Pradinis / Kultūra / Lietuvoje kuriantis estų menininkas: „Dabar visi esame kūrėjai, tačiau pasaulyje negali būti tūkstančių einšteinų ar pikasų“

Lietuvoje kuriantis estų menininkas: „Dabar visi esame kūrėjai, tačiau pasaulyje negali būti tūkstančių einšteinų ar pikasų“

Skaitmeninio turinio sraute vis sunkiau būti pastebėtam. Tai ypač jaučia menininkai. „Instagramo“ poetai, dailininkai ar dizaineriai džiugina gausybę sekėjų savo darbais, tačiau ilgainiui jie gali atsibosti dėl tos pačios platformos ir savo vienodumo. Kartu dėl tokio srauto nukenčia ir vartotojas – nelengva surasti kiekvieno elemento vertę, įvertinti kokybę.

„Šiais laikais negalime būti „atsijungę“, nedalyvauti skaitmeninėje erdvėje. Nuolat esame persekiojami įvairaus turinio tiek kasdienybėje, tiek mene, tačiau neturėtume technologijų matyti kaip priešo, žlugdančio kūrybingumą“, – apie technologijų vaidmenį mene sako Kaune gyvenantis garsus estų menininkas Reiu Tüür, pavasarį dėstysiantis Skaitmeninės kultūros magistro programoje Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete.

Kitokia įtaka, nei tikėtasi

Reiu Tüür, rugpjūčio 1 d. atidaręs parodą Estijoje, skirtą meno grupės „Kursi Koolkond“ kūrybos 30-mečiui, teigia, kad anksčiau menininkai žiūrėjo į technologijas kaip į įrankį, pakeisiantį estetinį požiūrį, buvo tarsi tikimasi, kad meno kūriniai bus futuristiniai, abstraktesni ar netgi mažiau suprantami. Tačiau, pasak jo, technologijos tiesiog suteikia kitokius įrankius kūrėjams.

„Nėra reikalo kurti kažką, kas atrodytų lyg iš kito pasaulio. Technologijos neįpareigoja kurti kitokio meno, tiesiog kurti šiek tiek kitaip. Nauji įvairūs įrankiai leidžia kurti greičiau, įvairesnį turinį, eksperimentuoti. Didelė kūrybos dalis dabar yra panašaus turinio paieškos, kai galima tiesiog ieškoti įkvėpimo internetinėje erdvėje“, – sako menininkas.

Lengviau įgyvendinti idėjas

Anksčiau menininkai galimybių turėjo mažiau. Brangios priemonės, erdvės ar pasirodymas visuomenei buvo sunkiau prieinami dalykai. Dabar užtenka kompiuterio ir noro kurti. Įvairios programos, socialiniai tinklai leidžia greitai ir pigiai įgyvendinti idėjas ir iškart jas parodyti.

„Dabar pilna visokiausių įrankių, kurie gali puikiai pasitarnauti kūrybinių idėjų įgyvendinimui. To ir mokysiu savo studentus – naudotis įvairiomis programomis, įrankiais, kurie padėtų atrasti savyje įgūdžius, reikalingus menui kurti“, – sako jis.

Kokybė priklauso nuo idėjos

Vis dėlto didžiulis prieinamumas kelia ir problemų. Reiu Tüür perdėtą kūrybiško turinio srautą vadina tiesiog triukšmu. Triukšmu, kuris trukdo atrasti tikrai gerus kūrinius arba ieškoti įkvėpimo.

„Dabar kiekvienas esame kūrėjas, tačiau gerų kūrėjų per daug būti negali. Jų ir nėra. Pasaulyje negali būti tūkstančių einšteinų ar pikasų. Tačiau internetinėje erdvėje geri kūriniai yra apsupti triukšmo, trukdančio atskirti, kas yra kas“, – sako jis.

Tikriausiai ir patys pastebime, kad nesamdome profesionalių fotografų, jei yra pažįstamų, kurie fotografuoja, arba turime išmanųjį telefoną kišenėje. Taip internetinė erdvė užpildoma įvairiu, mažiau kokybišku turiniu, tačiau autoriams jis vienodai svarbus.

„Profesionalai turi vis mažiau galios būti išskirtiniai vien dėl galimybių, kurias turi kiekvienas šiuolaikinis žmogus. Mėgėjai sparčiai vejasi tuos, kurie į savo išsilavinimą ir kūrybą įdeda daug pastangų. Tačiau skirtumas vis dėlto egzistuoja. Todėl verta mokytis daugiau ir gilintis į vizualinę kultūrą, kad gebėtume kurti ir atrasti kokybišką ir vertingą turinį“, – įsitikinęs jis.

Menininkas priduria, kad geriausius kūrinius išskiria idėjos. Tuomet nesvarbu, kur pamatome tokį meno kūrinį – gatvėje, ant sienos, galerijoje ar „Instagramo“ paskyroje. „Kūrinio vertė yra jo idėja. Tada ir juntama jo įtaka, vaidmuo visuomenėje“, – sako R. Tüür.

Kultūros ir meno veiksmas Kaune

Tokias visuomenei įtaką darančias idėjas jis dabar mato ir Kauno mieste, kuris tapo daug aktyvesnis besiruošdamas tapti 2022 m. Europos kultūros sostine.

„Toks suaktyvėjimas primena cirką, kuris atvykęs pažadina miestą, pasiūlo naujos veiklos, įkvepia. Talinas buvo Europos kultūros sostinė 2011-aisiais. Pats organizavau keletą renginių ir mačiau visą veiksmą. Matau ir tai, kaip miestas atrodo po to. Statistika nemeluoja – matome, kad kultūrinių renginių, meno ir kūrybos suaktyvėjimas mieste daro teigiamą įtaką ten gyvenantiems žmonėms. Kaunui dabartinė veikla tikrai naudinga“, – sako estų menininkas R. Tüür, gyvenantis ir kuriantis Kaune.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: