Lietuvių sukurtus žaidimus žaidžia milijonai visame pasaulyje

„Jei nežaidi žaidimų, negalėsi jų kurti“, – įsitikinęs Artūras Šlajus, vienas iš kompiuterinių žaidimų industrijos pradininkų Lietuvoje. Įmonės „Tiny Lab Productions“, įkurtos Kauno technologijos universiteto (KTU) pradedančiųjų įmonių inkubatoriuje „Startup Space“, bendraturtis džiaugiasi galėdamas savo pomėgį paversti verslu. Jaunųjų programuotojų komandos sukurtas vaikiškų lenktynių žaidimas išmaniesiems telefonams „Fun Kid Racing“ jau skaičiuoja per 4 milijonus parsisiuntimų.

Verslininkas ir vis dar programuotojas A. Šlajus teigia, jog žaidimų kūrimo verslas – tai pramogų verslas, todėl kalbų apie žaidimų naudą ar žalą stengiasi vengti. Kasdien kompiuterinius žaidimus žaidžiantis jų kūrėjas laiko tai savo darbo dalimi ir mano, jog jie – toks pat „pabėgimo“ būdas, kaip ir knygos.

Pirmasis išmaniųjų rinkoje

„Nuo vaikystės turėjau priėjimą prie vienokio ar kitokio kompiuterio“, – šypsosi A. Šlajus, kurio tėtis buvo vienas iš lietuviško kompiuterio „Santaka“ kūrėjų. Vėliau, pradėjęs žaisti tuo metu populiarų kompiuterinį žaidimą „Warcraft3“, vaikinas su draugu sukūrė žaidimo mėgėjų puslapį, įkūrė žaidimo serverį Lietuvoje, pradėjo kurti internetinius puslapius. Pirmąjį žaidimą – „Nebula 44“ – A. Šlajus kartu su kolega sukūrė besimokydamas universitete.

Pasak A. Šlajaus, sėkmingiausias iki šiol įmonės produktas – žaidimas išmaniesiems telefonams „Fun Kid Racing“ („FKR“) – buvo sukurtas netyčia. „Vienas iš mūsų komandos, apsilankęs namuose, kuriuose buvo mažas vaikas, suprato, jog išmaniesiems įrenginiams pritaikytų žaidimų rinkoje nėra tokių, kurie tiktų mažiems, t. y. iki 5 metų, vaikams. Sukūrėme tokį žaidimą per porą vakarų, šiandien turime 8 jo tematinius variantus. Žaidimą yra parsisiuntę daugiau nei 4 milijonai vartotojų visame pasaulyje“, – apie netikėtai atrastą verslo nišą pasakoja A. Šlajus.

250 tūkstančių nelegalių žaidėjų Kinijoje

Pagrindinis FKR žaidimo paketas vartotojams yra nemokamas, pajamų gaunama iš reklamos. Jaunasis programuotojas teigia pasimokęs iš patirties. „Pirmasis mūsų žaidimas išmaniesiems įrenginiams „Orborun“ yra mokamas. Nors vartotojai jį vertina 9 balais iš 10, pardavimas didelio pelno neneša, nors turime 250 tūkstančių nelegalių žaidėjų Kinijoje. Iš reklamos būtume tikrai uždirbę daugiau“, – kompiuterinių žaidimų verslo subtilybes atskleidžia žaidimų kūrimo bendrovės technikos direktorius A. Šlajus.

Kaip pats teigia, programuoti jam įdomiau nei atlikti administracines užduotis, tačiau verslo kūrimas negąsdina. Įmonę sumanę kurti draugai pasinaudojo Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) parama, įmonę vystė Estijos žaidimų įmonių akceleratoriuje „Game Founders“.

Šiandien „Tiny Lab Productions“ komanda baigia išaugti KTU „Startup Space“ erdves ir dairosi naujų patalpų.

Programuoti žaidimus – ne žaidimas

Paklaustas, kodėl smagu kurti kompiuterinius žaidimus, A. Šlajus pataiso: „Smagu pats rezultatas, tačiau programavimas kompiuteriniams žaidimams yra labai sudėtingas, tai – antras baisiausias darbas po programavimo mikroįrenginiams“.

Pasak jo, kurti kompiuterinius žaidimus gali tik tie, kurie juos žaidžia, nes jie žiūri į žaidimą iš vartotojo pozicijos – mato, kiek patrauklus bus vienas ar kitas patobulinimas, kiek įdomūs personažai ar istorija. Žaidimų kūrėjui svarbu suprasti žaidimus, juos analizuoti, mokytis iš to, ką daro kiti, spręsti, kaip galima tai integruoti į savo darbą.

„Žmonių, kurie ieško darbo mūsų įmonėje, visada klausiu, ką jie žaidžia. Jei pasirodo, kad žmogus nemėgsta kompiuterinių žaidimų, klausiu, dėl ko jį traukia šis verslas. Iš informatikos inžinieriaus pozicijos matau, kad tikrai yra malonesnių užsiėmimų programuotojui“, – teigia A. Šlajus.

Vienas iš „pabėgimo“ būdų

„Pats žaidžiu gal net kiek per daug“, – prisipažįsta vienas iš žaidimų kūrimo įmonės įkūrėjų. Pasak jo, kompiuterinius žaidimus žaisti smagu dėl galimybės patirti kažką nauja. Būtent tokie – nustebinantys, išradingi – žaidimai A. Šlajų žavi.

„Grafika man iš tiesų nedaro didelio įspūdžio. Na mirga lapai, tyška vanduo, ir kas? Įdomu žaisti žaidimus, kurie turi gerą istoriją, kurie perteikia tam tikras emocijas“, – pasakoja kompiuterinių žaidimų kūrėjas.

Jo teigimu, žmonės žaidžia dėl įvairių priežasčių: „Yra tokių žaidėjų, kurie nori patirti įspūdžių, kiti žaisdami žaidimus bendrauja, treti siekia apdovanojimo, ketvirti – prie jų priskirčiau ir save – žaidžia tam, kad pasivaržytų su kitais.“ Bet kuriuo atveju, A. Šlajaus nuomone, žaidimas – tai toks pat atsipalaidavimo, atsitraukimo nuo pasaulio būdas, kaip ir knygos ar filmai.

Vaistas nuo patyčių

Pasak jo, ieškoti pabėgimo, atsipalaidavimo per žaidimus gali paskatinti ir patyčios mokykloje. A. Šlajaus teigimu, jei žaidimai vaikui, paaugliui padeda ištverti sunkumus mokykloje, jie verti dėmesio. „Mokykloje buvau mažas, storas, akiniuotas ir dar gerai mokiausi – puiki kombinacija patyčioms. Aišku, žaidžiau kompiuterinius žaidimus. Juokinga tai, kad neseniai mūsų įmonėje norėjo įsidarbinti žmogus, dėl kurio pradinėse klasėse norėjau keisti mokyklą“, – asmenine patirtimi dalijasi A. Šlajus.

Atlikta daugybė žaidimų įtakos tyrimų, jie neretai pateikia prieštaringas išvadas. Štai neseniai buvo paneigta hipotezė apie tai, kad vaizdo žaidimai skatina prievartą, buvo paskelbta apie teigiamą žaidimų poveikį socialiniams įgūdžiams ir net sveikatai. Tačiau kalbos apie vaizdo žaidimų žalą netyla.

Žaidimų kūrėjas A. Šlajus savo atstovaujamos industrijos nepervertina. „Tai – pramoga. Jeigu kažkam ji užgožia visą gyvenimą, jei kažkas, užuot ėjęs į universitetą ar darbą, žaidžia, tai nėra žaidimo problema, tai greičiau iššūkis pačiam žmogui ar visuomenei, kuri jam nepasiūlo įdomesnės veiklos“, – teigia A. Šlajus.

KTU

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: