Pradinis / Mokslas ir švietimas / Lietuvos doktorantų patirtis užsienyje: unikali įranga, iššūkiai prisitaikant ir būtinybė pasiruošti

Lietuvos doktorantų patirtis užsienyje: unikali įranga, iššūkiai prisitaikant ir būtinybė pasiruošti

Nuolatinė konkurencija – mokslininko kasdienybės dalis. Nuolatinis domėjimasis savo tiriama sritimi, aktyvumas, tarptautinė praktika – keletas privalomų sąlygų, padedančių siekti karjeros aukštumų mokslo srityje. Doktorantūroje studijuojantys jaunieji tyrėjai neabejoja, kad pasinaudoti proga ir išvykti pagal „Erasmus+“ programą būtina, nes ši patirtis naudinga plečiant bendradarbiavimo galimybes, pažintis, gilinant praktinius ir kitus mokslininko darbe reikalingus įgūdžius.

KTU nuotr.

„Šiais laikais mokslas jau yra labai tarptautiškas ir bendradarbiavimas su užsienio institucijomis visada turi pridėtinės vertės. Be to, „Erasmus+“ praktika gali būti puiki ilgalaikio bendradarbiavimo pradžia“, – sako Aušrinė Jurkevičiūtė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Galimybės, kurių Lietuvoje nėra

A. Jurkevičiūtė pasakoja praktikos metu turėjusi progą naudotis mikroskopu, kurių pasaulyje yra vos keli, tad ir kai kurių tyrimų nebūtų galėjusi atlikti Lietuvoje. „Man visada patiko mikroskopu darytos nuotraukos, nes taip galima pamatyti tai, ko plika akimi nepamatysi. Praktikos metu išbandytas helio jonų mikroskopas turi itin gerą skiriamąją gebą, tad gavau tikrai kokybiškų vaizdų“, – džiaugiasi jaunoji mokslininkė, praktiką atlikusi Pietų Danijos universitete.

Aušrinė Jurkevičiūtė

Doktorantai tikina, jog užsienio universitetuose neretai pasitaiko galimybė dirbti ir mokytis su nauja, kitokia technika, įgyti daugiau praktinės patirties. „Teko išmokti naujų analizės metodų, kurie praverčia iki šiol. Įgijau nemažai praktinių žinių konkrečioje srityje bei savarankiško darbo organizavimo įgūdžių“, – vardija Agnė Šmigelskytė, KTU studijuojanti doktorantūrą chemijos inžinerijos srityje.

Sunkumai užgrūdina

Išvykus studijuoti ar dirbti svetur, neišvengiamai susiduriama ir su kebliomis situacijomis, tačiau visa tai nenueina veltui, o kraunasi į patirties „bagažą“.

„Sunku prisitaikyti prie nepažįstamos šalies gyvenimo būdo ir taisyklių. Be to, praktikos metu dirbau su man visiškai nauja tematika, tad iš pradžių buvo sunku įsivažiuoti į darbą. Vis dėlto laikui bėgant šios problemos išsisprendė“, – pasakoja A. Šmigelskytė, „Erasmus+“ praktiką atlikusi Vokietijoje, Miuncheno technikos universitete.

A. Jurkevičiūtė prisimena gana nemalonią situaciją, kai, nuvykus atlikti tyrimų į Madso Clauseno institutą ir susitikus su padalinio vadovu, šis doktorantei neturėjo laiko. „Jo straipsnius spausdina tik „Nature“ žurnale (tai Didžiosios Britanijos tarpdisciplininis, labiausiai pasaulyje cituojamas mokslinis žurnalas) ir jis vykdo milijonų eurų vertės projektus, o čia atvažiuoju aš – tuo metu antrojo kurso doktorantė. Jis nesuprato, kodėl turėtų man skirti bent dalį savo laiko, jei jokios pridėtinės vertės nesukursiu“, – prisimena jaunoji tyrėja.

„Kol esi doktorantas, svarbu išlavinti kuo daugiau įgūdžių, kurie bus reikalingi tolesnėje mokslinėje karjeroje. Akivaizdu, kad iš pradžių atlikti tyrimai nebus tokie reikšmingi, kaip jau kelis dešimtmečius toje pačioje srityje dirbančio mokslininko“, – priduria A. Jurkevičiūtė.

Pataria susiplanuoti praktiką

Pasak A. Jurkevičiūtės, prieš renkantis „Erasmus+“ praktikos vietą, reikėtų turėti idėją, žinoti, kokius tyrimus norėsi atlikti, ką išbandyti praktikos laikotarpiu, ir priimančią instituciją rinktis pagal tai, ar bus įmanoma įgyvendinti išsikeltus tikslus.

Doktorantės teigimu, geriausia pabandyti iš anksto užmegzti kontaktus su užsienio mokslininkais konferencijų metu ar vykdant bendrus projektus ir dar prieš vykstant išsiaiškinti praktikos detales. „Bakalauro studijų metu dar gali tiesiog nuvažiuoti į įmonę ir tikėtis, kad studentui duos ką nors veikti, o doktorantas turi važiuoti su savo planu, kad išvyka būtų naudinga jo tyrimams“, – teigia A. Jurkevičiūtė.

Imantė Markevičiūtė, absolvento praktiką atlikusi LUISS (Libera Università Internazionale degli Studi Sociali Guido Carli) universitete Romoje, sako, jog dėl įgytų ir patobulintų įgūdžių ši patirtis neabejotinai turės teigiamos įtakos jos karjeroje. „Stipriai patobulėjo kalbiniai įgūdžiai, analitiniai, organizaciniai, vadybiniai gebėjimai. Mano nuomone, be labai racionalių, pavyzdžiui, finansinių, klausimų, nėra ko daugiau ir svarstyti – reikia važiuoti“, – „Erasmus+“ praktikos neatidėlioti ragina I. Markevičiūtė.

Agota Adomavičiūtė

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top